Aplinkos viceministras: dėl kiaulių maro dar labiau medžioti šernų nebeįmanoma

Žemės ūkio ministrui praėjusią savaitę paprašius medžiotojų „vykdyti pareigą valstybei“ ir naikinti daugiau šernų dėl plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM), Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad yra išnaudotos visos priemonės liberalizuoti šernų medžioklę, tačiau medžiotojai - ne naikintojai, kurie turėtų sunaikinti visą rūšį.

„Visos priemonės, kurios galimos, yra priimtos. Šernai medžiojami visus metus ir be jokių apribojimų. Tai labai ženklus palengvinimas“, - sakė M. Norbutas.

Taip pat, pasak viceministro, su medžiotojų būreliais yra kalbama apie šernų medžiojimą.

„Jie kaip tik skundžiasi, kad tam tikrose teritorijose išvis šernų neliko. Leidžiama net šernes, kurios pilve nešioja šerniukus, medžioti. Tai reikia suprasti, kad retam medžiotojui kyla ranka tai daryti. Medžioklė nėra tiesiog šaudymas, jos tikslas - padaryti, kad liktų genetiškai stipriausi individai. Medžiotojai daro tai, o ne kažkokius valymus ar valstybinius užsakymus“, - teigė M. Norbutas.

Viceministras sakė, kad daugelis medžiotojų vis dėlto atsakingai žiūri į šernų populiacijos kontrolę dėl AKM, tačiau nėra siekio išvis sunaikinti šią gyvūnų rūšį.

„Neįmanoma išnaikinti tam tikros rūšies - gyvename teritorijoje, kuri ribojasi su kitomis. Be to, išnaikinti šernus apskritai nėra ir negali būti mūsų tikslas. Ši rūšis turi teisę išlikti. Yra persirgusių šia liga šernų, ne visi krenta. Gamta po truputį tvarkosi, rūšis prisitaiko net ir esant tokiai pavojingai ligai“, - sakė M. Norbutas.

Anot jo, maro užkratą į ūkius atneša ne šernas, o žmogus.

„Nė vienas šernas neįbėga į kiaulių kompleksą ir tarp kiaulių nelaksto. Ten, kur yra žmogus, ten visada gali būti ir klaidos. Didesnių saugumo priemonių, kaip būna atominėse elektrinėse, taip pat galbūt jau negali būti, bet ir ten pasitaiko avarijų. Tad labai svarbus žmonių suvokimas, kad jie dirba tokiame jautriame objekte, ir visų reikalavimų laikymasis. Tai atsakomybė kiekvieno (fermos - ELTA) darbuotojo. Jeigu darbuotojas su tais pačiais drabužiais buvo miške ir atėjo į kompleksą, to gali pakakti, kad virusas būtų atneštas“, - Eltai kalbėjo M. Norbutas.

ELTA jau skelbė, kad rugpjūčio 7 d. AKM židinys nustatytas bendrovei „Idavang“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma apie 19 tūkst. 500 kiaulių. Rugpjūčio 9 d. fermoje pradėti vykdyti maro židinio likvidavimo darbai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, tai jau 43 AKM atvejai kiaulių laikymo vietose šiais metais užfiksuoti Lietuvoje ir 5 ligos židinys Akmenės rajone. Anksčiau šiame rajone užfiksuoti 4 AKM atvejai buvo fiksuoti smulkiuose ūkiuose.

Rugpjūčio 8 d. surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, kad medžiotojai į šernų populiacijos mažinimą turėtų žiūrėti kaip į pareigą valstybei, nes „situacija ekonomiškai skausminga“.

„Noriu kreiptis į Lietuvos medžiotojus. Gerbiamieji, yra įrodyta, kad marą nešioja šernai, ir iš tikrųjų jūs galite padėti kiaulių augintojams mažindami šernų populiaciją. Atsižvelgdamas ir į liūdną situaciją, kai krito 20 tūkst. kiaulių, labai prašau Lietuvos medžiotojų pažiūrėti į šernų populiacijos mažinimą kaip į pareigą valstybei. Nes tikrai situacija ir ekonomiškai yra labai skausminga“, - kalbėjo ministras.

VMVT direktorius Darius Remeika konferencijoje sakė, jog virusas Lietuvoje priartėjęs prie tų teritorijų, kur yra didelė šernų ir kiaulių koncentracija.

„Todėl yra labai didelis spaudimas į kiaulių ūkius. Tai yra Vidurio Lietuva, Šiaurės Lietuva, Suvalkija - tuose regionuose yra daug kiaulių laikytojų ir daug šernų. Yra daug AKM atvejų tarp šernų: šiemet per 7 mėnesius nustatėme tiek pat atvejų, kiek pernai per visus metus. Todėl viruso yra daug, ir jis ieško spragų pas kiaulių laikytojus“, - teigė D. Remeika.

Jis pripažino, kad biosaugos pažeidimų pasitaiko ir pas stambius, ir pas smulkius kiaulių laikytojus. Tuo tarpu nekomerciniams ūkiams yra taikomi minimalūs, o komerciniams kiaulių augintojams - labai griežti biosaugos reikalavimai.

Rudenį bus svarstoma dar griežtinti biosaugos reikalavimus ir didinti sankcijas už jų nesilaikymą.

Žemės ūkio ministerija smulkiesiems augintojams parengė, kaip vadina, motyvavimo planą laikytis biosaugos reikalavimų arba atsisakyti kiaulininkystės. Šis planas esą turėtų būti efektyvesnis nei ankstesnės priemonės.

Kiekvienam smulkiam augintojui rajonuose, kur yra kritusi kiaulė ar šernas, siūloma pasvarstyti pasiūlymą ir pereiti prie kitų gyvūnų auginimo. Nuo 1 iki 100 kiaulių auginantys gaus po 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę. Taip pat galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems ūkio gyvūnams įsigyti.

Nenorintys atsisakyti kiaulininkystės, galės gauti iki 1500 eurų paramos biosaugos priemonėms.

Pasiūlymas būtų aktualus 14 rajonų - tiek dabar yra paliesta AKM. Jeigu visi tų rajonų augintojai sutiktų pasinaudoti siūlomu paketu, šiemet tam reikėtų 3 mln. eurų, kitais metais skaičiavimai būtų naujinami. Skaičiuojama, kad 14-oje AKM paliestų zonų yra apie 6000 kiaulių augintojų, turinčių apie 18 tūkst. kiaulių.

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė Eltai sakė, jog siūlomas 100 eurų kompensacijos dydis jai atrodo juokingai mažas.

Stambiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sakė, kad stambieji kiaulių augintojai taip pat tikėtųsi paramos biologinės saugos užtikrinimui.

ELTA