Aplinkos ministerija susirūpino plačiažnyplių vėžių išsaugojimu

Aplinkos ministerija žada skirti lėšų nykstančių plačiažnyplių vėžių populiacijai ištirti ir parengti rekomendacijas, kaip ją išsaugoti.

Tyrimo metu turėtų būti ištirta 300 vandens telkinių, nustatyta, kur gyvena plačiažnypliai vėžiai ir kitos jų rūšys, pasiūlyti tinkami telkiniai, į kuriuos būtų galima perkelti plačiažnyplius vėžius, teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas Vilmantas Graičiūnas.

Šiuo metu žinoma, kad plačiažnypliai vėžiai gyvena 24 kvadratinių kilometrų plote, per šimtą metų jų populiacija sumažėjo dešimt kartų.

„Imant pastarųjų metų mažėjimo, nykimo tendencijas, mokslininkai brėžia kreivę, kad iki 2059 metų Lietuvoje plačiažnyplių vėžių nebeliks, jeigu nieko nedarysime“, – BNS sakė V. Graičiūnas.

Plačiažnypliams vėžiams kenkia invazinių žymėtųjų ir rainuotųjų vėžių platinamos ligos, pagrindinė jų – vėžių maras.

„Kita priežastis – aišku, pats tų invazinių vėžių plitimas. Jie yra ligų nešiotojai ir jie ir šiaip agresyvesni, ir išstumia vėžius. Kai kuriuose vandens telkiniuose gyveno visos keturios rūšys: anksčiau Asvejos ežere buvo ir rainuotųjų, ir žymėtųjų, ir plačiažnyplių, ir siauražnyplių, bet ilgainiui išstumia plačiažnyplius vėžius“, – teigė V. Graičiūnas.

Nykstantiems vėžiams kenkia ir žvejai, jei jie naudoja žvejybos įrankius, kuriais anksčiau gaudyti ligas platinantys vėžiai.

Taip pat plačiažnyplių vėžių populiaciją naikina Lietuvoje nykstantys unguriai. Ungurių populiacijai atkurti Europos Sąjunga skiria lėšų, bet jei viename vandens telkinyje gyvena abi rūšys, tai unguriai gali net išnaikinti visus plačiažnyplius vėžius.

„Reikia pasirinkti ar ungurys, ar vėžys. Kartu jie sunkiai sugyvena ir unguriai vėlgi stipriai išnaikina vėžius ir ypač, jeigu silpna populiacija, tai ją ir pribaigia“, – paaiškino specialistas.

Nuo šių metų plačiažnypliai vėžiai įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą, o kitą savaitę planuojama uždrausti jų žvejybą.

Kad nykstančių vėžių populiacija vėl būtų atkurta, reikia uždarų vandens telkinių, į kuriuos nepatektų invaziniai vėžiai. Svarbu, kad į plačiažnyplių vėžių apgyvendintą telkinį nebūtų perkeliami vėžių žvejybos įrankiai iš kitų telkinių, nes taip gali būtų platinamos ir ligos.

„Didelė tikimybė jiems išlikti rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose. Tik kad dar kažkaip mūsų teisės aktai neleidžia rezervatuose kažkokios veiklos, net tokios kaip mūsų vietinių rūšių įveisimas“, – problemą įžvelgė V. Graičiūnas.

Kad vėžiai įsitvirtintų vandens telkinyje, reikia, kad vanduo būtų sąlyginai švarus, į jį nepatektų chemikalų, būtų slėptuvių, kur galėtų pasislėpti plačiažnypliai vėžiai.

Populiaciją ketinama pradėti atkurti kitais metais. Pirmiausia mokslininkai nustatys, kuriuose vandens telkiniuose tikrai galima apgyvendinti šiuos vėžius.

„Dabar, kai nebus žvejojama, tai tas perkėlimas iš vieno vandens telkinio į kitą nebus toks skausmingas ir tai populiacijai. Tai bus tas pats, ką dabar žvejai žvejodavo sau. Bus vėžiai gaudomi ir perkeliami į kitus vandens telkinius, kad ta galimybę išgyventi vėžiams padidintume didinant jų gyvenamąjį plotą“, – teigė V. Graičiūnas.

Plačiažnypliai vėžiai – Lietuvos teritorijoje natūraliai gyvenanti vėžių rūšis. Visoje Europoje jie vertinami dėl skonio ir maistinių savybių. Lengviausia nuo kitų vėžių juos atskirti pagal plačias žnyples.

ELTA