Aplinkos apsaugos agentūra apibendrino vandens tyrimų rezultatus po gaisro „Ekologistikoje“

Siekdama ištirti dėl padangų gaisro įmonėje UAB „Ekologistika" į paviršinius vandens telkinius galimai patekusius teršalus ir vandens kokybę, nuo pat gaisro pradžios spalio 16 d. iki lapkričio 18 d. Aplinkos apsaugos agentūra reguliariai ėmė mėginius trijose kontrolinėse vietose iš Nemuno, o lapkričio pradžioje paėmė vandens mėginius iš Kavalio ežero, Gulbynės karjero ir kūdrų, esančių tikėtinai labiausiai gaisro paveiktoje teritorijoje.

Per šį laikotarpį buvo paimta 119 vandens mėginių, juose tirti 64 skirtingi parametrai, iš viso atliktos 2407 analizės.

Nemuno vanduo netoksiškas, pavojingų medžiagų koncentracijos neviršija normų

Apibendrinus visą mėnesį iš Nemuno upės (žemiau Alytaus nuotekų valymo įrenginių) imtų mėginių tyrimus matyti, jog nei vienas iš matuotų sunkiųjų metalų neviršijo momentinių didžiausių leistinų koncentracijų, o kai jos nenustatytos – vidutinių metinių leistinų koncentracijų. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinė metinė leistina koncentracija ir geros būklės vertė taikomos vertinant visų metų duomenis, todėl lyginimas su šiomis normomis gali būti tik orientacinio pobūdžio.

Normų neviršijo ir kitos tirtos pavojingos medžiagos – polichlorinti bifenilai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai, naftos angliavandeniliai. Spalio mėnesio antroje pusėje, trumpuoju laikotarpiu po gaisro, dėl sutrikusios nuotekų valyklos veiklos Nemuno vandenyje buvo stebima padidėjusi organinių, azotinių ir fosfatinių medžiagų koncentracija. Ji viršijo geros būklės vertę, tačiau lapkričio pradžioje stipriai sumažėjo ir tapo artima geros būklės vertei. Gaisro metu, spalio 20-21 d., paimti mėginiai toksiškumui nustatyti parodė, kad Nemuno vanduo buvo netoksiškas.

Kavalio ežere ir kūdrose padidėjusi tarša nenustatyta

Siekiant ištirti galimą teršalų patekimą į aplinkinius vandens telkinius, buvo paimti mėginiai iš Miklusėnuose, Jasunskų kaime ir Navickų kaime esančių kūdrų, Kavalio ežero ir Gulbynės karjero.

Kavalio ežere visų matuotų sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, polichlorintų bifenilų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir naftos angliavandenilių koncentracijos buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą.

Gulbynės karjere, į kurį pateko gaisro gesinimui naudoto vandens, nei vienas iš sunkiųjų metalų neviršijo momentinės didžiausios leidžiamos koncentracijos. Iš policiklinių aromatinių angliavandenilių vienintelis benz(g,h,i)perilenas viršijo momentinę didžiausią leidžiamą koncentraciją 1,5 karto. Kitų teršalų koncentracijos buvo mažos, o dažnai net mažesnės už metodo nustatymo ribą.

Nei vienoje iš kūdrų vandenyje matuotų sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos neviršijo momentinių arba metinių didžiausių leistinų koncentracijų. Kitų teršalų koncentracija buvo netgi mažesnės už metodo nustatymo ribą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nėra nustatytų konkrečių ribinių verčių, pagal kurias būtų galima vertinti kūdrose ištirtas atitinkamų medžiagų koncentracijas. Šiuo atveju vertinant rezultatus remtasi upėms ir ežerams nustatytomis momentinėmis didžiausiomis, o kai jų nėra – vidutinėmis metinėmis koncentracijomis.