Apklausa: urėdijomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų

Seimui svarstant Vyriausybės parengtą ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusią valstybinių miškų valdymo pertvarką, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų teigia pasitikintys miškų urėdijomis. Jomis labai pasitiki 4 proc., o greičiau pasitiki 49 proc. respondentų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 24-birželio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. respondentų atsakė, kad jie nepasitiki miškų urėdijomis (5 proc. labai nepasitiki ir 23 proc. greičiau nepasitiki). Penktadalis (19 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Dabartinėmis miškų urėdijomis daugiau pasitiki rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis (daugiau kaip 900 eurų), specialistai ir tarnautojai.

Miškų urėdijomis kiek daugiau nepasitiki didmiesčių gyventojai, asmenys su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis (iki 550 eurų), vadovai bei darbininkai ir ūkininkai.

Beveik pusė (46 proc.) respondentų nepritaria Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos variantui - planui įkurti vieną valstybinius miškus tvarkančią įmonę ir panaikinti esamas 42 miškų urėdijas, kurios taptų tos įmonės padaliniais be atskiros įmonės statuso. Tokiam reformos variantui visiškai nepritaria 18 proc. apklaustųjų, o 28 proc. greičiau nepritaria.

Trečdalis (35 proc.) respondentų atsakė, kad jie pritaria tokiai miškų urėdijų pertvarkai (10 proc. visiškai pritaria ir 25 proc. greičiau pritaria). Penktadalis (19 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos variantui daugiau pritaria didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei pensininkai ir respondentai, kurie nepasitiki miškų urėdijomis.

Siūlomai miškų urėdijų pertvarkai daugiau nepritaria vyrai, vyresni nei 30 metų žmonės, respondentai, gyvenantys kaime, darbininkai, ūkininkai, bedarbiai bei tie, kurie pasitiki miškų urėdijomis.

Šioje apklausoje gyventojų kartu buvo prašoma pasakyti, ar jų namų ūkis (pats respondentas ar kas nors iš namų ūkio narių) turi nuosavo miško Lietuvoje.

Apklausos rezultatai parodė, kad kas penktas (19 proc.) namų ūkis šalyje turi nuosavo miško. Nuosavo miško dažniau turi kaimo gyventojai (26 proc.), nei gyvenantieji didmiesčiuose (14 proc.) ar mažesniuose miestuose (17 proc.).

Šeši iš dešimties (63 proc.) respondentų, kurių namų ūkis turi nuosavo miško, atsakė, kad jie nepritaria minėtam siūlomam miškų urėdijų pertvarkos variantui, o trečdalis (32 proc.) tam pritaria. Respondentai, neturintys nuosavo miško, kiek daugiau už kitus linkę pritarti siūlomai miškų urėdijų pertvarkai (36 proc. tam pritaria ir 42 proc. nepritaria, o 22 proc. neturėjo nuomonės).

Kaip skelbta, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį pritarė kai kurių opozicijos narių pasiūlytam urėdijų reformos įgyvendinimui dviem etapais. Jeigu Seimas nubalsuotų už pastarąją poziciją, būtų atsisakyta Vyriausybės plano nuo kitų metų įkurti vieną įmonę, į kurią būtų sujungtos dabartinės 42 urėdijos. Komiteto dauguma pasiūlė iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios būtų performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo jau spręstų Vyriausybė.

ELTA