Apklausa: trečdalis Baltijos šalių gyventojų turi susitaupę iki 5 tūkstančių eurų

Beveik trečdalis Baltijos šalių gyventojų (31 proc.) turi iki 5 tūkst. eurų santaupų, o 21 proc. gyventojų yra sukaupę daugiau nei 5 tūkst. eurų. Daugiausiai pinigų Baltijos šalyse yra susitaupę estai, rodo „Luminor“ banko atlikta gyventojų apklausa.

Lietuvoje yra daugiausia žmonių, kurių santaupos siekia iki 5 tūkst. eurų, (32 proc.) Latvijoje ir Estijoje tokių yra šiek tiek mažiau – po 30 proc. Daugiau nei 5 tūkst. eurų susitaupė 11 proc. latvių, 23 proc. lietuvių ir 28 proc. estų, rašoma pranešime.

„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė rekomenduoja turėti sutaupius 3–6 mėnesių atlyginimo dydžio sumą. Idealiu atveju, kiekvieną mėnesį reikėtų atsidėti apie 10 proc. gautų pajamų.

„Santaupų turėjimas yra viena svarbiausių prielaidų finansiniam saugumui, nes jos tarnauja kaip savotiška „pagalvė“ kritinėse situacijose – prireikus lėšų netikėtoms išlaidoms, esant didesniems ekonominiams svyravimams arba praradus darbą. Vidutinis į rankas išmokamas atlyginimas Lietuvoje yra kiek daugiau nei 1100 eurų, tad skaičiuojame, kad vienam gyventojui reikėtų turėti sutaupius ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų. Tiesa, kiekvienam žmogui reikėtų individualiai įvertinti savo mėnesio išlaidas ir atitinkamai sukaupti lėšų netikėtoms situacijoms“, –  sako A. Mincienė.

Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo, kad daugiausiai žmonių, kurie neturi santaupų, yra Latvijoje (32 proc.), Estijoje nieko nesutaupę ketvirtadalis gyventojų. Lietuviai yra patys taupiausi – santaupų neturi tik apie penktadalį (18 proc.) mūsų šalies gyventojų, pažymima pranešime.

„Dalis gyventojų vis dar negali sutaupyti – tai lemia mažos pajamos ir brangstantis pragyvenimas, taip pat nemažai įtakos greičiausiai turi ir taupymo įpročių trūkumas“, – sako „Luminor“ banko ekspertė.  

Apklausos duomenys rodo, kad maždaug trečdalis Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų vienaip ar kitaip svarsto apie savo santaupų įdarbinimą – indėlį banke. Iš tokių net 72 proc. rinktųsi vidutinės ir ilgesnės trukmės indėlius, kurių terminas ne mažesnis nei vieneri metai.

„Į darbo rinką įsiliejo nauja karta, kuri realiai dar nėra išbandžiusi terminuotųjų indėlių, nes ilgą laiką išsilaikiusios žemos jų palūkanos šią finansinę priemonę pavertė nepatrauklia. Bet situacija keičiasi, tad palūkanų normoms kylant, indėliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo iš įvairių amžiaus grupių žmonių“, –  sako A. Mincienė.

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad sutaupius didesnę pinigų sumą svarbu diferencijuoti riziką ir nelaikyti visų santaupų vienoje vietoje. Rekomenduojama rinktis ne tik akcijas, obligacijas ar pensijų fondus, bet įvertinti ir galimybę laikyti lėšas terminuotuose indėliuose, kurių palūkanos pastaruoju metu pastebimai padidėjo.

„Luminor” banko užsakymu gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 metų kovą bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat”. Apklausoje dalyvavo 3020 18–74 metų amžiaus respondentų Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.