Apklausa: Lietuvos gyventojai premjere norėtų matyti V. Blinkevičiūtę

Partiniuose reitinguose ir toliau tęsiasi ramybė. Kaip rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa, nei artėjantis rinkimų maratonas, nei viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos dėl saugumo klausimų ryškesnių pokyčių visuomenės požiūryje į politines partijas neįnešė. Pasiekę populiarumo visuomenėję piką, ties 15 procentų riba reitingų lentelėje įstrigo Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai. Kaip rodo vasario mėnesio apklausos, šią partiją buvo linkę paremti 14,9 proc. piliečių (sausį tokių asmenų buvo 16,2 proc.).

Jau kelis mėnesius iš eilės į dešimties procentų žymą siekiančias lubas atsimušė Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Tiek vasarį, tiek sausį šią valdančiąją partiją palaikė 10,7 proc. gyventojų.

Per pirmuosius šių metų mėnesius jokių esmingų pokyčių nefiksuota ir vertinant Ramūno Karbauskio „valstiečius“: sausį šią opozicinę partiją rėmė 7,7 proc., o vasarį – 7 proc.

Apie 6 procentus siekiantį populiarumą turi ir Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininkės vadovaujamą partiją sausį rėmė 5,8 proc. gyventojų, o vasarį 5,9 proc.

Kone su identišku palaikymu toliau rikiuojasi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujami Demokratai „Vardan Lietuvos“. Sausį už šią politinę jėgą buvo linkę atiduoti balsą 6,9 proc. apklausos dalyvių, o vasarį tokių buvo 5,6 proc.

Antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio įsteigtą partiją „Nemuno aušra“ sausį rėmė 4,2 proc. respondentų, o vasarį asmenų, prisipažinusių, kad galėtų balsuoti už šią naują politinę jėgą, buvo 4,5 proc.

Reitingų lentelės apačioje – valdančioji Laisvės partija (sausį 4 proc., o vasarį 3,8 proc.) bei opoziciniai „darbiečiai” (atitinkamai 2,1 proc. ir 3,2 proc.).

Dar 14 proc. tyrimo dalyvių teigė balsuosiantys už kitą politinę jėgą, 11 proc. teigė iš viso nebalsuosiantys rinkimuose, o apie penktadalis gyventojų (19,4 proc.) sako nežiną arba į klausimą neatsakė.

Vyriausybės vadovo pareigose gyventojai norėtų matyti vis dar neapsisprendusią V. Blinkevičiūtę

Kaip ir partiniuose reitinguose, pokyčių nėra ir visuomenės nuotaikose, svarstant, kas galėtų būti geriausias Vyriausybės vadovas. Visgi, nuotaikoms svyruojant paklaidos ribose, simbolinė rotacija reitingų lentelėje įvyko. Šiuo metu, kaip rodo paskutinė apklausa, daugiausiai gyventojų norėtų, kad premjere būtų aptakiai bei mįslingai apie savo ateities planus kalbanti V. Blinkevičiūtė.

LSDP lyderę ministrės pirmininkės pareigose norėtų išvysti 10,3 proc. gyventojų, o 9,8 proc. tyrimo dalyvių europarlamentarę laikė tinkamiausia vadovauti Vyriausybei sausį.

Antrojoje reitingų lentelės vietoje – premjerė Ingrida Šimonytė. Sausį, kaip tinkamiausią eiti užimamas pareigas, ją matė 11,2 proc. apklaustųjų, o vasarį tokių buvo 9 proc.

Į Vyriausybės rūmus sugrįžtantį ekspremjerą Saulių Skvernelį sausį norėjo pamatyti 7,3 proc. respondentų, o vasarį taip manančių buvo 6,1 proc.

Kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, I. Šimonytę kaip tinkamiausią premjerę dažniau įvardija didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, V. Blinkevičiūtę – mažesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai. S. Skvernelio simpatikų profilis labai panašus kaip ir V. Blinkevičiūtės.

Vyriausybės darbas ir toliau vertinamas neigiamai

Gyventojai taip pat įvertino ir šio Ministrų kabineto veiklą. Beveik du trečdaliai jų – 63,7 proc. – laikosi neigiamos nuomonės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atžvilgiu. Labai panašus vertinimas buvo ir sausio mėnesį. Savo ruožtu priešingos pozicijos laikosi apie trečdalis – 27,1 proc. apklaustųjų. Esmingo pokyčio šiuo klausimu visuomenėje per mėnesį taip pat neįvyko.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų vasario 18-25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.