Apklausa: kokio socialinio teisingumo tikimasi pensijų klausimu?

Užsidirbtas poilsis pensijoje yra tas metas, kai visos visuomenės amžiaus grupės pirmiausiai tikisi stabilumo. Šią savaitę valdžios atstovų paskelbti planai iš esmės reformuoti šalies pensijų sistemą neatitinka nuotaikų, kuriomis, kaip parodė gyventojų apklausa, gyvena ir vienodo socialinio teisingumo tikisi tiek pensininkai, tiek juos išlaikantys dirbantieji, kurie pensininkais taps ateityje.

61,2 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog pensijų sistema turėtų tuo pat metu mokėti pensijas dabartiniams pensininkams ir padėti jas kaupti dirbantiesiems. Tuo pat metu 15 proc. norėtų lėšas skirti tik pensijų mokėjimui šiuo metu.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, interesų subalansavimo labiausiai tikisi darbingo amžiaus 30-39 metų (77,8 proc.) bei 40-49 metų (71,5 proc.) žmonės. Tuo tarpu viską išmokėti dabartiniams pensininkams siūlo kas ketvirtas vyresnis nei 60 metų amžiaus pensininkas.

„Bandoma įtvirtinti mintį, jog pensininkų ir dirbančiųjų gerovė yra du radikaliai skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys dalykai, yra paprasčiausiai neteisinga, nes šalies gyventojai save suvokia kaip vieningai veikiantį mechanizmą, o ne atskiras jo dalis. Skirtingoms gyventojų grupėms aktuali ir kitos grupės ekonominė bei socialinė padėtis. Tad matome šiokį tokį paradoksą: būsima reforma pristatoma kaip suvienijanti dvi iš tiesų nesusipriešinusias grupes, o štai tikrieji lūkesčiai yra ignoruojami“, – Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, nestebina, kad Lietuvos valdžios polinkis dažnai imtis svarbių socialinių sričių pertvarkų sulaukia stabilumo lūkesčio. Apklausos duomenimis, net 71,4 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių tikisi socialinio teisingumo.

„Galime teigti, jog valdžia vienareikšmiškai palankesnė tiems, kurie jau dabar gauna pensiją, nei tiems, kurie ją dar tik kaupia. Todėl šiek tiek keistos politikų kalbos apie bandymą suvienyti iki šiol skirtingus prioritetus – tai daroma, regis, patenkinant vienos grupės poreikius, bet visiškai ignoruojant kitos. Maža to, kad šitokiai sistemai iš principo trūks tvarumo, su jos pamatinėmis idėjomis nesutinka net tie šalies gyventojai, kuriems pokyčiai būtų finansiškai naudingiausi“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Daugiausiai, iš viso 36,9 proc. apklausos dalyvių teigia, jog jiems bet kokioje pensijų sistemoje svarbiausias yra stabilumas, dar 21,9 proc. respondentų norėtų didesnio valstybės įsitraukimo, skatinant privatų kaupimą.

„Abu šie gyventojų norai yra absoliučiai pagrįsti. Nuo tada, kai 2004 metais pradėjo veikti II pakopa, ją reglamentuojantys teisės aktai keisti net keliolika kartų – joks planas neduos ilgalaikės naudos, jei kasmet jį pergalvosi. Antra, valstybės indėlis privalo kilti pagal Konstitucinio teismo nutarimus. Vadinamoji „2+2+2“ sistema 2020 m. turi virsti į „3,5+2+2“, o valstybė yra teisiškai įsipareigojusi padėti žmonėms savarankiškai kaupti dar labiau, nei iki šiol“, – teigia Š. Ruzgys.

Vos pristatytas naujosios pensijų sistemos reformos planas sulaukė kritikos dėl to, jog nebuvo pristatytas socialiniams partneriams.

„Akivaizdu, kad šiam siūlymui klijuojamos „vienijančio“ etiketės nepavyksta išlaikyti nei vienu klausimu. Priešingai, kiekvienas pageidavimas, kuris vienijo tiek pensininkus, tiek dirbančiuosius, jame atmetamas: žmonės nenori radikalių pokyčių – ateitis, ypatingai finansinė turi būti planuojama“, – teigia Š. Ruzgys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro spalio 6-15 dienomis atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa įtraukė 1000 Lietuvoje gyvenančių žmonių nuo 18 metų.

Šarūnas Ruzgys