Apklausa: gyventojai valdančiųjų lyderius vertina prieštaringai

Teigiamas partijų lyderių vertinimas, be kita ko, priklauso ir nuo politikų komunikacinių gebėjimų, ir nuo žiniasklaidos dėmesio politikui, ir nuo viešųjų ryšių.

Pastarųjų apklausų duomenimis, partijos Tvarka ir Teisingumas lyderis Remigijus Žemaitaitis sulaukia daugiausiai palankumo, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) vadovo Ramūno Karbauskio pavardė dažniau linksniuojama neigiamai. Nuo pastarojo nedaug atsilieka ir Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovas Gediminas Kirkilas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 21-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų R. Žemaitaitį vertina palankiai, R. Karbauskį - 28 proc., o G. Kirkilą - 26 proc. Tiesa, nepalankiai apie politikus atitinkamai atsiliepė 33 proc., 63 proc. ir 56 proc. respondentų.

Kiti parlamentinių partijų vadovai rikiuojasi per vidurį. Teigiamos nuomonės apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovą Gabrielių Landsbergį yra 33 proc., neigiamos - 55 proc. rinkėjų. Vilniaus savivaldybės vicemero pareigas einantis opozicinių socialdemokratų (LSDP) vadovas Gintautas Paluckas palankiai vertinamas 34 proc. šalies gyventojų, nepalankiai - 42 procentų. Tuo tarpu geros nuomonės apie liberalų (LRLS) frakcijos vadovą Eugenijų Gentvilą yra 32 proc. respondentų, priešingos - 49 proc.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus politologo Algio Krupavičiaus, aukštą gyventojų palankumą partijos Tvarka ir teisingumo vadovui R. Žemaitaičiui lemia politiko komunikaciniai gabumai.

„Žemaitaitis kalba tiksliai, aiškiai ir laiku. Kitas dalykas, kad jo partija buvo aptarinėjama viešojoje erdvėje, todėl galimybių pasirodyti buvo daugiau nei reikia, ir jis tuo naudojosi“, - Eltai sakė A. Krupavičius.

Profesoriaus nuomone, nors R. Žemaitaitis nepasiūlo ypatingų idėjų, politikas sugeba kalbėti nuosaikiai ir užčiuopti visuomenei rūpimus klausimus, pavyzdžiui, dėl būtinybės riboti prekybos centrų darbo laiką, apeliuojant į darbuotojų poreikius.

Tiesa, palankumą „tvarkiečių“ lyderiui gali aptirpdyti sprendimas jungtis prie valdančiųjų. A. Krupavičius aiškino, kad šis Tvarkos ir teisingumo žingsnis rizikingas, nes pirmieji rinkėjų rūstumą pajunta mažieji partneriai.

„Geriausias to pavyzdys - didžioji krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija Vokietijoje. Nors Angelos Merkel partija po pastarųjų rinkimų neteko dalies mandatų, didžiausių nuostolių patyrė būtent mažieji koalicijos partneriai“, - sakė profesorius.

Priešiškas nuotaikas kitų partijų vadovų atžvilgiu profesorius aiškina šių matomumu - esą kuo daugiau apie politinį lyderį kalbama, tuo didesnė tikimybė šiam sulaukti neigiamos reakcijos. „Pavyzdžiui, prie požiūrio į R. Karbauskį iš dalies prisideda ir žiniasklaida - nėra dienos, kad neaptiktume kokios neigiamos naujienos apie jį“, - teigė VDU profesorius.

Gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad kuo politikas žinomesnis, tuo mažiau žmonių apie šį neturi nuomonės. Pavyzdžiui, apie konservatorių lyderį pasisakyti negalėtų 12 proc. respondentų, apie „valstiečių“ - vos 9 proc. A. Krupavičiaus manymu, neturinčiųjų nuomonės skaičių galima vertinti kaip politiko potencialą.

„Tiesa, pokytis į vieną ar kitą pusę neįvyksta staiga. Ypač kalbant apie teigiamus pokyčius. Tai laipsniškas procesas, reikalaujantis daug laiko, matomumo viešojoje erdvėje ir konkrečių, piliečius įtikinančių, darbų“, - Eltai sakė politologas.

Tačiau, pasak A. Krupavičiaus, politika Lietuvoje virsta keistu reiškiniu, kai viešosios politikos turinys pakeičiamas viešaisiais ryšiais. „Šio reiškinio smaigalyje atsiduria partijų lyderiai, partinis elitas. Politikos sprendimai, alternatyvos yra net ne antrame plane, o dar toliau. Politikos lauke matome vien viešųjų ryšių žaidimus“, - sakė profesorius.

Kitų partijų lyderius gyventojai taip pat vertina nevienareikšmiškai. Išsiskiria Centro partijos vadovas Naglis Puteikis, sulaukęs 41 proc. respondentų palankumo. Lietuvos laisvės sąjungos/liberalų lyderį Artūrą Zuoką palankiai vertina ketvirtadalis respondentų, Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą - 21 proc., o Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį palankiai vertina vos 15 proc. šalies gyventojų.

ELTA