Apklausa: globoti vaiką pasiryžtų kas dešimtas šalies gyventojas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, spalio viduryje Lietuvos globos sistemoje buvo registruoti 5,9 tūkst. vaikų – trečdaliu mažiau nei prieš 5 metus. Vis dėlto per tūkstantis jų dar laukia mylinčios šeimos. Nors požiūris į vaikų globą kinta, vis dar mažiau būsimų globėjų dėmesio sulaukia vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai, kurių yra daugiausia tarp globojamų vaikų. Globoti vaiką ar paauglį Lietuvoje teoriškai svarstytų kas dešimtas šalies gyventojas, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, globoti vaiką ar paauglį teoriškai svarsto 10 proc. ir rimtai svarsto 1 proc. respondentų.

Ketvirtadalis respondentų yra mažiau kategoriški vaikų globos atžvilgiu – 14 proc. rinkosi atsakymą „nei taip, nei ne“, kiti 11 proc. linkę šį klausimą atidėti ateičiai. Nuomonės vaikų globos klausimu neturėjo 9 proc. apklaustųjų.

„Manau, kad Lietuvos gyventojai nesiryžta priimti į šeimą be tėvų globos likusių vaikų dėl skirtingų priežasčių – vieniems tai galbūt esama finansinė padėtis, kitiems gal trūksta žinių ar nepasitiki savo jėgomis. Taip pat žmonės gali nerimauti dėl aplinkinių nuomonės, jeigu susidurtų su sunkumais, ypač jei gyvenama mažose bendruomenėse, kur visi vienas kitą gerai pažįsta“, – apklausos rezultatus komentuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Apklausos duomenimis, vaikų globą svarstantys labiau teoriškai teigė aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. Tuo tarpu nesvarstantys ir neplanuojantys svarstyti dažniau teigė vyrai, vyresni, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų apklaustieji, rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Pasak A. Marčiukaitienės, priežasčių atverti namus ir širdis dar vienam vaikui yra labai daug, o pagrindinė jų yra galimybė padėti be tėvų globos likusiems vaikams.

„Pirmoje vietoje visada yra žmonių noras padaryti gerą darbą ir padėti vaikams užaugti. Dėl šios priežasties globėjais gali tapti ir vaikų giminaičiai, kurie vedami emocinio ryšio prisiima atsakomybę padėti sunkumų patiriančiai šeimai, kad vaikai neliktų be artimojo priežiūros“, – sako ji.

Vien per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje pagrindinius mokymus pagal Globėjų ir įtėvių mokymo bei konsultavimo programą baigė 204 asmenys bei 129 globojamo vaiko artimi giminaičiai.

Didėjantis valstybės parama globojamiems vaikams gerina jų gyvenimo sąlygas, tuo pačiu gali pasitarnauti kaip teigiamas impulsas ir globėjams – ypač ši parama svarbi, kai be tėvų globos lieka keli vaikai ar vaikas, turintis sveikatos sutrikimų.

„Tarkime, globėjai yra nusprendę priimti į šeimą vieną vaiką, tačiau jiems pasiūloma paimti kelis vienos šeimos vaikus. Tokiu atveju vaikus globoti svarstantiems žmonėms tenka įsivertinti ne tik fizines galimybes, šeimos psichologinį pasirengimą bet ir finansines galimybes – būtent skiriamos išmokos padeda sumažinti tą finansinę naštą, kai į šeimą priimami keli vaikai, nes jiems reikia ir drabužių, ugdymo priemonių, gali prireikti ir specialistų pagalbos“, – tikina pašnekovė.

Globėjams teikiama pagalba

Pasak A. Marčiukaitienės, neretai vaikų globą lydintis iššūkis yra nenoras globoti vyresnio amžiaus vaikus ir paauglius. „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, globoti vaiką, bet ne paauglį svarstytų 4 proc. respondentų.

„Turbūt tai yra biologiškai užprogramuotas noras turėti kūdikį ar mažą vaiką, turint lūkesčių ateičiai, kad į šeimą priimamas vaikas užaugs tarsi biologinis. Kai į šeimą priimami paaugliai, jie ateina su savo patirties bagažu, patirtimis ir traumomis, kurių įveikimas gali pareikalauti daugiau šeimos pastangų, kantrybės bei meilės“, – sako A. Marčiukaitienė.

Kartais prireikia pagalbos ir pačiam suaugusiajam. Dėl šios priežasties būtina padėti globėjams įsisąmoninti, kas vyksta ir kodėl vienas ar kitas vaiko elgesys provokuoja jo paties reakcijas, todėl itin aktuali tampa globėjams teikiama socialinių darbuotojų ir psichologų pagalba, padedant įveikti vaiko globos metu kylančius iššūkius.

„Kai vaikas yra išgyvenęs įvairių netekčių, savo elgesiu jis kviečiasi pagalbos, kas neretai suprantama, kaip ribų bandymas ar tiesiog netinkamas elgesys. Paauglystė savaime yra iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek šalia esantiems suaugusiems, o netektis patyrusiems vaikams šis etapas kartais būna susijęs su dar didesniais iššūkiais. Vis dėlto situacija keičiasi į gera“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, kasmet vis daugiau globėjų pasiryžta į šeimą priimti ūgtelėjusius vaikus, tad jų sėkmės istorijos skatina taip pasielgti ir kitus globėjus. Juo labiau, kad paauglystė yra tinkamas metas ugdyti vaiko psichologinį atsparumą, kurti saugų emocinį ryšį ir tokiu būdu padėti jam užaugti sveiku, stabiliu jaunuoliu.

Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėjos teigimu, gerinant visuomenės požiūrį į vaikų globą itin svarbus viešumas – reikia ne tik daugiau sėkmės pavyzdžių viešojoje erdvėje.

Jai pritaria ir CPVA direktorė Lidija Kašubienė – vaikų globos viešinimas yra svarbus aspektas tiek gerinant visuomenės požiūrį į vaikų globą, tiek didinant informuotumą apie globėjams teikiamas paslaugas.

„Šiame prasmingame darbe – padėti vaikams – nė vienas nėra paliekamas likimo valiai. Kuo daugiau globoti pasiryžusių žmonių turėsime, tuo daugiau Lietuvoje bus laimingų vaikų, augančių saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Šiandien džiaugiamės, kad vaikų globos institucines įstaigas yra pakeitę ES investicijomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai, bet vis dėlto be tėvų globos likusių vaikų padėtis būtų kur kas geresnė, jei jie augtų savo ar globėjų šeimose“, – sako L.Kašubienė.

„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.