Apklausa: 84 proc. gyventojų mano, kad augintiniai gali pagerinti emocinę savijautą

Bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dauguma mūsų šalies gyventojų (84 proc.) įsitikinę, kad naminiai gyvūnai gali pagerinti emocinę savijautą ir suteikti daugiau gyvenimo džiaugsmo. Apklausa taip pat parodė, kad neabejojama, jog augintiniai padeda susikurti ir palaikyti sveikos gyvensenos įpročius, moko prisiimti daugiau atsakomybių ir rūpintis kitais bei ugdo discipliną.

Šiuo metu Lietuvoje vykstančios iniciatyvos „Katė ar šuo?“ tikslas – paskatinti visuomenę pasisakyti už gyvūnų gerovę ir saugumą, taip pat atsakyti į amžiną klausimą, kas esame – kačių ar šunų mylėtojų šalis. Draugiškos varžybos vyksta specialioje svetainėje www.katearsuo.lt, ir šiuo metu rezultatai krypsta šunų gerbėjų naudai. 50,6 proc. balsavusiųjų palaikė šunis, 49,4 proc. – kates.

Nesvarbu, ar žmogus yra kačių mylėtojas, ar šunų gerbėjas, visi naminiai gyvūnai į savo šeimininkų gyvenimus įneša teigiamų pokyčių. Draugiškos gyvūnams kampanijos „Katė ar šuo?“ inicijuotos apklausos tikslas ir buvo išsiaiškinti, kokie tai pokyčiai. Remiantis tyrimo duomenimis, 84 proc. šalies gyventojų galvoja, kad naminiai gyvūnai gali pagerinti jų emocinę savijautą ir sukurti daugiau gyvenimo džiaugsmo, pavyzdžiui, sumažinti vienišumo jausmą, suteikti daug meilės ir šiltų emocijų.

Pasak prieglaudos „Tautmilės globa“ vadovės Tautmilės Stanevičiūtės, žmonės į gyvūnų prieglaudas ateina dėl įvairiausių priežasčių, bet dažniausiai jie nori susirasti keturkojį kompanioną.

„Priežastys, dėl kurių žmonės į savo namus įsileidžia keturkojus, skiriasi – jiems reikia augintinio tam, kad turėtų su kuo pabendrauti, kuo rūpintis, pakeistų nusistovėjusią rutiną. Gyvūnai suteikia su niekuo nepalyginamą emociją, o jei tarp augintinio ir žmogaus užsimezga ryšys bei pasitikėjimas, pasisekė jiems abiem. Mūsų darbas prieglaudoje veikia panašiai kaip pasimatymų programėlės – stengiamės užtikrinti, kad augintinis sutiktų sau tinkamą žmogų ir atvirkščiai, nes jie vienas kitam yra vienodai reikalingi“, – sako T. Stanevičiūtė.

Apklausa taip pat atskleidė, kad 70 proc. gyventojų mano, jog augintiniai gali padėti susikurti ir palaikyti sveikos gyvensenos įpročius, tokius kaip reguliarūs pasivaikščiojimai, bėgiojimas, išvykos, daugiau laiko leidimas gryname ore, gebėjimas atsipalaiduoti. 66 proc. respondentų galvoja, kad naminiai gyvūnai moko mus prisiimti daugiau atsakomybių ir rūpintis kitais. 57 proc. apklausos dalyvių neabejoja, kad namuose turint augintinį galima išsiugdyti discipliną: išmokti grįžti namo laiku, planuoti savo laiką, ieškoti, kas pasirūpintų augintiniu, jei išvykstama į ilgesnę kelionę.

Prieglaudos „SOS gyvūnai“ atstovė Nadia Makusheva neabejoja, kad žmonės, kurie nusprendžia į savo namus priimti šeimininkų prieglaudose laukiančias kates ar šunis, nepasigaili, nes kartu priima ir visus teigiamus pokyčius, kuriuos jiems atneša keturkojai.

„Šunys teigiamai veikia žmonių sveikatą, nes įsigijęs augintinį žmogus yra priverstas jį vedžioti ir praleisti daugiau laiko gryname ore. Naminiai gyvūnėliai, kurie auga kartu su vaikais, išmoko pastaruosius atsakomybės nuo mažų dienų. Be to, su augintiniu – kate ar šunimi – žmogus niekada nesijaus vienišas. Pasiimdamas keturkojį globotinį žmogus taip pat prisiima ir didžiulę atsakomybę už naująjį šeimos narį, pasižada juo rūpintis. Nelaimėliai, kuriems visgi tenka atsidurti prieglaudoje, po to yra labai dėkingi savo naujiesiems šeimininkams už ramesnį ir saugesnį gyvenimą. Žinoma, pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais gyvūnai adaptuojasi prie naujos aplinkos, bet po to jie savo naująjį šeimininką apdovanoja meile ir ištikimybe“, – teigia N. Makusheva.

Balsavimas ir draugiškos varžybos „Katė ar šuo?“ tęsis iki spalio 4 dienos, kai bus minima Pasaulinė gyvūnų diena. Balsavimo pabaigoje „Whiskas“ ir „Pedigree“ paaukos 7 tonas gyvūnų maisto gyvūnų prieglaudoms Lietuvoje: „SOS gyvūnai“, „Pifas“, „Klajūnas“, „Šiaulių letenėlė“, „Naminukai“, „Būk mano draugas“, „Tautmilės globa“.

Gyventojų nuomonės tyrimą 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, apklaususi daugiau nei 1000 šalies gyventojų.