Apie Žadeikius – su Žadeikių atstovais

Kas laukia sudegusios Žadeikių laisvalaikio salės? Ar negalima būtų išsaugoti likusias mūrines sienas ir atstatyti pastatą? Kada bus asfaltuotas Žadeikių – Laukuvos kelias, kelias per Prapymo kaimą ir Palokysčio gyvenvietę? Ar nebūtų galima buvusios mokyklos antrame aukšte įrengti senelių namus, vaikų darželį? Kam bus panaudojamos buvusios seniūnijos patalpos? Tuos ir dar keletą kitų klausimų rajono vadovams atvykę pateikė Žadeikių seniūnaičiai ir bendruomenės atstovai.

Savivaldybės tarybos posėdžių salėje juos priėmė meras Algirdas Meiženis ir Administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius, o į žadeikiškių klausimus padėjo atsakyti Administracijos investicijų ir statybos vedėjas Stasys Aužbikas, socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė, skyrių specialistai.

Ką daryti su nudegusios laisvalaikio salės likučiais? „Tai jau nuspręsta – žemės sklypas su visais griuvėsiais bus parduotas“, - atsakė Administracijos direktorius V. Jasevičius. O kodėl jis parduodamas nesutvarkytas ir be mėginimų atstatyti pastatą? „Pirmoji mintis buvo nugriauti likučius, bet nugriovimas kainuoja, - paaiškino meras A. Meiženis. - Pasirinkome paprastesnį variantą – parduoti sklypą su visais griuvėsiais. O jau po to naujasis savininkas tegu sprendžia, ką su pirkiniu daryti. Gal jis panaudos plytas kaip statybinę medžiagą?“ Į žadeikiškių siūlymą „ką nors iš tų sienų dar padaryti“, statybos ir investicijų skyriaus vedėjas S. Aužbikas atsakė, kad stovinčios sienos dar nereiškia, kad jos būtinai turi tikti rekonstravimui. „Bet jeigu ekspertai sutiks, ir jei naujasis savininkas norės, tai jis galės rekonstruoti“, - paaiškino vedėjas.

Žadeikiškiai norėtų, kad Žadeikių tvenkinį savivaldybė įtrauktų į neprivatizuotinų sąrašą ir perduotų seniūnijai. Bet tvenkinys nepriklauso savivaldybei, ir ji negali valstybei priklausančio turto perduoti seniūnijai ar kam kitam. Tvenkinį valdo Aplinkos ministerijos Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas. Pokalbio metu paaiškėjo, kad niekam kitam tvenkinys nebuvo perleistas, o departamentas jį buvo išnuomojęs tik žvejybai.

Kada bus asfaltuojamas kelias Žadeikiai – Laukuva, o kartu ir Palokysčio gyvenvietė? Jis priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri buvo planavusi Kvėdarnos – Laukuvos kelią asfaltuoti dviem etapais. Pirmasis etapas – nuo Kvėdarnos iki Žadeikių, antrasis – nuo Žadeikių iki Laukuvos. Ankstesnės rajono valdžios pageidavimu vietoje antrojo etapo buvo išasfaltuotas Žadeikių – Nevočių kelias. Direkcijos planuose kol kas nematyti, kada ji grįš prie Žadeikių – Laukuvos atkarpos asfaltavimo.

O kaip su Prapymo kaimo asfaltavimu? Per jį einantis kelias savivaldybės žinioje.

„Praeitame Tarybos posėdyje jau buvo siūloma kelią per Prapymo kaimą įtraukti į projektavimo planus, - atsakė A. Meiženis. - Bet mes ir taip esame numatę kur kas daugiau projektavimo darbų, negu ankstesniais metais. Kas iš to, jeigu prisidarysime šimtus projektų, o įgyvendinti neturėsim lėšų? Atsitiks kaip su Obelyno Akmenos gatve, kurią buvome sumanę asfaltuoti pagal seną projektą. Bet paaiškėjo, kad 14 metų senumo projektas jau nebetinka naudojimui. Kam leisti lėšas projektams, o juos marinuoti stalčiuose? - klausė meras. - Kitais metais vėl bus svarstoma kelių priežiūros ir plėtros programa, skirstomos naujos lėšos. Tada bus laikas svarstyti naujus pasiūlymus“.

Šeručių kaime vienam keliukui reikalinga pralaida. Yra įmonė, kuri ją įrengtų už 17 tūkstančių eurų. „Ar negalima būtų padaryti pigiau, jeigu tai pavestume seniūnijai? - klausė meras. - Štai Pajūryje prie senųjų kapinių buvusio pastato pati seniūnija pamatus likvidavo ir įrengė automobilių aikštelę tris kartus pigiau, negu būtume sumokėję, samdydami įmonę. Taip reikia daryti ir Šeručiuose“.

Keista situacija susidarė Prapymo kaimo buvusios fermos teritorijoje. Ten dar likę betono likučių ir šulinių, bet buvusieji pajininkai kratosi nuosavybės teisių. Šeimininkų nėra, bet ir paties turto nelikę. Kas sutvarkys aplinką? Bendruomenė rodo pirštu į savivaldybę. „ Turtas yra žemė, kuri priklauso valstybiniam žemės fondui, - sakė V. Jasevičius. - Kodėl savivaldybė turėtų tvarkytis svetimame sklype? Yra buvę, kad mes tvarkėme apleistus pastatų griuvėsius, bet lėšų tais atvejais lėšų skirdavo Aplinkos ministerija. Jeigu ir šiuo atveju turtas teismo bus pripažintas bešeimininkiu, o misterija skirs lėšų, savivaldybė, žinoma, neatsisakys tvarkyti.“

Bendruomenės atstovai norėtų, kad buvusios mokyklos antrame aukšte įsikurtų senelių namai. Pasirodo, tai neįmanoma. Kaip paaiškino socialinės paramos skyriaus vedėja D. Račkauskienė, šalimais, senosios mokyklos patalpose, bus įrengti grupinio gyvenimo namai reformuojamų Adakavo namų gyventojams, o dviejų socialinės paramos įtaigų tokiu atstumu būti negali. „Pastatas bus pritaikytas bendruomenės poreikiams. Jeigu turėjote savo siūlymų, galėjot sakyti anksčiau. Dabar jau pradėti projektavimo darbai, projektuotojams duota užduotis, - kalbėjo vedėja. - Pirmame aukšte įsikurs kultūros ir sporto salė, koplyčia, pusrūsyje – socialinės dirbtuvės grupinio gyvenimo namų žmonėms. Antrame aukšte galima būtų įkuri ir dienos centrą“.

O dėl buvusių seniūnijos ir medicinos punkto patalpų dar galima tartis. Susitikime maras kalbėjo apie tai, kad čia būtų galima įrengti 3 – 4 butus, bet kai kurie seniūnaičiai, kratydamiesi socialinių būstų kaime, siūlytų paskatą kam nors parduoti. Bet ar atsirastų pirkėjas? „Bet gal jūs patys apsispręskit ir teikit konkretų pasiūlymą? Susirinkit bendruomenė, pasitarkit, o tada bu konkretesnė kalba“, - patarė A. Meiženis.