Apie sveikatos apsaugos sistemą – iš kito kampo

Tarybos nario Romo Pukinsko kvietimu Šakiuose lankėsi bei mintimis „iš kito kampo“ apie sveikatos apsaugos sistemą dalijosi medikas, Kauno rajono savivaldybės gydytojas, sveikatos politiku pristatomas Romualdas Žekas.

Susitikimo su rajono sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiais medikais bei specialistais pradžioje jis patikino, kad visuomet turi savo nuomonę ir nebūtinai ji patinka jo klausantiems. Jis mano, kad galbūt reikalinga tiesiog išgirsti nuomonę iš šalies, tuo labiau, kad sveikatos priežiūros sistemos administravimo patirties įvairiose užsienio šalyse sėmęsis R. Žekas pasakyti turi ką. Jis mintimis dalijosi tiek apie pirminio, tiek antrinio lygio paslaugas, greitąją pagalbą ir medikus apskritai.

Bene daugiausiai R. Žekas kalbėjo apie šeimos gydytojus. Tiesa, ši institucija, jo manymu, yra lervos stadijoje, neišsivysčiusi, o patys šeimos gydytojai gana nekvalifikuoti. O kam jiems stengtis, jei jie pacientą gali nusiųsti pas chirurgą, okulistą, ginekologą ar kitą specialistą.

„Jie bijo suklysti, bando nusiųsti kitur, nekelia kvalifikacijos“, – vardijo svečias, pabrėžęs, kad serga ne žmogaus plaučiai, inkstai ar kiti organai, bet pats žmogus, tad šeimos gydytojas turėtų būti itin profesionalus.

Būtent šeimos gydytojas, jo įsitikinimu, turėtų būti tas vartininkas, kuris pacientų neturėtų praleisti į kitas grandis.

„Pirminis lygis turėtų išspręsti 80 proc. problemų“, – įsitikinęs R. Žekas.

Be to, šeimos gydytojai turėtų turėti gydytojų asistentus, kurie ir išrūšiuotų pacientus, kada kuriam tikrai reikia pas gydytoją, o kuriam neskubu, išrašytų vaistus, kad gydytojas nebūtų trukdomas be reikalo, nes dabar esą apie 75 proc. ligonių pas gydytojus eina dėl receptų išrašymo.

„Specialistas negali dirbti, kas nėra jo kvalifikacija, ir šie dalykai turėtų būti labai gerai išrūšiuoti. Seselė negali dirbti gydytojo, o gydytojas slaugytojo darbo“, – mintimis dalijosi sveikatos politikas.

Felčeriniai punktai, pasak jo, apskritai nusikaltimas ir nesusipratimas. R. Žekas akcentavo, kad felčeriai labiau atlieka ne medicininę, bet socialinę paslaugą ir šie dalykai jau praeityje turėjo būti išspręsti ir sudėlioti į atitinkamas lentynėles, pavyzdžiui, apjungiant socialinį ir medicininį darbą bei išvystant ambulatorinę slaugą, taip sukuriant puikias komandas, tačiau...

Tai girdėdama Šakių pirminės, asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) vyriausioji gydytoja Rima Laukaitienė replikavo, kad uždaryti punktų neleidžia taryba.

„Punktai traukia į dugną, bet žmonės renka parašus, o valdžia tai leidžia daryti. Kai tarybos nariai neturi nuomonės ir negali pastovėti, tai ką kalbėti...“ – sakė ji.

R. Žekas ne kartą akcentavo, kad reikia ir būtina tvarkyti mediciną Lietuvoje, bet pirmiausiai turi būti stiprūs šeimos gydytojai, ambulatorinė slauga ir greitoji pagalba. Pasak jo, būtent tokia turėtų būti sistema.

„Bet mes reformuojamės labai sunkiai, nes savivaldybės yra steigėjai ir bijodami žmonių, stengdamiesi įtikti nepriima reikalingų sprendimų“, – sakė svečias.

Jo nuomone, sistema turėtų būti taip išvystyta, kad greitoji pagalba ir užsiimtų tik gyvybių gelbėjimu, nes dabar apie 70 proc. jų darbo sudaro ne gyvybės gelbėjimas ir skubi pagalba, bet tokie iškvietimai kaip čiurnos pasitempimas, galvos svaigimas ir pan. Tačiau iškreipta veidrodžių karalystė ne tik su greitąja pagalba. Štai ir salėje sėdintys rajono medikai tikina, kad net ir darbo metu pacientai dažnai renkasi ne vizitą pas savo šeimos gydytoją, bet skuba į Priėmimo skyrių.

„Net spaudimą, būna, eina pasimatuoti į priėmimą, nes sako, jog viskas greitai ir vietoj“, – vardijo R. Laukaitienė, tačiau niekas nesiima priemonių, kaip tai užkardinti.

Pavyzdžiui, tokias paslaugas priėmime apmokestinti. Galbūt tada žmogus pasvarstys, ar tikrai pasimatuoti spaudimo ar pasikonsultuoti dėl kokios nors lėtinės ir seniai jį kamuojančios ligos kreiptis į Priėmimo skyrių, ar į savo šeimos gydytoją.

Be to, pasak R. Žeko, svarbu ne tai, kad gydymo įstaiga būtų šalia, bet kad būtų aukštas paslaugų lygis.

„Jei per valandą galima pasiekti ligoninę, vadinasi, ji ten ir turi būti“, – sakė svečias.

Be to, jis ypač teigiamai pasisakė apie privačias medicinos paslaugas, nes būtent privatus sektorius yra priverstas temptis ir verčia temptis kitus. Būtent jame nėra nereikalingų darbuotojų, nes visiškai kitoks suinteresuotumas, paslaugų kokybė.

„Privačios kaip ešeriai tvenkiny priverčia judėti tingius karosus“, – vaizdžiais palyginimais kalbėjo medikas.

Tačiau kol kas sistema nesustyguota, o kada ji bus sustyguota – neaišku. Štai ir ambulatorijų medikai sakė, kad valdžios rūpestis pirminiu lygiu yra tik žodinis. R. Žekas, kalbėdamas apie diskusiją su ministerija, įvardijo, kad jiems ten „dzingu lingu“, tad ar verta iš tokio dialogo tikėtis rezultato – klausimas atviras.

Visgi svarbu bent jau kalbėtis, kaip sakė Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis. Pokalbio su ministerija, pripažino ir jis, nelabai yra.

„Štai viename paskutinių susitikimų sėdėjo „jie“ ir „mes“, – sakė A. Klimaitis. – Ir „jie“ nelabai galėjo paaiškinti, kurių ligoninių nereikės ir koks bus efektas.“ Ir tas jausmas, pasak ligoninės vadovo, labai nekoks.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“