Apie pusę visuomenės – už daugybinę pilietybę, bet to gali nepakakti pakeisti Konstituciją

Daugybinės pilietybės įteisinimui pritaria apie pusę Lietuvos gyventojų, tačiau per kitais metais vyksiantį referendumą gali pritrūkti šalininkų aktyvumo pakeisti Konstituciją, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Klausiami, pritaria ar nepritaria daugybinės pilietybės įteisinimui, visiškai ar greičiau pritariantys sakė 51,7 procento. Iš jų 20,1 proc. pritarė visiškai, 31,6 proc. sakė greičiau pritariantys nei ne.

Visiškai ar iš dalies nepritariantys teigė 33,2 procento. Iš jų 15,9 proc. sakė nepritariantys visiškai, 17,3 proc. – greičiau nepritariantys nei pritariantys.

15,1 proc. respondentų sakė neturintys nuomonės.

Į klausimą, ar eis balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės gegužės 12 dieną, teigiamai atsakė 67,8 proc. respondentų. Neisiantys balsuoti sakė 16 proc. respondentų, dar 16,2 proc. nurodė neturintys nuomonės.

Iš visiškai ar greičiau pritariančiųjų daugybinei pilietybei eiti balsuoti į referendumą planuoja 63,3 proc. respondentų. Tarp visiškai ar greičiau nepritariančiųjų tokių buvo 30,5 procento, tarp neapsisprendusiųjų – 6,2 procento.

Balsuoti neisiantys sakė penktadalis visiškai ar iš dalies pritariančiųjų, 51,3 proc. nepritariančiųjų bei 28,8 proc. neapsisprendusiųjų.

Koją gali pakišti aktyvumas

Kitų metų gegužės 12 dieną per referendumą bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. 

Kad tai įvyktų, „už“ turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Referendumo iniciatyvą rengusios darbo grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė yra sakiusi, kad tai būtų maždaug per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

„Jeigu žmonės eitų balsuoti labai aktyviai Lietuvoje, mes turėtume kažką panašaus į kokią Maltą, pavyzdžiui, kur 90 proc. žmonių balsuoja, tai tada, be abejo, būtų nemaža tikimybė, kad praeitų – tada rezultatai referendumo realiai atspindėtų visą populiaciją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

„O dabar, turint omenyje, kad ne visi toli gražu tie, kurie pritaria, ruošiasi ateiti į referendumą ir dar nemažas trečdalis ruošiasi ateiti tų, kurie nepritaria, tai nedidelė tikimybė (pakeisti Konstituciją – BNS)“, – pridūrė jis.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad apklausa vykdyta šalies viduje, taigi, į ją neįtraukti užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, tačiau jie paprastai rinkimuose balsuoja vangiai.

„Jeigu aktyvumas Lietuvoje yra apie 50 procentų, ir aš netikiu, kad jis bus kažkoks ypatingai didesnis, vadinasi, faktiškai visi šitie žmonės, kurie sutinka, kad jie ateitų ir subalsuotų „už“, o kiti neateitų. Man tada atrodo, kad maža tikrai yra tikimybė“, – kalbėjo jis.

Visuomenės apklausos paprastai rodo didesnį rinkėjų aktyvumą per būsimus balsavimus nei iš tikrųjų.

Palaikyti linkęs jaunimas

Apklausa atskleidžia nuomonių skirtį tarp jaunesnių ir vyresnių gyventojų, tai irgi siunčia blogą signalą daugybinės pilietybės entuziastams.

Visiškai ar greičiau pritariantys daugybinės pilietybės įteisinimui teigė 71,3 proc. respondentų iki 29-erių bei 70,6 proc. 30-39 metų respondentų. Tarp vyresnių gyventojų ši dalis siekė pusę ir mažiau. Mažiausia dalis daugybinę pilietybę palaikančiųjų buvo tarp 70-ies ir vyresnių gyventojų – 34,5 procento.

D. Asanavičiūtė BNS teigė, kad vyresni žmonės galbūt turi daugiau baimių ir nerimo dėl pilietybės.

„Įdomi ta statistika, jog kuo vyresnis žmogus, tuo jam sudėtingiau palaikyti būtent pilietybės išsaugojimo koncepciją ir tai suprantama kodėl – kuo vyresnis, jis dar prisimena sovietų okupacijos metus, ir tikrai tos grėsmės, jos šiek tiek įsivaizduojamos didesnės negu realiai yra. Bet svarbu akcentuoti, kad po sėkmingo pilietybės išsaugojimo referendumo tą pilietybę išsaugoti galėtų tik gimimu ją įgiję“, – pabrėžė parlamentarė.

M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad būtent jaunimas paprastai balsuoja vangiausiai.

„Yra labai aiški koreliacija su amžiumi: kuo žmogus yra jaunesnis, tuo jis labiau remia daugybinę pilietybę. Bet į rinkimus kuo jaunesnis žmogus, tuo mažiau jų ateina. Tai reiškia, kad jeigu neįvyktų revoliucijos Lietuvos rinkiminiame elgesyje, ta proporcija žmonių, kurie yra vyresni, ji būtų didesnė referendume“, – sakė politologas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke įsitikinusi, kad apklausos rezultatai būtų kitokie, jei žmonių būtų klausiama ne apie daugybinę pilietybę, nes ji sudaro įspūdį, jog kalbama apie antros pilietybės suteikimą. Pasak jos, apklausose reikėtų pabrėžti, kad referendumas suteiks galimybę išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.

„Per mažai gal aiškinama, kuo svarbus pilietybės išsaugojimas Lietuvos pilietybės raidai, ateičiai, kuo svarbūs būtent lietuvių kilmės piliečiai, kurie turi giminingą ryšį su mama, su tėveliu ir gimimu įgautą pilietybę“, – BNS sakė pasaulio lietuvių atstovė.

Ji taip pat teigė mananti, kad referendumo sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks išsklaidyti žmonėms kylančias abejones, nepagrįstas baimes.

D. Asanavičiūtė tvirtino potencialą matanti tarp žmonių, kurie teigė nesantys apsisprendę, ir vylėsi, kad gyventojus motyvuoti padės pavasarį prasidėsianti informacinė kampanija.

Svarbus politikų pavyzdys

Didesnis procentas pritariančiųjų daugybinei pilietybei buvo tarp valdančiosios koalicijos partijų rinkėjų: visiškai ar greičiau pritariantys sakė 64,9 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų, 61,1 proc. Liberalų sąjūdžio bei 78,6 proc. Laisvės partijos rinkėjų. Tarp kitų partijų rinkėjų pritariančiųjų dalis varijavo nuo 25 proc. iki 47,2 procento.

„Žmonių pozicijos kartais keičiasi, kai žmonės, kuriais jie pasitiki, už kuriuos jie balsuoja, kažkaip koreguoja savo pozicijas, – sakė M. Jastramskis. – Jeigu labai stipriai remtų šitą dalyką visos partijos Lietuvoje, visi politikai ir prezidentas, galbūt tada taip – keistųsi kažkiek ir žmonių nuomonės.“

D. Henke teigė matanti šiuo klausimu teigiamą pokytį, nes, palyginti su referendumu 2019 metais, dabar politikų palaikymas yra vieningesnis.

„Valstybės vadovai dabar labiau vieningai kalba, kad reikia išspręsti tą problemą. 2019 metais taip nebuvo: nei prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasisakė labai teigiamai dėl būsimo referendumo, nei kiti valstybės vadovai. Dabar nebėra mėtymosi, jau visi valstybės  vadovai susitarę: ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir premjerė, ir Seimo pirmininkė, ir frakcijų vadovai – visi pritaria, tai geras, pozityvus tonas“, – kalbėjo PLB pirmininkė.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Tąkart referendume dalyvavo daugiau nei 53 proc. rinkėjų, tad plebiscitas įvyko, tačiau už Konstitucijos pakeitimą balsavo beveik 957 tūkst. arba daugiau nei 38,46 proc. visų rinkėjų. Kad ji būtų pakeista, reikėjo kiek daugiau nei 1,24 mln. balsų „už“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Tikslūs apklausos rezultatai:

1 Klausimas: Ar pritariate, ar nepritariate daugybinės pilietybės įteisinimui?

Atsakymai: visiškai pritariu – 20,1 proc.; greičiau pritariu – 31,6 proc.; greičiau nepritariu – 17,3 proc.; visiškai nepritariu – 15,9 proc.; neturiu nuomonės – 15,1 procento.

2 Klausimas: Ar eisite balsuoti 2024 metų gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume, kurio metu bus sprendžiama dėl dvigubos pilietybės (kad LR Konstitucijoje nebeliktų draudimo turėti dvigubą pilietybę)?

Atsakymai: eisiu balsuoti – 67,8 proc.; neisiu balsuoti – 16 proc.; neturiu nuomonės – 16,2 procento.

Tyrime 2023 metų lapkričio 22 – gruodžio 2 dienomis apklausti 1000 respondentų. 18 metų ir vyresni gyventojai į klausimus atsakė akivaizdinių interviu ir interviu telefonu metu. Tyrimas vyko 25 miestuose ir virš 40 kaimų, maksimali jo paklaida siekia 3,1 procentą.