Apie naujo istorinio įvykio kūrėjus (arba kaip mokyklų apklausa patyrė fiasko)

Parašyti apie nuotolinį mokslą, tiksliau pasidomėti, kaip sekasi rajono mokykloms, sugalvojau tuomet, kai gavau vieno iš savo vaikų klasės auklėtojos žinutę „Sveiki. Praėjo savaitė „kitaip“. Kokie Jūsų pastebėjimai? Klasės vadovė“. Atvirai pasakius, buvo be galo gera, kad mokytojai ir mokykla domisi ne tik vaikų, bet ir tėvų nuomonėmis, jausmais.

Tuomet vieno vaiko auklėtojai, o kito mokytojai parašiau, kad vienas vaikas labai džiaugiasi tokia galimybe ir jau kalba, kad taip mokytis norėtų visada, nes nereikia prieš klasę atsakinėti. O tas vaikas, kuris yra kompiuterių mylėtojas, kalba, kad vis tik jam mieliau mokytis klasėje ir gyvai matyti mokytoją bei klasės draugus. Vaikai savarankiški ir atsakingi, tad man tikrai problemų nekyla. Na, pirmomis dienomis strigo ryšys, bet juk ne mokytojai dėl to kalti. Reikia šiek tiek kantrybės ir viskas normalizuosis.

Aš puikiai suprantu ir mokytojus, ir mokinius. Tai visiškai nauja jų gyvenime, patirties jokios, pavyzdžių nėra.

Todėl savo žinutę auklėtojai užbaigiau: „Galiu pasveikinti mokytojus ir mokinius. Jūs verčiate naują švietimo Lietuvoje puslapį“. Tikiu, kad jau šių dienų mokinių vaikai apie nuotolinio mokslo pradžią Lietuvoje skaitys istorijos vadovėliuose ir bandys įsivaizduoti, kaip buvo galima mokytis be kompiuterio ir interneto.

Lygiai tą patį sakiau ir savo vaikams. Pradžia yra visada sunki. Bet žmogui tam ir duotas protas, kad bandytų, galvotų ir rastų išeitį. Štai, Ukmergės rajone net rajoninis gamtos konkursas įvyko nuotoliniu būdu.

Šiuo metu, ko gero sunkiausia yra vaikams. Kompiuteris jiems – malonumų: žaidimų, filmų, bendravimo platforma. O dabar jis – priemonė mokytis. Požiūrį ir įpratimą pakeisti labai sunku. Sunku ir dieną planuotis, kai tu lyg ir turi laisvę, niekas nemato, joks skambutis nereguliuoja tavo grafiko. Bet mano, kaip mamos ir buvusios pedagogės manymu, tai didžiulis šuolis į priekį. Ir ši patirtis galės praversti ateityje. Ką darome, kai lauke šaltukas krenta žemiau 20? Neleidžiame vaikų į mokyklą. O dabar jie galės mokytis nuotoliniu būdu. Lygiai tą patį galėsime daryti siaučiant gripui. Ir mokslai vyks, ir atostogos nenukentės. Tikiu, kad išmanios mokytojų galvos sugalvos ir daugiau naudos bei būdų išnaudoti šią sritį. Gal net ir šių dienų mokiniai patys pasiūlys sprendimų.

Bet aš ne apie tai.

Mokyklų apklausa patyrė fiasko

Taigi, nutariau pasidomėti, kaip sekasi mūsų rajono mokykloms. Tiksliau – mokytojams, mokiniams, tėvams. Ar jau visi turi kuo mokytis.

O kas geriau apie tai gali žinoti, nei mokyklų vadovai. Tad praėjusią savaitę išsiunčiau visų mokyklų vadovams klausimus. Ir laiko daviau daugiau nei įprastai – savaitę. Kai kurie paprašė daugiau laiko. Viena mokykla atsakė. Viską rasite nuotraukose po tekstu.

Nesijaudinau, kad atsakymų negavau laiku. Suprantu, viskas nauja, neįprasta.

Ir staiga gaunu Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos Rasos Kralikevičienės atsakymus į paklausimą. Jei atvirai, neturiu nieko blogo prieš šią moterį. Bet šį kartą klausiau ne jos. Tačiau gyvendama rajone ir žinodama povandenines sroves suprantu, kas vyksta ir nebandysiu „prievartauti“ pedagogų dėl atsakymų.

Liūdna, bet kartais taip jau būna, kad geri norai nuplaukia net nepasistengę tapt tikrove. Juk norėjosi žinių iš pirmų lūpų, iš praktikų, o ne teoretikų. Tikėjausi padrąsinimo vaikams ir tėvams, galų gale – pedagogų padrąsinimo kolegoms.

Liūdni pamąstymai

Tik Širvintose taip gali būti. Klausimus siunti vienam, o atsakymus gauni iš kito. Na, kaip šlapiu skuduru per veidą… Ko siekiama tokiais veiksmais? Kieno nurodymu priimtas toks sprendimas? Ar kažkas mano, kad mokyklų vadovai negeba patys atsakyti? O gal nenori, kad jie atsakytų ir bendrautų su nepageidaujama žiniasklaida? Tai tik prielaidos.

Ne vieną ir ne du kartus girdėjau prašymą neišduoti, kas suteikė vieną ar kitą informaciją, kas pasiskundė, parodė, nukreipė. Liūdna, kad tai vyksta mūsų rajone. Labai noriu tikėti, kad šis nutikimas su mokyklomis nėra iš to sąrašo…

Tik dar kartą noriu priminti: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. skelbia, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai yra būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Atsakymai į „Krašto žinių klausimus“

Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos Rasos Kralikevičienės atsakymai į paklausimą:

Kaip sekasi naujas mokymo būdas?

Naujovės visada įneša daug entuziazmo ir noro tobulėti, todėl visi stengiamės prisitaikyti prie šio mokymo būdo ir tempo.

Su kokiomis problemomis ir iššūkiais susidūrėte?

Pagrindinis iššūkis – nuotolinis mokymas prasidėjo po mokinių atostogų ir visas bendravimas su mokiniais ir jų tėvais tik virtualus.

Ar visi mokiniai turi internetą ir kompiuterius?

Internetą daugiausiai turi prie mobiliųjų telefonų, kompiuterių neturi labai nedaug mokinių.

Kas padėjo jais pasirūpinti? Gal turite kam padėkoti?

Mokyklos turi pakankamai nešiojamų, stacionarių, planšetinių kompiuterių, kurie pagal panaudos sutartį pasiūlyti mokiniams mokymuisi. Artimiausiomis dienomis mokyklas pasieks kompiuteriai iš Savivaldybės, kuriuos skirsto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kokie mokytojų įspūdžiai? Ar sunku taip mokyti? Gal ryškėja kokios nors tendencijos?

Taip mokyti nėra lengva, nes toks mokymo būdas atima betarpišką bendravimą, ko labiausiai trūksta mokiniams ir mokytojams.

Kokie mokinių ir tėvų atsiliepimai?

Šiuo metu vykdome mokinių, mokytojų ir tėvų apklausas, rezultatus žinosime kitą savaitę.

Ar abiturientų žinios nenukentės taip mokantis?

Brandos egzaminų sesija balandžio mėnesį visada būdavo prasidėjusi. Daugelio dalykų programos išeitos. Paskutinį mėnesį lieka kartojimas ir įtvirtinimas. Mokytojai pasiruošę jiems padėti. Visada tikimės geriausio.

NERINGA TUŠKEVIČIENĖ