Apie kelionę į Olandiją

Ankstyvą gegužės 1 d. rytą su drauge leidomės į kelionę (Vokietija, Olandija). Važiavome autobusu su kelionių agentūra.

Pirmosios dienos planas buvo pasiekti Lenkijos – Vokietijos pasienyje esantį viešbutį. Laikas kelyje neprailgo dėka smagios kompanijos apsupties, ilgų pokalbių ir juoko su drauge, muzikos klausymo, pakelėje lakstančių stirnų skaičiavimo (per dieną jų suskaičiavom 16).

Sekančią dieną laiką leidome Vokietijos keliuose bei soduose. Buvo nuostabios, kupinos įkvėpimo kelios valandos Herrenhauzų soduose. Tai Hanoverio miesto vakarinėje dalyje esanti vieta, apimanti 48,6 hektarų plotą. Sodai yra įrengti baroko stiliumi. Laisvai po pievas vaikščiojančios žąsys, 80 m. aukštį siekiantis fontanas, rododendrų grožis ir kvapas, žalumos gausa, šildanti saulė, visur matoma tvarka - labiausiai įsiminę dalykai būnant Vokietijoje. Pasivaikščioję, pasisėmę grožio ir įkvėpimo toliau artėjome link Olandijos. Ją pasiekėme vėlai vakare lyjant lietui, bei stipriai griaudėjant ir žaibuojant! Beje, viešbutis pasitiko su nuotykiais - visuose kambariuose buvo tik viena patalynė ir likome be vakarienės, nes darbuotojai išsigando, kad nekalbame angliškai (nors pradžioje susišnekėjom)...

Trečioji kelionės diena buvo skirta Olandijos tyrinėjimui, pažinimui. Silpno lietaus draugijoje turėjome ekskursiją plaukimu kanalais, vaikščiojimais viena už kitą grąžesnėmis Amsterdamo gatvėmis. Mieli įvairių rudų atspalvių namukai, aplink tekantis vanduo, plaukiantys laivai (nemažai žmonių laivuose susikūrę savitą, unikalią gyvenamą vietą), didžioji dalis miesto apstatyta įvairiaspalviais dviračiais (jais dažniau pamatysi važiuojančius žmones nei su mašina), daug gatvėse vaikščiojančių žmonių, jaučiamas atsipalaidavimas, pozityvas prasilenkiant...Tą pačią dieną leidome Keukenhof parke. Jį apibūdinti keliais žodžiais galima būtų taip: įvairiaspalvė gėlių paletė, lietaus lašų karoliais išpuošti žiedlapiai, gaivūs kvapai, terapinis paukščių čiulbėjimas, daugybė besigrožinčių gėlių jūra žmonių...Visa tai, ką tą dieną matėm, jautėm, girdęėjom, patyrėm, buvo lyg įkvėpimas, terapija, gaivumo, tyrumo, švytėjimo pojūčio viduje sukėlėjai. Tą vakarą grįžus į viešbutį sau pasakiau, kad šios dienos man - svajonių išsipildymas, nes visada norėjau aplankyti Vokietiją ir Olandiją...Kuo dažniau sau garsiai kartoti, ko nori - tai veikia! 

Paskutinę kelionės dieną leidome Arcen soduose. Tai parkas, kuriame galima pasijausti lyg skirtingose šalyse dekoracijų dėka. Vieta, kurioje gera, įdomu buvo stebėti laisvai po pievas vaikščiojančius povus, girdėti jų skleidžiamą garsą. Bandžiau ir aš prisijungti prie jų pokalbio, tačiau panašumo į garsą nebuvo, bet bent pasijuokėm...Aplink raminančiai čiurleno upeliai bei švelniai krito, ošė kriokliai. Įkvėpimo sėmėmės iš vaizdų nuo vijokliais papuoštų terasų. Parke stovi įspūdingo grožio pilis. Vaikščiojant ne kartą pasakiau draugei, kad noriu likti čia gyventi...Per šias dienas supratau, kad žmonės yra labai įdomūs, ypatingi, unikalūs, nes sugeba sukurti tokį grožį, kurį matėm mes aplinkui parkuose.

Buvo įsimintina kelionė, nes jos metu turėjom nuostabią gidę - jos dėka girdėjom ilgus, įdomius pasakojimus. Kelionės metu buvome gražių vaizdų apsuptyje, buvo daug juoko, be nuotykių irgi neišsisukom... Nuoširdžiai rekomenduoju pakeliauti po Olandiją!