Apie kavą ir gėles pakiliai

Man šie dalykai tapatūs. Įteikus gėlių, geriama kava. Kartais pirmiau geriama kava, po to teikiamos gėlės, bet dažniausiai pasitaiko pirmasis atvejis.

Šiandien vakare „Laiptų galerijoje“ startuoja paroda-projektas „Prie kavos“. Žymiausi Lietuvos dailininkai šiai temai skiria po kelis paveikslus. Žvelgiu, jog visi paveikslai spalvingi ir veiksmas juose dažniausiai vyksta vasarą, aplink žydi gėlės. Nieko keisto, kad juoda kava prašosi šviesių spalvų ir visi šio gėrimo ragavimai neša šviesių potyrių.

Lėtas maistas, ramus gyvenimas, snūduriuojantys miesteliai... Šiuolaikiniam žmogui tai skamba pragaištingai. Kam gyventi lėčiau, jei viską galima daryti greitai? Progresas! Tačiau ar tikrai žmonės sutverti tokiam gyvenimui? Ar galima pajusti pilnatvę, harmoniją ir absoliutų pasitenkinimą, per pasaulį bėgant skubiais šuoliais?

Kava visados geriama lėtai, skanaujant, mėgaujantis. Gėlės irgi prabėgomis nedovanojamos. Kavos ir gėlių aromatas pasklinda po namus ir viską apglėbia kažkokiu keistu harmonijos kupinu jausmu. Iš visų dovanų visad populiariausios buvo gėlės, o kava tapo antru produktu pagal perkamumą po naftos.

Rytą atsikeliate, išgeriate puodelį kavos ir einate į darbą. Ten išgeriate dar puodelį, po to dar, nes joks susitikimas su kuo nors nepraeina be kavos. Sako, jei per dieną išgeriate ne mažiau nei tris puodelius kavos, jūs jau esate pasaulinio kavos mėgėjų klubo narys, kuriam priklauso daugiau negu 50 proc. žmonijos. Tiesa, apie tokį klubą gal ir niekas nėra girdėjęs, bet kodėl toks negalėtų būti.

Tas pats ir su gėlėmis. Jei jūs jų dažnai teikiate savo mamai, žmonai, draugei, bendradarbei, jūs esate padorus vyriškis, priklausantis tokių pat padorių vyriškių klubui.

Gerumo pilna gatvė

Tai niekuo nesiskirianti gatvė netoli centrinės traukinių stoties Briuselyje. Joje gyvena toks seniukas iš Maroko. Jis labai myli savo gatvę. Visiems kaimynams iš savo verslo gatvėje šalių namų jis pristatė vazonėlius gėlių. Nemokamai – dovanų. Tie gėlių vazonėliai nepigūs, bet jo svajonė – paversti šią gatvę žaliausia ir kvapniausia Briuselyje. Sąlyga tik viena – kaimynų prašoma kartkartėmis gėles palaistyti. „Tai gerumo pilna gatvė ir joje gyvenantys žmonės tampa geresni“, – baigia šią istoriją papasakojęs Sergejus Kanovičius, rašytojo Georgijaus Kanovičiaus sūnus, pavadinęs tą seniuką sodininku ir filosofu.

Kartais man norisi iš visų moteriškių, gatvėje pardavinėjančių gėles, prisipirkti pakalnučių ir jomis papuošti visą butą. Tiesa, tai ne mano mintis. Iš kažko esu girdėjęs. Nors su gėlėmis prisimenu ir kuriozinį atvejį.

Vienas sovietmečio ministras labai mėgo gėles ir visi, tai žinodami, per jo gimtadienį sveikindami nešdavo jam didžiausių puokščių. Su draugais jau vakarop užsukome į jo kabinetą pasveikinti. Įeiname, kabinetas pilnas gėlių, o gimtadienininko nesimato. Pagaliau jis išlenda (gal tikslesnis žodis būtų – pakyla) iš gėlių, mat buvo pasilenkęs ir kažko ieškojo rašomojo stalo stalčiuje.

Jei apie gėles dovanas, tai moterims geriausiai tinka dovanoti rožes, orchidėjas, tulpes, frezijas, lelijas, vyrams – irgi rožes (tik sodrių spalvų), amarilius, anturius, irisus, kardelius, gvazdikus. Šių metų spalva – koralinė. Nors gėlės visad populiariausios dviejų spalvų – raudonos ir baltos. O svarbiausia ne spalva, bet gėlių skaičius. Be abejo, niekas nenugalės 999 rožių puokštės, nes tai byloja apie pačią didingiausią meilę.

Ką simbolizuoja gėlių dovanojimas ir apie ką kalbama, geriant kavą?

Gėlių dovanojimas simbolizuoja klasikų tartus žodžius, kad grožis išgelbės pasaulį. Geriant kavą, irgi norisi kalbėti apie grožį. Grožis – tai neatrasta šalis, kurios vis ieškai. Yra laukinis, apnuoginantis grožis, nusėtas pievomis, kalnais, jūra, upėmis, gėlių kilimais ir bangų mūša. Yra ir kitas grožis – kuriamas žmonių. Muzikoje grožiesi garsais, dailėje – atspalviais, meninėje fotografijoje – įamžintais kadrais. Visi pripažins, kad grožio tema – sena kaip pasaulis. Grožis gimsta, gyvena ir miršta. Bet didysis grožis – amžinas. Parodyti ne grožį nėra sunku, tačiau parodyti grožį yra daug sunkiau. Koks yra grožio idealas? Pastangos, kurias dedame, siekdami „idealo“, yra, žinoma, santykinės, nes grožio standartai taip pat yra kintantys. Grožis ramina. Graži moteris patogiai jaučiasi savo moteriškajame grožyje. Su ja gera. Jūs atsipalaiduojate ir dar kartą patikite, kad viskas bus gerai.

Jei apie moterų grožį, tai manyčiau, jog moterys daro klaidą, besipuikuodamos savo grožiu. Graži moteris ir yra graži moteris. Be to, moterys gali išsiskirti ir kitomis mielomis savybėmis. Kad ir kuklumu. Tokia moteris savaime tampa graži. Jei ne itin graži moteris pasakoja, kokia ji graži, neginčykime ir mandagiai pritarkime, o jei graži moteris puikuojasi savo grožiu, tai jos grožį net sumenkina.

Nors kaip ten bebūtų, grožį pasaulin neša moterys. Pastaruoju metu jos veik visose srityse net ėmė dominuoti. Tiesa, senos tradicijos dar gajos. Paklauskime, kada pirmasis kosmonautas pakilo į kosmosą. Esu įsitikinęs, jog daugelis atsakys – balandžio 12 d. O kada į kosmosą pakilo pirmoji moteris?

Štai kokie pokalbiai rutuliuojasi, geriant kavą. Sakyčiau, gilesni ir inteligentiškesni, nei geriant ką nors stipresnio.

Nemanau, kad daug yra žmonių, nedovanojančių gėlių ir negeriančių kavos

Kažkas yra pasakęs: „Jeigu nevartoji kavos, žinok, kad visą laiką taip nebus, greičiausiai ateityje vis tiek ją vartosi.“ Perfrazuojant: „Jeigu nedovanoji moteriai gėlių, žinok, visą laiką irgi taip nebus, greičiausiai ateityje jų dovanosi.“ Nors visko būna. Bet nemanau, kad daug yra žmonių, nedovanojančių gėlių ir negeriančių kavos. Bet šį kartą truputį daugiau apie kavą.

Pasidavus kavos vilionėms, iš galvos išgaruoja visi sveikatos specialistų patarimai, kad kava turi narkotizuojantį poveikį ir neigiamai veikia kai kurias organizmo funkcijas. Juk kiti sveikatos specialistai kalba kitaip. Buvau įsitikinęs, kad kavoje yra daug kalorijų. Pasirodo, nesąmonė – kavoje be cukraus ir pieno nėra nė vienos kalorijos! Gali mėgautis kava ir negalvoti apie kilogramus, nes kava degina riebalus ir spartina medžiagų apykaitą! Dar kartą peržvelgiau tekstus apie kavos žalą ar naudą ir sužinojau, kad šis gėrimas mažina insulto, širdies ritmo sutrikimo, cukrinio diabeto rizikas, kurių visų net neišvardysi, ne didina, o mažina kraujo spaudimą, apsaugo nuo skrandžio ir kepenų, Alzheimerio ar Parkinsono bei dar begalės kitų ligų, taip pat net nuo vėžio. Kava labiau reikalinga ne moterims, bet vyrams, nes ji stiprina visas vyriškąsias galias.

Sovietmečiu kavos nebuvo skatinama gerti, nes ji asocijavosi su salonais, ponyste, kas anuomet nebuvo priimtina. Darbo liaudis labiau mėgo arbatą („čai“). Aišku, su šių dienų arbatomis anoji nieko bendro neturi. Kokių nors kavos namų anuomet net būti negalėjo, nes ir tiesiog kavinių ar restoranų daug nebuvo. Kava juose buvo vienoda. Jokios išmonės. Namuose irgi mažai kas skanesnės kavos pasigamindavo. Populiarios buvo tokios tirpios kavos dėžutės „Indian“, nors ir jos dažnai buvo įsigyjamos, turint „blatą“. Tarsi greita ir patogu, bet kas iš to.

Kaip ir visi geriausi pasaulio reiškiniai, kava atsirado netikėtai, tai yra ji nebuvo išrasta ir sukurta kaip kokia nors elektros lemputė ar telefono aparatas. Kažkoks arabas kartą gesino kavos krūmą ir pajuto velniškai skanų kvapą. Jį ir derėtų pavadinti pirmuoju kavos skanautoju. O gėles Dievas sukūrė anksčiau nei žmogų. Adomas ir Ieva gyveno tarp gėlių, Adomui tik tereikėjo gėles nuskinti ir dovanoti Ievai. Už tai jis gavo obuolį. Linkiu skanios kavos ir gražių gėlių!