Apie ką gali signalizuoti dažnai pasikartojantis mėšlungis bei kaip elgtis jam užklupus?

Staigus, stiprus, skausmingas ir nevalingas raumens susitraukimas – taip apibūdinamas visiems gerai žinomas mėšlungis. Nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, beveik 60 proc. pasaulio žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę tokius staigius spazmus. Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Justina Denisovienė pažymi, kad paprastai mėšlungis nėra pavojingas sveikatai, tačiau jei tokie raumenų spazmai pasikartoja dažnai, tai gali signalizuoti apie konkrečių medžiagų trūkumą arba net progresuojančią naują ligą.

„Mėšlungį atpažinti lengva – įprastai jis paveikia vieną raumenį ar visą raumenų grupę. Spazmo metu raumuo susitraukia ir neatsipalaiduoja, jaučiamas vidutinis ar stiprus skausmas, todėl žmogus negali pajudinti paveiktos kūno vietos“, – pasakoja J. Denisovienė.

Gali pasireikšti tiek ramybės būsenoje, tiek aktyviai sportuojant

Pasak gydytojos, šie raumenų susitraukimai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet praeina savaime be pasekmių, tiesa, šių epizodų su amžiumi gausėja ir jie tampa stipresni. Taip pat mėšlungio atvejai dažniau pasireiškia besilaukiančioms moterims ar sportininkams, ypač, jei treniruojamasi ilgai ir intensyviai.

„Mėšlungis gali pasireikšti bet kuriuo metu – sėdint, vaikštant, sportuojant, plaukiojant ar miegant, dažniausiai raumenų spazmai jaučiami rankose ar kojose, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno vietose“, – aiškina šeimos gydytoja.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad sutraukus mėšlungiui, raumuo netrūkčioja – toks simptomas būdingas kitiems susirgimams. Be to, jei spazmas trunka ilgai, kartu atsiranda apsvaigimas ar po priepuolio ilgai išlieka stiprus skausmas – apie šiuos požymius vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Pasikartojantys mėšlungiai gali signalizuoti apie naują ligą

Viena iš pagrindinių mėšlungio priežasčių – vitaminų ir skysčių trūkumas, todėl vasarą, kai gausiai prakaituojama, jis ištinka dažniau. Taip pat ši būklė pasireiškia, jei organizmui trūksta natrio, magnio, kalcio ar yra kalio disbalansas. Visgi, raumenų sutraukimus gali lemti ir kai kurie vartojami vaistai ar ligos.  

„Mėšlungis dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vartoja tam tikrus medikamentus, tokius kaip diuretikai, vaistai, skirti gydyti astmai, steroidai ar neuroleptikai. Taip pat dažnais raumenų spazmais skundžiasi pacientai, turintys kepenų nepakankamumą, lėtines inkstų ligas, cukrinį diabetą ar neurologinius sutrikimus. Pasikartojantys mėšlungiai rodo, jog jį sukėlęs veiksnys vis dar yra išlikęs, o kartais signalizuoja ir apie ryškėjančią naują ligą“, – pažymi J. Denisovienė.

Anot specialistės, jei mėšlungiai pradeda kartotis kas savaitę ar dažniau, darosi vis ilgesni ir skausmingesni, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą. Tam, kad gydytojas galėtų greičiau nustatyti diagnozę, rekomenduojama stebėti ir fiksuoti, kokiu dažnumu kartojasi raumenų sutraukimas bei kokią veiklą atliekant jie pasireiškia dažniausiai.

Svarbu žinoti, kaip elgtis sutraukus raumenį

Užklupus mėšlungiui, kad skausmai praeitų kuo greičiau, patariama atlikti švelnius tempimo pratimus, lengvai pamasažuoti sutrauktą raumenį. Taip pat padeda ir paveiktos vietos šildymas arba šaldymas, o esant itin stipriam skausmui, rekomenduojama išgerti jį malšinančių vaistų. Nors mėšlungis nėra pavojingas, tačiau pasitaiko atvejų, kai gali sukelti ir rimtų problemų, pavyzdžiui, plaukiant vandens telkinyje ar baseine.

„Kai mėšlungis sutraukia vandenyje, tokiu atveju svarbiausia saugumas, todėl pirmiausia reikėtų suprasti, kad nieko baisaus nevyksta, neišsigąsti ir išlikti ramiems. Tuomet verstis ant nugaros ir stengtis kiek galima ištempti koją ar ją pamasažuoti, kol skausmas atslūgs ir tik tada ramiai plaukti link kranto“, – aiškina J. Denisovienė.

Norint išvengti ne laiku ir ne vietoje užklumpančio mėšlungio, J. Denisovienė pataria visada, ypač vasaros metu, vartoti pakankamai skysčių su elektrolitais – kaliu, natriu ir magniu bei nepamiršti pasidaryti kraujo tyrimų ir pasitikrinti ar šių medžiagų netrūksta. Taip pat reikėtų vengti ilgų, intensyvių treniruočių – jas geriau dalinti į kelis etapus, o prieš tai atlikti apšilimą.