| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Kiekvienos poros gyvenime būna momentų, kai vyras tranko durimis, įsitikinęs, kad vedė gyvatę, o raudanti žmona šaukia, kad jos vyras - gyvulys. Tačiau kai jis puola kaip gyvulys, turi suprasti, kad tu prieš tai buvai gyvatė. O jei ji puola kaip gyvatė, turi žinoti, kad tu prieš tai buvai gyvulys.
"Greičiausiai susiriesite"
Moteris pyksta, kai vyras, grįžęs namo iš darbo, krenta ant sofos ir nepaleidžia iš rankų televizoriaus pulto ar telefono. Bukai junginėja kanalus ar "skrolina". Tai normalu, vyras turi išeiti iš darbinės situacijos. Jei tai nutrauksi, geruoju nesibaigs. Vyras turi turėti tokį ritualą, kuris neatneša naudos. To jam labai labai reikia.
Jis tam, ką daro, atiduoda visą savo dėmesį. Jei sagstosi marškinių sagas, tam reikia viso jo dėmesio, jis negirdės jūsų, nepakalbės tuo metu su jumis. Pasikalbėjimui reikia skirti specialaus laiko. Jei kalbėsitės, kai jis kažką daro - greičiausiai susiriesite...
Moteris pyksta, kad iš vyro nebesulaukia dėmesio susituokus. Jei anksčiau jis ją vežiojo po kurortus ir restoranus, tai dabar tik dirba ir namie nieko neveikia.
Bet vyro tikslas juk pasikeitė. Jei vyras užkariavo moterį, tai dabar jo tikslas yra ją apsaugoti ir galiausiai - aprūpinti. Dabar jo tikslas - saugus atlyginimas, būstas ir t. t.. O moteris dabar nebūtinai bus laiminga. Nesvarbu, kad vyras darys tai, ką turi daryti instinktyviai.
Moteriai tokioje situacijoje atrodo, kad santykiams kilusi grėsme. Todėl ji ginasi, kaip moka.
Ir kai partneris elgiasi ne taip, kaip moteriai norisi, galvojame, kad jis turi defektų arba norime jį pakeisti. Kai iš kito žmogaus patiriame mums netinkamą elgesį, imame galvoti, kad nerūpime, kad mūsų nemyli, negerbia, kad "visi jie tokie". Dar mūsų reakcija gali būti, kad jei negaunu, ko noriu, vadinasi nesu pakankamai gera, graži, arba kad greičiausiai pernelyg rūpinausi ir jis užlipo ant galvos.
Štai tada, kai nebebūname patenkinti vienas kito mums visiškai nesuprantamais tikslo siekimais, pradedame ieškoti būdų, kaip kitą susilpninti, sumenkinti ar nubausti, pastatyti į vietą, įžeisti. Nes juk nesame labai brandūs, šventi.
Viena galimybių yra žeminti, sudaiktinti, vadinti višta, asilu, ožiu. Kita galimybė - niekinti, sakyti kvaiša, mulkis. Pasitelkiamas ir sarkazmas, imami komentuoti veiksmai, pavyzdžiui vyras mesteli, kad dabar turbūt metus turės laukti parduotuvėje, moteriai šaunama į akis, kad ji gali būti moteriškesnė, švelnesnė, vyrui, kad vyriškesnis.
Vyras ima nepasitikėti, ignoruoti, laikyti atstumą, nesuteikti moteriai balso teisės, nesiklausyti, ką ji siūlo, laikyti ją nesvarbia, vaipytis ir pan. Tačiau vyras iš žmonos ima gauti ne mažiau: kritiką, skundus, sakymą, kad gyvenimas su juo blogas, palyginimus su kitais, žinoma geresniais, kurie daugiau uždirba, bendrauja, namuose net remontą jau padarė... Ir moteris jam tada neduoda to, ko gali neduoti, būna visada nepatenkinta. Ką vyras bedarytų, ir gėlės bus ne tokios, ir indai ne taip išplauti. Moteris vyrą ignoruoja, daro viską pati, perima veiklą į savo rankas, vaiposi, pertraukinėja, erzina, sako, kad jis nors kartą būtų vyras ir t. t.
Gyvenime visi panaudojame šiuos dalykus, nes neįmanoma jų nepanaudoti. Tai mus, žinoma, išmuša iš vėžių, todėl kyla kova, nuolatinė priešprieša, kuo labiau nusiviliame vienas kitu.
Ką daryti?
Reikia 10 min. skirti laiko apmąstyti ir užsirašyti, kaip išreiški savo nepasitenkinimą vyru, žmona. Būtina atpažinti, kaip elgiesi, kaip susilpnini, paniekini, įžeidinėji kitą, dėl ko kyla nepasitikėjimas savimi, ir konfliktas tik gilėja.
O tada reikia panaudoti priešnuodį. Reikia skirti laiko ir užsirašyti, kuo žmona/vyras yra už tave pranašesnis, ką daro gerai, už ką sutuoktinį vertini.
Į instinktyvias reakcijas, kurios suformuoja sieloje nuospaudas, nuoskaudas, reikia žiūrėti kaip į grėsmes arba galimybes. Būtina įvertinti, kas tave dažniausiai išmuša iš vėžių ir kaip elgiesi "išsijungęs". Tad jei kirba mintis, kad niekas čia nebepadės, tai taip ir bus. Niekas nepadės. O jei yra viltis, gali į situaciją ateiti nauji dalykai.
Nesuteikime sau teisės įžeidinėjimams
Ne paslaptis, kad pakastruojame, pažeminame, pamenkiname vienas kitą iš nevilties. Galvojame, kad toks metodas tinkamas kitą ar situaciją pakeisti. Patys sau suteikiame teisę taip elgtis.
O tą teisę reikia iš savęs atimti. Galvojame, kad jei vyras sau leidžia "grubijaninti", tai kodėl tu negali jam atsakyti, kad jo rezultatai niekiniai ir "šaut" smarkiau. Jis tau, tu jam. Ir tas pingpongas eina...
O jei atsiimi iš savęs teisę menkinti, žeminti, kastruoti, tada neprisivažinėji lyg "kelių erelis", įsivaizduojantis, kad turi teisę lakstyt ir pažeidinėt taisykles.
Jei atimi iš savęs teisę kitą niekinti ar žeminti, nutrauki pingpongą. Jei bjauriai elgiasi sutuoktinis, reikia savęs paklausti, kas tai išprovokavo, pagalvoti, ką pats blogo padarei. Tada reikia atsiprašyti.
Mes "įsijungiame", kai ant mūsų užlipa. Tačiau jei nė vienas nesustos ir nepagalvos, toliau taip lėksime užburtame rate. Žinoma, žmogus jokiu būdu nenori tokios teisės atsisakyti. Bet verta.
Kai jis puola kaip gyvulys, turi suprasti, kad tu prieš tai buvai gyvatė. O jei ji puola kaip gyvatė, turi žinoti, kad tu prieš tai buvai gyvulys.
Daugiau skaitykite:
0 0 0 0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 8 0 1 0 0 0 0 8 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
