Apie dovanas iš anksto

Iki švenčių liko du mėnesiai. Vakarų pasaulis, kaip visada, jau pradėjo ruoštis. Pas mus jau irgi regimi kai kurie pasiruošimo ženklai, tačiau, aišku, visi ypač sukrus po Vėlinių. Gal ir gerai, kad lietuviams mirusieji svarbūs ir, tik juos pagerbus, pradedama galvoti apie šventes.

Tad apie dovanas galvoti dar tarsi ir ankstoka, bet nemėgstantiesiems visko atidėti paskutinėms dienoms tarsi jau ir laikas. Ateina puikus metas prisiminti, jog dovanoti dovaną kitam yra nė kiek ne mažesnis džiaugsmas, nei ją gauti. Juk dovanų niekada nebus per daug. Visi ieškome, tikimės kažko tokio. Nebūtinai ypatingo, kad ir smulkmenos, kuri maloniai nustebintų, pradžiugintų, pakylėtų virš kasdienybės, sušildytų širdį. Ne tik vaikai laukia dovanų.

Teko girdėti, kad anksčiau ne vienas karalius savo gimtadienio proga apdovanodavo kitus. Visi tuomet žinodavo – šiandien karaliaus gimtadienis. Ilgainiui šis paprotys nyko, kaip mažėjo ir karalių, o dovanas pradėta teikti tiems, kurių gimtadienis. Jeigu prisimeni, kurią dieną tavo bičiulio gimtadienis, vadinasi, tu tikras jo draugas.

Gimtadieniai, vardadieniai, vestuvės, įkurtuvės, bendro gyvenimo ir darbo metų sukaktys, sportiniai ir kūrybiniai laimėjimai, mokslo pradžios ir baigimo progos, šv. Valentino diena ir, be abejo, šv. Kalėdos, Naujieji metai. Nors, tiesa, dar pamiršau lauktuves, kai iš kur nors grįžtame. Be to, ar kas įvardys visas progas, kai gaunamos ar įteikiamos dovanos? Kaip parinkti dovaną, kad ji tiktų? Ar yra tobulos dovanos? Manau, kad dovanas galima suskirstyti į dvi kategorijas: tai dovanos – meilės, pagarbos ženklai ir dovanos – pareigos atlikimas bei materialinė parama. Čia reikėtų moralizuoti ir išgirti pirmąją formą. O geriau pagalvojus, abi šios formos yra geros ir reikalingos.

Ne visada žmogus, kurį turi pasveikinti, tau kažkuo ypatingas. Tuomet meilės ženklai persikelia į antrą planą ir lieka tiesiog dovanos. Čia gali padėti etiketo išmanymas. Nedera dovanoti labai brangių dovanų ne tik Seimo, Vyriausybės nariams ar kitiems aukštas pareigas einantiems žmonėms. Tai įpareigoja ir jokių ypatingų pareigų neinantį žmogų, verčia jį sukti galvą, kaip atsilyginti. Dovanos – ne natūriniai mainai ir ne pasipuikavimas prieš aplinkinius: „O aš galiu...“ Jei dovanojamas daiktas – maloni smulkmena, vadinasi, dovanojama iš širdies, o jeigu dovana piniginiu matu labai brangi, tai kvepia noru įsiteikti.

Nemanau, kad moterims labai jau reiktų pykti ant vyro, kuris sako: „Pasiimk mano piniginę ir nusipirk, ką nori.“ Juk toks vyriškis vis tiek geriau už dovanojantį kokią smulkmenėlę. Jei tau teikia dovaną ir nieko nesako arba suburba kelis žodžius, nesikrimsk, nes tokiu atveju dažniausiai teikiama vertinga dovana. Pavyzdžiui, gali gauti net naujausią „iPhone“ arba auksinį laikrodį. O jei įteikiantysis dovaną ima deklamuoti, tarkim, tokį tekstą: „Tegul ši kukli dovanėlė tamsiomis darganotomis dienomis primins manuosius meilės, šviesios kaip saulė, didelės kaip Žemė, nepakartojamos kaip pasaulis, jausmus“, – žinok, gausi šūdą.

Girdėjau moterį, sveikinančią savo vyrą, sakant, jog jie artimi, nes net jų vardai pagal horoskopus sutampa ir vienas kitą papildo. Nesu tiek įsigilinęs į horoskopų pasaulį, kad žinočiau kažkokius horoskopus pagal vardus, nors gal yra kokia nors vardiologija, ar kaip ją pavadinus, bet bent aš žinau tik du vardus, kurie artimi ir vienas kitą papildo, tai – Jack Daniels.

Ar yra tokių daiktų, kurių negalima dovanoti? Manyčiau – ne. Nebent negalima dovanoti tiek ar tiek vienetų, pavyzdžiui, keturių. Štai kiniškai žodžiai „keturi“ ir „mirtis“ vienodai skamba. Bent aš nepritarčiau ir tokioms dovanoms, kaip kremas nuo celiulito ar šampūnas nuo pleiskanų. O šiaip... Turinčiajam humoro jausmą galima dovanoti ir kaktusą. Galima ir svarstykles, bet tik tam, kurio humoro jausmas itin išlavintas.

Sako, negerai yra dovanoti veidrodžius, žvakides ar žvakes, aštrius daiktus, o pranašautojai dar tvirtina, kad negalima dovanoti nuotraukų, nes jų turėjimas verčia pamiršti jas dovanojusius žmones, o kai neturi nuotraukų, dažniau nori matyti patį žmogų; pinigines, nes jas turi pirktis pats, tai yra niekas tau pinigų neatneš, o pats turi užsidirbti; šlepetes, nes jos simbolizuoja laikinumą, o aš dėl jų tai nieko nesuprantu – man atrodo, jog šlepetės pririša prie namų. Loterijos bilietas negali būti dovana, nes jis dažniausiai būna tuščias, nebent jį galima pridėti prie dovanos.

Iš netikėčiausių dovanų, kurias teko savo gyvenime matyti, tai buvo paukščio iškamša. Net apsidžiaugiau, kad ji buvo įteikta ne man.

Labai svarbu mokėti parinkti dovaną, o ypač puiku, jeigu pavyksta ja nustebinti. Puikiausia dovana – įdomaus laikraščio ar žurnalo prenumerata, kažkodėl pamiršta dovana – knyga, nustebinančios dovanos – kelionės, originalus poilsis, bilietai į teatrą, koncertus ar abonementas į sporto salę. Juk taip ne vieną neryžtingąjį galima išjudinti, kad pradėtų lankytis, tarkim, sporto klube, įdomiau leistų laisvalaikį – pasivažinėtų, paskraidytų oro balionu, išbandytų šuolį parašiutu ar galiausiai susiruoštų į grožio saloną. Didelis malonumas, kai, gavęs dovaną, pasako: „Ačiū, nesitikėjau, maniau, kad mane pamiršote.“

Gal ir nenustebau, sužinojęs, kad vakariečiai (ypač vokiečiai ir skandinavai) mėgsta praktiškas dovanas. Tik rusams dovana visai nesvarbi, jiems svarbiausias pats dovanojimo procesas ir vaišės po to. Sunkiausia dovanas rinkti moterims, nes jos pačios ne visada žino, ko nori.

Bičiulis sako sugalvojęs bendradarbei padovanoti ką nors iš prabangaus apatinio trikotažo, bet nežinąs jos dydžių. Tačiau, kadangi ji ir ūgiu, ir talija „taškas į tašką“ kaip jo žmona, galvoja šios ir paklausti. „Geriau šito nedaryk“, – patariau jam. „Bet mūsų santykiai su bendradarbe draugiški ir net žmona tai žino“, – bando jis paaiškinti. „Vis tiek geriau to nedaryk“, – lieku prie savo nuomonės.

Kalėdų ir Naujųjų metų laukimas yra puiki proga pasveikinti savo bičiules ar bičiulius. Mano galva, įdomi dovana būtų kokoso riešutas ar vardinė pakaba drabužiams. Gali būti ir praktiškos dovanos, prie kurių priskirčiau tauriuosius gėrimus, šokoladą, aliejų. Jei nutarei dovanoti pliušinį meškiuką, patariu – geriau jau dovanok gero aliejaus butelį.

Dovanas galima rinkti, pagalvojant, ar aš tokios dovanos norėčiau. Kad ir virtualios realybės akinius. Šie akiniai naudojami prijungti prie išmaniojo telefono, kuris transliuoja vaizdą. Šis vaizdas dėl akinių konstrukcijų bei lęšių transformuojamas į kitokią formą, kuri suteikia virtualiosios realybės pojūtį.

Akinių kaina nė vieno juos perkančiojo neišgąsdins, nes jie pigesni nei minėtas tauriojo gėrimo butelis, o neišeidamas iš savo kambario, galėsite pasižvalgyti po Paryžių, Niujorką ar tiesiog pasėdėti naujojo „Ferrari“ automobilio salone. Nors ypač įdomu pasivažinėti amerikietiškais kalneliais. Tik, jais važinėdami, būkite atsargūs ir atsisėskite, nes antraip galite neišlaikyti pusiausvyros. Tiesa, galiu ir pamokyti, kaip visu tuo naudotis. O tam tereikia įvesti paieškoje „Google Cardboard“. Aš dažniausiai renkuosi „Google Street View“ versiją ir išsiruošiu kelionėn.

Gal nereiktų dovanų pirkimo atidėti Kalėdų ar Naujųjų metų išvakarėms. Paskutinę akimirką kaip akis išdegę puldami į parduotuves ir greitosiomis ieškodami dovanų, galime greitai suklysti. Taip besielgiantieji patiria daugiau streso nei malonumo. O juk pats dovanos ieškojimas, galvojimas apie žmogų, kuriam ją įteiksi, jos išrinkimas turėtų teikti džiaugsmą. Mes galvojame, jog per šventes turėtume gauti tokias dovanas, kokių trokštame. Jeigu to norime, kodėl šito turėtų nenorėti kiti? Tad atsižvelkime į to, kuriam perkame dovaną, charakterį, pomėgius, svajones. Mandagiai kvoskime draugus, artimuosius – jie laukia. Prisiminkime, gal anksčiau jie yra prasitarę, ko norėtų. Su vaikais čia, aišku, paprasčiau – jie gali parašyti laišką Kalėdų Seneliui. Nors ir be Senelio dabar viskas aišku – vaikai nori gauti dovanų planšetinį kompiuterį, „iPhone“ arba bent jau kuponą pramogoms.

Gera turėti daug draugų. Bet tik tol, kol jiems reikia pirkti dovanų. Štai jei turi 20 ar daugiau draugų, tau reikia nupirkti tiek dovanų ir būsi nusivaręs nuo kojų paniurėlis. Tiesa, jei jau maliesi po parduotuves, nusipirk ką nors ir sau. Dėl visa ko, jeigu niekas nieko tau nedovanos. Bet tikėk – šito neturėtų būti. Jeigu yra kraštų, kur dovanos neteikiamos, kur nėra tokios tradicijos, tai Lietuva tokiems regionams nepriklauso. Tai galima spręsti pagal popieriaus ar kaspinų dovanoms sunaudojimą. Gal tik skundžiamasi, jog dovanos labai jau panašios. Bet kas gi kitas, jei ne mes patys, turime stengtis jas paįvairinti, kad dovana būtų siurprizas. Vienoje šeimoje girdėjau berniuką, prašantį tėvų kelių eurų, nes ketinąs pirkti dovaną kaimynų mergaitei. Tėvams paklausus, ką pirks, šis atsakė: „Vėduoklę.“

Turiu draugų grupelę, kurie vienas kitam dovanoja kaklaraiščius. Tiksliau, ne dovanoja, o patys dovaną išsirenka. Štai būname pas kurį nors svečiuose, išsiskirstant draugas turi atidaryti savo spintą ir visi iš jos pasirenka po kaklaraištį. Kitą vakarą, būnant pas kitą draugą, vėl viskas kartojasi.

Darbuotojai klausia boso, ką jam padovanoti Kalėdų proga. Bosas aiškina, jog jam nieko nereikia, jog darbuotojų šypsenos yra jam geriausia dovana, bet taktiškai užsimena, kad neseniai dovanų gavo stalelį, ant kurio statomas televizorius didžiuliu ekranu. Darbuotojai padovanojo jam vazą.

Praūžus švenčių šurmuliui, galima ramiai atsisėsti ir apžiūrėti dovanas. Pasimatuoti, pasikvepinti, surasti namie joms deramą vietą. Galima ir paanalizuoti, ką tos dovanos reiškia. Ką daryti su nereikalingomis dovanomis? Galima perdovanoti. Aišku, tai negražu. Bet ką darysi...

Norint išvengti klaidų, bandoma dovanoti pinigus, bet dažnai jie ištirpsta kitiems reikalams. Nei pinigų, nei dovanos. Kartais bandoma tiesiai šviesiai išklausti, kokios dovanos norima, bet taip dovana praranda netikėtumo malonumą. Dabar madingi prekybininkų siūlomi dovanų čekiai, kviečiantys apsilankyti vienoje ar kitoje parduotuvėje ir už dovanotojo jau sumokėtą sumą išsirinkti kosmetikos, papuošalų ar buities prekių. Taip išvengiame nereikalingos dovanos, bet vėl – ar pajuntame tikrą dovanos džiaugsmą?

Pažįstama moteris skundėsi per savo jubiliejų gavusi tris maišytuvus. „Ką daryti?“ – klausė ji. Patariau pradėti juos kolekcionuoti, juo labiau kad pradžia jau padaryta. Puikus vaizdas – virtuvės lentynose maišytuvų ekspozicija. Nepradėjo. Šiaip taip atsikratė tų maišytuvų: kitiems perdovanojo ar pardavė už pusę kainos. Ką darysi, ne visiems pavyksta parinkti dovanas, kurios jas gavusiesiems tampa tarsi talismanai ir paguodžia sudėtingoje gyvenimo situacijoje.

O baigsiu tekstą patarimu turtingiesiems, kurie gaili pinigų dovanoms. Žinokite, kad mirti turtingam yra negarbinga.