Apie atostogų būtinybę

Jeigu atsirado nepalankumas kolegoms, jeigu greitai pavargstate ir susierzinate, jei kankina nemiga, krūpčiojate nuo telefono skambučio ar skambučio į duris, jeigu vengiate žmonių, vadinasi, jums reikia atostogų. Profesinis perdegimas – tai ne juokai!

Amerikoje atliktas tyrimas skelbia neįtikėtinus rezultatus – daugiau nei du trečdaliai amerikiečių 2017 m. neišnaudojo jiems skirtų metinių atostogų. Tai aiškinama baime prarasti darbo vietą, nes apklaustieji sakė jaučią darbdavių spaudimą būti pasiekiami visą parą. Pasaulį apskriejusi ekonominė krizė irgi paveikė atostogų planus. O dabar bijoma naujos krizės. Žmonės baiminasi, kad, jiems poilsiaujant, darbdaviai juos pakeis kitais. Panaši atostogų statistika ir kitose šalyse: 22 proc. prancūzų, 24 proc. vokiečių ir net 92 proc. japonų atsisako dalies metinių atostogų. Bet juk taisyklė turėtų būti tokia: „Jeigu norite jaustis reikalingi, tegul poilsis tampa Jūsų tikslu.“ Žmogaus smegenys, darant tą patį, ir operuoja tais pačiais neuronais. Įsiminė girdėta mintis, jog dažnai problemos sprendimą randame, vos nuėję į dušą ar tualetą, o dar dažniau – prabudę ryte, nors prieš tai praleidome ne vieną valandą, jos ieškodami.

Lietuvoje viskas panašiai. Skaičiau, kad net ketvirtadalis lietuvių atsisako bent dalies atostogų, nes mano, jog jiems reikia dirbti. Dažnai kelionių ar kitais laisvalaikio malonumais nemoka džiaugtis net ir jaunimas dėl jį užvaldžiusio pragmatiško požiūrio į gyvenimą. Net moksleiviai praleidžia atostogas daugiabučių namų kiemuose. Tai rodo, jog mes neturime atostogų džiaugsmo filosofijos.

Apie keturis didžiausius malonumus

Nebepamenu, kur buvau užtikęs apklausą apie didžiausius žmogaus malonumus. Respondentai pirmą vietą skyrė aistringai meilei, antrą – džiaugsmui dėl tirpstančių kilogramų, trečią – trokštamo daikto įsigijimui, ketvirtą – atostogoms. Dėl pirmos ir antros vietų gal ir nesiginčyčiau, bet štai trečią su ketvirta, mano galva, vertėtų sukeisti.

Bičiulis teigia, jog, žiūrėdamas TV kelionių laidas, apsilanko visame pasaulyje. Sutinku, jog mažajame ekrane gali išvysti labai įdomių laidų apie keliones, reportažų iš tolimiausių pasaulio kampelių, tačiau tų laidų uždavinys, mano galva, turi būti paraginimas keliauti. O ypač malonu, kai regime reportažų iš jau mūsų aplankytų šalių, tuomet galime besti pirštu ekrano pusėn ir oriai tarti: „Ir aš ta alėja vaikščiojau!“

Psichologai atkreipia dėmesį, kad labiausiai mums reikia įdomių atostogų tuomet, kai mūsų paprastas gyvenimo būdas sukelia mums daug streso. Aišku, išrankiesiems atostogų mėgėjams masinis turizmas jau seniai yra atgyvena. Viešbučiai panašūs, grupinis slankiojimas iš vienos vietos į kitą malonumo irgi nesuteikia. Tiesa, man paminklai patinka, nors girdėjau ne vieną svarstant, ar gali būti žavus žiopsojimas į paminklus. Estetai teigia, jog masinis turizmas padaro daug žalos tų šalių gyventojams. Pirmiausia kenčia jų autentiška kultūra, nes dažniausiai ji adaptuojama – pritaikoma tipiniam (daugiaserijiniam) turistui. Bet tai jau kita tema.

Vasara baigiasi. Ar jau atostogavote? Ne? Nenusiminkite. Dabar netgi spalį tinkamas laikas atostogoms. Praeityje sovietmečio metai, kai partija ir Vyriausybė buvo įdiegusi normą, jog atostogoms ir kelionėms skirta vasara, o rudenį ar žiemą atostogauja vakarietiškomis bacilomis apsikrėtusieji arba tiesiog kvailiai.

Apie idealias atostogas

Įsivaizduoti idealias atostogas – sudėtingas dalykas. Sudėtinga, nes atostogų pramonės pasiūla didžiulė. Su kuo jums siejasi žodis „atostogos“? Tiesiog pasvajokite ir tas svajones užsirašykite. Psichologai aiškina, kad kai jau turite savo svajonių atostogų vaizdą, juo remdamiesi, atsakykite sau į klausimą, kodėl būtent tokios atostogos dabar jums atrodo pačios tikriausios. Ar dėl to, ką nuveiktumėte? (Sutvarkysiu apleistą sodą, aplankysiu šalį, į kurią planavau nuvykti jau keletą metų, pailsėsiu, voliodamasis paplūdimyje...) Ar dėl to, ką patirtumėte? (Savo rankomis sodinsiu medžius, vaikščiosiu po tūkstančio metų senumo šventyklas ir muziejus su nuostabiais meno kūriniais, nardysiu jūros gelmėse ir iš arti pamatysiu povandeninį pasaulį...) O gal dėl to, kad galėtumėte vienaip ar kitaip pasijusti? (Atsipalaiduosiu, pamiršiu rūpesčius, pasikrausiu energijos, nusiteiksiu darbui...)

Aišku, tokie planai gerai, bet yra ir kitas dalykas – galimybės. Todėl puikus pasiūlymas atostogų planą sudaryti netinkamų variantų atmetimo būdu. Taip iškart galima atmesti savaitės poilsį „Royal Villos“ apartamentuose Grand Resort Lagonissi kurorte šalia Atėnų, kur nakvynė kainuoja 50 tūkst. dolerių. Tiesa, turint galvoje, kad į komforto paketą už šią sumą įskaičiuotas ir asmeninis pianistas, galima būtų pasvarstyti... Be to, gal ir ne visiems, bet daugumai tenka atmesti keliones į Kaprį, Maljorką, Monaką, Japoniją ar Pietų Afrikos Respubliką pažiūrėti garsiųjų Namibijos kopų arba į Fidžio salą...

Jeigu tik taip mąstysite, atostogauti niekad neprisiruošite. Jei mums netinka, kas čia minėta, o normaliam žmogui ir turėtų netikti, reikia atrasti vidurį tarp prabangaus poilsio ir įdomaus poilsio. Juk iš tikrųjų geram poilsiui reikia ne itin daug – pakeisti žiūrėjimo kampą, kad vietos, kuriomis keliauji metų metus, taptų iš naujo gražios. Bet, aišku, puikiausia ten, kur dar nesi buvęs. Neatrasta visus vilioja.

Apie potraukį keliauti

Lietuviui, atrodo, nedaug reikia. Kad galėtų kažką nematyto pamatyti ir kad būtų vanduo, saulė, smėlis, medžių ir pievų kvapas. Atostogos būtinos ir kūnui, ir sielai. Taip, taip – ir sielai, kuri mane tiek metų saugo, priklauso atostogos. Esu tikras, kad Dievas taip pat turi atostogas, kurių jis nešvaisto vėjais. Be to, kas mums svarbiausia, sako, jog per jas jis labiausiai globoja atostogaujančiuosius.

Ryte nubudus naujame nepažįstamame mieste, nuostabus jausmas atitraukti viešbučio kambario užuolaidas. Gal pastebėjote, kad visai neblogai išsimiegate viešbutyje? Sakysite – todėl, kad jeigu jau miegate viešbutyje, tai reiškia, jog esate kelionėje ir esate pavargęs. Manau, kad taip yra dar ir todėl, kad viešbučio kambaryje nėra nereikalingų daiktų. O svarbiausia – pabėgote nuo sąskaitų už komunalines paslaugas ir kitų kasdienių rūpesčių. Toks pabėgimas irgi poilsis. Aišku, nuo kartono skonio pomidorų nepabėgsi, durnų žmonių aplink tave nesumažės, bet nauji įspūdžiai – visad nauji įspūdžiai.

Kokia minimali atostogų trukmė? Ar prisimenate ilguosius savaitgalius? Dažnai jų metu ne visai spėjame pabėgti nuo darbo. O viena savaitė praktiškai tokio pat ilgio. Juk atostogų tikslas atsipalaiduoti, pagyventi be problemų ir į viską pažvelgti žvaliomis akimis. O tam reikia bent dviejų savaičių.

Dvi savaitės poilsio jau gali kažkiek pakeisti gyvenimą. Psichologai vardija, jog užmirštate daugumą bereikalingų dalykų, pradingsta stresas, atsiranda naujas požiūris, pradedate matyti, ką galima patobulinti, užbėgate galimoms problemoms už akių.

Jeigu mes, lietuviai, kažko gėdijamės, tarsi laikome save mažesniais Europoje, tai tikrai nėra tiesa. Turi savotiškumo ir kvailybių kiekviena šalis ir jos gyventojai. Atrodo, kad pagrindinis dalykas, dėl ko reikėjo aplankyti vieną ar kitą miestą, – visur zujantys fotoaparatais ir filmavimo kameromis apsikarstę mažiukai japonų turistai. Pajuokavau. Jei tik tiek, tai daugiau į nematytus miestus nebetrauktų. O traukia. Bet svarbiausia nepamiršti amžinos tiesos, kad pinigai, išleisti įspūdžiams ir poilsiui, suteikia daugiau laimės nei materialūs dalykai.