Apie aktyvią politiką Lietuvoje kalbantis V. P. Andriukaitis: LSDDP yra oportunistai

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, šiuo metu baigiantis darbą Europos Komisijoje (EK) Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad geri socialdemokratų partijos įvertinimai visuomenės apklausose yra nuoseklaus darbo rezultatas, o nuo partijos atskilę buvę bendrapartiečiai, kurie įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją – Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Linas Linkevičius, yra oportunistai, besilaikantys savo kėdžių. Todėl, sako V. P. Andriukaitis, įvykęs skilimas padėjo LSDP apsivalyti bei žengti pirmyn.

Jo manymu, Lietuvoje kairiajam politiniam flangui yra būtina vienytis, nes, pasak jo, dabar vyrauja chaosas ir politinio identiteto neišsigryninimas.

Penkerius pastaruosius metus dirbęs eurokomisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis taip pat teigia, jog Lietuvos siūlomam kandidatui Virginijui Sinkevičiui reikia labai atsakingai pasiruošti, norint užimti pastarąją poziciją, o jo balsavimai Seime, sako socialdemokratas, bus labai gerai išnagrinėti europarlamentarų.

Interviu naujienų agentūrai ELTA V. P. Andriukaitis taip pat įvertino atsinaujinusią Vyriausybę, pastaruosius visuomenę supriešinusius įvykius, susijusius su istorinės atminties įamžinimu bei atskleidė savo planus ateičiai.

– LSDP atkūrimo trisdešimtmečio jubiliejaus išvakarėse, geros žinios socialdemokratams. Naujausių reitingų duomenimis, LSDP aplenkė „valstiečius“. Jūsų manymu, kas lėmė tokį posūkį partijų reitingų lenktynėse?

– Aš manau, kad tai yra išties labai dėsninga, nes po visų tokių sudėtingų praėjusio laikotarpio nesklandumų ir dalies bičiulių išėjimo ir atsiskyrimo, išties mes konsolidavomės ir atsinaujinimo, atsišviežinimo ir permąstymo periodas davė rezultatų. Mes dalyvavome ir Savivaldos, ir Prezidento, ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose ir, kaip matote, mūsų pajėgos per tuos tris rinkimus vis tik vėl atgal grąžino mus į politinių lyderių trejetuką. Dabar mūsų tikslas labai aiškus – laimėti kitų metų rinkimus arba būti lemiančia jėga kitų metų Seime, tai akivaizdu. Galime pasidžiaugti ir mūsų merais, kurie po šiai dienai puikiai dirba ir žmonių nuomonės apie juos tose savivaldybėse yra geros. Galime pasidžiaugti ir vicemerais, ir aktyvia veikla mūsų bičiulių Seime, taip pat Europos Parlamente (EP) Vilija Blinkevičiūtė buvo komiteto pirmininkė, o tai yra labai aukštas pasiekimas. (...) Manau, kad visa tai ir davė teigiamų rezultatų. Taip pat manau, kad ir mano atsakomybės sritis Europos Komisijoje prisidėjo prie to socialistų komiteto matomo darbo ES kontekste (...) Manau, kad socialdemokratai gali dabar susikaupti, susitelkti ir žiūrėti į kitus metus optimistiškai.

– Lietuvos socialdemokratų partija taip pat yra vienintelė partija, kuri visuomenėje vertinama labiau palankiai - 48 proc., nei nepalankiai - 38 proc., parodė apklausa. Kas lėmė tokį išskirtinumą ir ar jūsų nestebina, jog didesnis palankumas išreiškiamas tik vienai partijai Lietuvoje?

– Ne, nenustebino. (...) Priėmėm daug nepopuliarių sprendimų, padarėm ir klaidų, taip. Bet tas ir palieka įspūdį, kad vis tik per visą šitą ekonominių nuosmukių ir atsigavimų periodą daugiausiai tenka išvežti padarytų klaidų būtent socialdemokratams. Dėl to, manau, tas paveldas to patikimo, solidaus, apgalvoto veiksmų plano, kurį mes visąlaik darydavom, parodo būtent tai. (...) Man nesmagu sakyti, kad mes giriamės, bet tai yra analizė, paremta ekonominiais dalykais. Objektyvus tyrinėtojas ir turėtų būtent taip objektyviai parašyti, kad socialdemokratų pasitikėjimo kreditas yra didesnis nei kitų partijų. Buvo visko, (...) bet didesnė darbo dalis sukūrė šitą palankesnio vertinimo atmosferą visuomenėje.

– Pradžioje pokalbio paminėjote partijos skilimą, kai dalis bičiulių pasitraukė bei sukūrė savo atskirą politinį judėjimą – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP). Kaip vertinate LSDDP? Ar ji yra tikroji kairiojo flango partija, atliepianti socialdemokratiškas vertybes?

– Visų pirma noriu pasakyti, kad man tai neišpasakytai skausminga tema, kur aš turiu dar kartą apsvarstyti ir apgalvoti, ar tikrai mes padarėme klaidą, kai 2001 m. LSDP ir LDDP (Lietuvos demokratinė darbo partija – ELTA) jungėsi. Kirkilas, Bernatonis buvo tie deleguoti iš LDDP partijos žmonės jungimuisi. (...) Mane dar ir dabar kai kas kaltina, kad tas susijungimas buvo klaida. Aš vis apgalvoju šitą mestą kaltinimą ir sutikčiau su tuo kaltinimu dalinai, bet dalinai to nepripažįstu ir manau, kad mūsų susijungimas buvo didelis pozityvas. (...)

LDDP buvo tas branduoliukas – Kirkilas, Bernatonis ir Linkevičius. Trys komjaunuoliai, trys komunistai ir trys oportunistai. Šitie oportunistai ir šiandien atskėlė ir turi tą oportunistinę LSDDP. Nežinau, kaip juos pavadinti kitaip, jų galvose visko yra. Ir kairiųjų idėjų, ir prisiskaitymo, bet jie visą laiką gyvena savo portfeliu, kėde ir momento gaudymu. (...) 1991, 1992 metais juk jie gynė neutraliteto idėją, pasiskaitykite juos tada. Ir kai mes, socialdemokratai, gynėm, kad Lietuvai reikėtų stoti į Europos bendrijas ir NATO, jie iš mūsų tyčiojosi. Šiandien jie yra ulta patriotai, netgi per daug. Šitie mūsų buvę komunistai oportunistai, jie dabar turi branduoliuką LSDDP. Aš didžiuojuosi Česlovu Juršėnu, kitais buvusiais LDDP nariais, kurie neišvertė kailio, liko ištikimi, kurie niekaip negali suprasti, kaip galima nevykdyti partijos sprendimų, nepaklusti ir laikytis savo kėdės.

Klausimas, ar aš padariau klaidą, tai mano atsakymas, kad kai kuria prasme taip, nes užleidau pozicijas oportunistams, prisitaikėliams ir tada ėmė nykti mūsų socialdemokratinis profilis, bet pažiūrėkite – kai jie atskilo ir išėjo, dabar yra atgimimas.

– Būtent šio atgimimo metu partijai vadovauja Gintautas Paluckas, kurio kandidatūrą socialdemokratai iškėlė naujiems Seimo rinkimams rugsėjo mėnesį Žirmūnų apygardoje. Ar G. Paluckas, jeigu nelaimės Žirmūnuose, turėtų ir toliau vadovauti LSDP?

– Nepriimu tos minties. Gintas turi laimėti. Aš dėsiu visas pastangas, kad Žirmūnuose mes laimėtume. (...) Man labai svarbu Žirmūnai, nes tai apygarda, kuriai aš paskyriau visą savo gyvenimą. (...) Aš žirmūniečiams atidaviau širdį, dūšią, savo sąžinę ir aš ten suaugęs ir ten yra mano Žirmūnai. (...) Dabar yra laikas, kad Gintautas Paluckas laimėtų, aš nepriimu jokių alternatyvų. Mes turime susigrąžinti Žirmūnus, nes Žirmūnai buvo Vilniuje vienintelė vienmandatė apygarda visoje Lietuvoje, kurioje laimėdavo tik socialdemokratas.

– LRT laidoje „Dienos tema“ gana miglotai, tačiau užsiminėte apie planus baigus darbą Europos Komisijoje jungti ir telkti kairįjį politikos flangą. Ką turėjote omenyje ir kokios tos jėgos? Ar valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) priskirtumėte politinei kairei?

– Aš sąmoningai tai padariau. Manau, kad jeigu dabar analizuočiau atskirus žmones „valstiečių“ frakcijoje, tai aš matau, kad jie jokie „valstiečiai“ ir jokie žalieji. Jų potencialas yra socialdemokratinis. Paimkime atskirai Tomiliną, jis man yra kur kas artimesnis už Karbauskį. Ir jei paimsime Tomiliną ir ponią Širinskienę, tai jie yra absoliučiai skirtingų planetų žmonės. Štai ponia Širinskienė yra iš tikrųjų nuosekli, turbūt tikra bažnyčios tikybos mokytoja, nuoširdi ir puiki katalikė (...), o bendrai valstiečiai-žalieji visiškai neatitinka Europos parlamento žaliųjų. Būtų gera patikrinti kaip Virginijus Sinkevičius (kandidatas į eurokomisarus – ELTA) balsavo ir dėl šeimos koncepcijos, reprodukcijos įstatymo, dirbtinio apvaisinimo, moterų teisių, lyčių lygybės. Čia Sinkevičiui bus jo indikatorius dėl jo pažiūrų. Mano nuomone, Sinkevičius pažiūrų dar neturi, o štai Tomilinas turi pažiūras. Jakeliūnas taip pat turi pažiūras, irgi labai arti socialdemokratų, beveik, manau, kad socialdemokratas. Per nelaimę jis išėjo iš patarėjų, nes nepritarė Butkevičiui ir teisingai gynė savo pozicijas. Aš daugybę žinau žmonių, kurie yra socialdemokratai, bet išsimėtę skirtingose politinėse partijose. Net pas Uspaskichą buvo socialdemokratinių žmonių, todėl aš dabar drąsiai sakau – ateina laikas išdėlioti visą vertybinį sąrašą ir paklausti kiekvieno – kaip tu ginsi visas žmogaus teises? (...)

Vis dėlto „valstiečių“ gretose ponia Širinskienė yra tikrai artima konservatyvioms pažiūroms. Ko gero, kažkoks mišinys galvoje yra ir pas Ramūną Karbauskį – jis kažkoks toks mišinys tarp pagonių ir krikščionių, tarp visokių. Toks mišinukas.

Taigi mano atsakymas būtų, ar nėra laikas dabar pakviesti tuos žmones, kurie įsitikinę, jog Lietuvoje turime realizuoti visas žmogaus teises ir laisves, legalizuoti visas tautos teises, įskaitant tautines bendrijas?

– Ar teisingai suprantu, kad pabaigęs eurokomisaro darbą ir grįžęs dirbti į Lietuvą, jūs stengtumėtės būtent šiuos įvardintus žmones, kaip artimus socialdemokratinėms vertybėms, pakalbinti prisijungti prie LSDP?

– Aš manau, kad pirmiausia reikia suprasti, kad visa šita košė, ta makaliena, tas visiškas nesusigaudymas, ką mes darome, klampina Lietuvos pažangą. (...) Aš ginu Lietuvos pilietinę tautą, bet demokratinę, teisinę, socialiai lygią. Aš ginu demokratinį, socialistinį humanizmą. Aš esu socialistas, nebijau to pasakyti, nes niekada neišdaviau šitų idealų.

– Grįžkime prie valdančiųjų „valstiečių“. Jūs pats įvardijote, jog LVŽS partijoje nėra išsigryninimo, labai daug skirtingų pažiūrų žmonių. Būdamas patyręs politikoje žmogus, kaip įvertintumėte „valstiečių“ galimybes kitų metų Seimo rinkimuose, jei jie liktų tokios pačios vadovybės sudėties?

– Būtų gerai, kad Lietuvoje būtų politinės mokyklos, skirtingi politiniai fondai. (...) Aš nesiimu prognozuoti. Lietuvos politinėse grupėse apskritai visada būdavo košė. Labai maža žmonių, turinčių pasaulėžiūrą. Net socialdemokratų partijoje buvo žmonių, kurie buvo tiesiog pragmatikai. Visur to makalo yra. Mes neturime išgrynintų politinių judėjimų ir visuomenė tokia. (...) Kodėl mes turime tokius parlamento rinkimus, kai su kiekvienais rinkimais vis kažkas naujo iškyla? – Nes visuomenėje vyrauja chaosas. Parlamentas yra visuomenės veidrodis. Didžiosios rinkėjų dalies galvose yra košė.

– Visuomenėje kilo ažiotažas dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentelės nukabinimo ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės. Kitaip tariant, kilo susipriešinimas dėl kolektyvinės, istorinės atminties ir tai išprovokavo akivaizdų susipriešinimą tarp žydų bendruomenės ir lietuvių. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pranešė apie uždarytą sinagogą bei bendruomenės namus dėl sulauktų grasinimų. Premjeras, prezidentas iškart pasmerkė neapykantos apraiškas, tačiau į tarptautinę erdvę jau buvo išėjusi informacija, jog žydai nesaugūs Lietuvoje. Jūs esate plataus išsilavinimo žmogus, kartu ir istorikas. Kaip, būdamas istorijos specialistas, vertintumėte politikų kišimąsį į istorinę atmintį? Ar jie turi teisę tai daryti?

– Patį didžiausią priekaištą, kurį aš turiu padaryti konservatorių ideologams, tai labai aiškų – jie politizuoja istoriją ir ją perrašinėja. Perrašinėja istoriją Putinas, bet tą daro Lietuvoje ir Landsbergis. Perrašinėja istoriją ir tie, kurie bando dėti lygybės ženklą tarp stalinizmo nusikaltimų ir nacistinių nusikaltimų. Yra nacistų ir stalinistų nusikaltimų ir tokių pačių – tai kariniai nusikaltimai, trėmimai, žudymai, išvežimai. Tačiau holokaustas yra unikalus nacistinis nusikaltimas. Todėl, kad nacistinė, rasistinė ideologija yra vienintelė unikali pasaulyje. Štai komunizmas buvo universali pažiūrų sistema. (...) Lietuvoje nedaromas skirtumas tarp nacistinių nusikaltimų ir stalinizmo. (...) Nacizmo holokaustas buvo unikalus nusikaltimas, kuris rėmėsi nacizmo ideologija, ultra rasistiniu požiūriu, kryžminant žmones, norint išvesti antžmogio veislę ir suskirstant juos į genetines kategorijas – žmones, genetiškai apsigimusius žmones ir ne žmones. Žydai ir romai buvo ne žmonės, jie buvo skirti išnaikinimui. (...) Tai yra baisu. Parodykite man nors vieną tokio tipo stalininį įvykdytą nusikaltimą. Stalininiai konclageriai yra kariniai nusikaltimai.

– Vis dėlto grįžtant prie šių dienų aktualijų, tai matome faktus – Generolo Vėtros lenta nuimta, K. Škirpos alėja pervadinta į Trispalvės. Ar socialdemokratai tai palaiko?

– Aš tai sveikinu visa tai. Bet aš palaikiau nenugriovimą žaliojo tilto skulptūrų, o susprogdinimas Kryžkalnio yra apskritai vandalizmas. (...) Tiems, kurie griauna paminklus, pasakysiu aiškiai – jūs gretose teroristų, nes darote tą patį. (...)

Reikia atskirti pelus nuo grūdų, reikia atskirti okupaciją nuo karinių veiksmų. (...) Trispalvė plevėsavo išstumiant nacistus ir Vermachtą iš Klaipėdos, nepamirškite to. Galiu pasakyti kaip istorikas – negalima heroizuoti tų žmonių, kurių biografijose yra kontraversiškų detalių. Reikia labai būti atsargiems, reikia heroizuoti tuos, kurie buvo be priekaištų. Be priekaištų buvo Jonas Žemaitis – Vytautas, dar keli, pasirašę deklaraciją žmonės. Bet Lietuvos tame partizaniniame kare visko buvo – girtuoklių, žudikų, buvo nelaimių, niekšybių, įskundimų, visko buvo. Tai yra baisios žaizdos. (...) Sudėtinga epocha, kuri nepasiduoda šių dienų interpretacijoms. Istorija negali būti jokių ideologijų ir jokių politinių partijų tarnaitė. Tai yra kelias į naujas dramas, į naują neapykantą, sumaištį, radikalizmus. Lietuvoje turime permąstyti, kaip turime vertinti Antrąjį pasaulinį karą, pokarį, penkiasdešimties metų laikotarpį, kuriame gimė Katedra, Mindaugas ir Mažvydas ir tie dalykai, ant kurių išaugo Baltijos kelias.

– Grįžtant prie vidaus politikos pakalbėkime apie atsinaujinusį Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Nauja koalicinė sutartis numatė vaiko pinigų padidinimą, Lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis skelbia, kad tai Lietuvoje sunaikins skurdą. Kaip vertintumėte tokius skambius deklaravimus?

– Tomaševskis kopijuoja Kačinskį (Lechą Kačinskį, buvusį Lenkijos prezidentą – ELTA). Tie pinigėlių išmokėjimai yra geras daiktas, nes tas buvo padaryta, kaip žinote, socialdemokratų Vyriausybės. Po to, per krizę, Andrius Kubilius tą nupjovė. Dabar jie (koalicijos partneriai – ELTA) grįžo ir savinasi idėją, kuri yra ne jų. (...) Davė dabar vaiko pinigų ir pridėjo dešimt eurų prie pensijos, tai tada Skvernelis ir Karbauskis geras. Nieko bendro su skurdo sunaikinimu tai neturi. Juk Europos Komisija, kurioje tūkstančiai puikių specialistų, parašė rekomendacijas, kuriose parašyta aiškiai, jog tai nieko bendro su skurdo sunaikinimu neturi ir reikia kur kas didesnių ir daugiau priemonių.

– Kaip vertinate rokiruotę susisiekimo srityje, kai profesionalą pakeitė politikas, kuris yra vertinamas taip pat nevienareikšmiškai?

– Aš nežinau, ką reiškia žodis „politikas“. (...) Dabar yra madinga naudoti tą žodį į kairę ir dešinę, tai leidžia ištrinti bet kokią prasmę. Jaroslavą Narkevičių aš pažįstu, kartu buvome parlamente. Nekomentuosiu jo profesinio pasirengimo, jo priklausomybės lenkų rinkimų akcijai. Jis iš tikrųjų galbūt yra toks tipinis. Dažnai mūsų lenkų bendruomenėje yra dar daug tokio susitapatinimo su katalikybe. Ar jis yra gilesnis publicistas, filosofas, istorikas, sociologas, tai to nepasakysi. Jis yra tiesiog išrinktas, atstovaujantis tą lenkišką bendruomenę, kuri yra Lietuvoje.

– Kaip manote, ar jis susitvarkys su ministro darbu?

– Jei aš būčiau premjeras, bandyčiau derinti pozicijas žmonių, kuriose būtų daugelis veiksmų: ir visuomeninės patirties, ir žmogiškų savybių, ir skaidrumo, ir altruizmo, sąžiningumo, profesinės kompetencijos ir išmanymo teisinių, procedūrinių dalykų bei supratimo, ką reiškia teisės viršenybė. Jei žmonės supranta, kad virš jų tik mėlynas dangus, tai tada krachas teisinei valstybei. (...)

Konstitucijoje parašyta, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Užeikit į Šalčininkų savivaldybę ir ten yra dedikavimas Jėzui Kristui. Aš noriu paklausti, kas tai yra Konstitucine prasme? Noriu paklausti Narkevičiaus ir Ritos Tamašunienės, kas tai yra? Jie prisiekė ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tai jie yra valstybės ministrai. Tai mano klausimas, kaip jie vertins Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybių dedikavimą Jėzui Kristui ar Šv. Marijai. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Kaip vertins religiją mokyklose? Lietuvoje gali būti dėstoma tikyba, bet Lietuvoje valstybinės mokyklos yra pasaulietinės. Jei nėra valstybinės religijos, kodėl dominuoja viena religija? Čia klausimas visiems, kiek galima veidmainiauti prisiekiant Konstitucijai ir darant nežinia ką.

– Kalbą sukant prie tarptautinės politikos, į eurokomisarus buvote deleguotas iš Ministrų kabineto. Dalia Grybauskaitė, Algirdas Šemeta taip pat. Ar darbo ministru patirtis geriausiai paruošia darbui EK?

– Taip, iš tiesų būtinai reikia turėti Vyriausybės darbo patirtį. Būtinai taip pat reikia turėti Europos Parlamento komiteto patirtį. Man juokingai skamba ir prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio ir kitų kalbos, kad Lietuvai svarbu gauti svarbų portfelį. Ką tai reiškia? EK atstovauja ne šalis nares, o bendrijų metodą. EK užduotis yra kiekviename sprendime rasti tokį bendrą vardiklį, kuris vienodai galiotų visoms valstybėms. Jei aš priimu sprendimą, tai jis vienodai galioja. Įsivaizduojate, kiek reikia suvokti, kad rastum bendrą sprendimą, žinant, kad visos šalys skirtingos?

Jeigu tu, būdamas eurokomisaru, atstovausi tik vieną šalį, tą pačią minutę būsi išskraidintas iš darbo, nes pirmas dalykas, ko tavęs (kandidato į eurokomisarus – ELTA) paklaus, tai bus toks: kaip jūs galite garantuoti mums, kad jūsų ankstesnė veikla niekaip jūsų nesaistys jūsų sprendimuose? Man toks klausimas buvo, toks pirmas klausimas bus ir V. Sinkevičiui. Taip pat antras klausimas bus, kaip įtakosite, kad negausite nurodymų iš savo šalies Vyriausybės ir užtikrinsite savo sprendimų neutralumą? Tai kaip čia dabar su tais portfeliais? – Tai yra visiškai niekų plepėjimas mažai besidomintiems žmonėms. (...) Jeigu yra Lietuvoje problemos, o jų buvo daug, tada aš (eurokomisaras – ELTA) galiu susipažinti, gauti raštus, galiu kalbėtis su tos srities komisaru, galiu išsiaiškinti, galiu patarti, tarpininkauti ir galiu pasakyti, ką reikia padaryti, kad Lietuva neturėtų problemų. Va čia yra Europos komisaro visiškai legali veikla ir aš tą dariau. Visa tai yra skaidru, permatoma, aišku ir registruojama.

– Nekyla abejonių, jog darbas EK yra reikalaujantis didelės atsakomybės visos bendruomenės atžvilgiu. Kaip manote, ar Lietuvos siūlomas kandidatas į eurokomisarus – V. Sinkevičius turi tokių savybių, kuriomis turėtų pasižymėti geras eurokomisaras?

– Negalima jam apkirpti sparnų. Čia ne jo sprendimas, čia visų sprendimas. Apie tai galvoja G. Nausėda, S. Skvernelis... Dabar Seimas turi išspręsti atsakymą, ar Virginijus yra tinkamas. Yra kam spręsti. Visuomenėje gali būti įvairių balsų ir vertinimų, bet yra paskirtos institucijos, žmonės, kurie neša už tai atsakomybę. Dabar tai jau jų rankose ir tai pačio Virginijaus apsisprendimas – ar jis tikrai paveš, nes jis bus pirmasis EK tokio amžiaus. (...) Tačiau reikia pasakyti, kad EK darbe labai daug vaidina politinė patirtis, gyvenimiška išmintis, įžvalgumas, diplomatija, momentais net reikia emocijų, atitinkamai sureaguoti.

– Ką būtumėte norėjęs išgirsti pats, prieš pradedant dirbti EK? Ką perdavėte V. Sinkevičiui?

– Aš jau tam pačiam V. Sinkevičiui patariau sėsti ir labai daug skaityti. Kruopščiai perskaityti Lisabonos sutartį bei visus straipsnius, nes jis nežino portfelių. Kai paskirs jo atsakomybės sritį, būtinai konsultuotis su tos srities generaliniais direktoratais, (...) paprašyti, kad jie jį treniruotų, nes jį egzaminuos profiliniai komitetai, ten daug institucinės atminties. Taip pat reikia gerai išstudijuoti EK pirmininkės Ursulos von der Leyen gaires, jis jas turi žinoti mintinai, nes jis bus lojalus jai. Visi komisarai iki vieno yra asmeniškai lojalūs EK pirmininkei. Reikia išstudijuoti ir Europos Parlamento nuotaikas, nes jam bus nelengva. Jis kaip ir žaliųjų atstovas, tai bus išstudijuoti visi jo balsavimai, kurie EP yra labai jautrūs. Žinoma, taip pat reikia nesijausti, kad jis viską žino.

– Kandidatavote į Lietuvos prezidentus, neslepiate ambicijų aktyviai dalyvauti šalies vidaus politikoje. Kokia forma dalyvausite Lietuvos politiniame gyvenime?

– Manau, kad aš atstatysiu savo narystę partijoje nuo lapkričio ir nebūsiu tokiu šalutiniu stebėtoju. Turiu tikslus vykdyti programą „Lietuva gali“, kurią pristačiau bičiuliams. Ta programa, kuri yra tas kelias progresyvią Lietuvos dalį paskatinti rašyti bendrą programą, pasiekti bendrų tikslų, išdiskutuoti reikalavimus, atitinkančius Konstituciją ir suburti pažangią, progresyvią Lietuvą. (...) Kviečiu atsisukti į pažangą tarp Europos Sąjungos valstybių. Nors jau penkioliką metų esame ES, bet visą laiką esame antri, treti nuo galo. Nors mes čia giriamės, kokie mes čia pionieriai, tačiau nemeluokime patys sau – pagal daugelį parametrų esame labai nedaug aplenkę Rumuniją ir Bulgariją. Reikia žymiai kitokių sprendimų, reikia Lietuvą išvaduoti iš politinių aklaviečių.

– Dėkoju už pokalbį.

ELTA