Apdovanojimas surado savanorį

Vasario penkioliktosios vakare Radeikių gyvenvietės bendruomenės namuose ilgai negeso šviesos. Bendruomenė pasitiko pamatinę šventę - šimtą šeštąsias metines nuo tos datos, kai buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Nutarimas – Lietuvos Tarybos Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Jaukioje koplytėlėje radeikiečiai, sugiedoję valstybės himną ir išklausę Kristaus Žengimo į Dangų parapijos kunigo Algio Neverausko aukojamas mišias neskubėjo namo - bendruomenėje lankėsi svečiai, turėję neeilinę misiją – pagerbti bendruomenės narį, Lietuvos patriotą Antaną Grižą. Po nepriklausomybės atgavimo Antanas savo vietos laisvoje nepriklausomoje valstybėje neieškojo: viskas tarsi savaime susiklostė.

Sausio įvykių dienomis sostinėje saugojo Parlamentą, grįžęs į Uteną įstojo į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą, tapdamas septintosios rinktinės 155 – os kuopos savanoriu, kuriai tada vadovavo šviesios atminties kpt. Algis Baltaduonis. Būnant savanoriu saugojo valstybinės reikšmės valstybinius objektus – televizijos bokštą, geležinkelio stotį, naftos bazę, dalyvavo savanorių mokymuose ir pratybose, tobulino ginklo valdymo įgūdžius. Teko saugoti Kyviškių aerodromą, pastatą, kuriame vėliau įsikūrė SKAT (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgų) štabas. Antanas Grižas buvo tarp pirmųjų savanorių 1991 metų vasario devintą dieną prisiekęs Lietuvai. Svarbiausiu postu, kuriame teko būti, jisai laiko postą Aukščiausioje Taryboje, kai vykdant SKAT vado įsakymą, iš Utenos, Ignalinos ir Molėtų rajonų savanorių sukomplektuota grupė, vykdė pastato gynybą ir vidinį budėjimą. Savanorių kuopa buvo dislokuota Seimo rūsyje, postai išdėstyti skirtinguose aukštuose priešais langus ir įėjimus. Laisvi nuo budėjimo savanoriai, dažnai susitikdavo su Parlamento gynybos štabo viršininku Jonu Geču, kuris pasakojo apie SKAT tarnybos eilių gausinimą ir kitus aktualius klausimus, saninstruktoriai mokino suteikti pirmąją pagalbą, mjr. Vytautas Geštautos ir mjr. Antanas Burokas treniravo rikiuotės žingsnio arba vadovaujami ginklininko Kazėno studijavo ginklų sistemas ir dar gilesniame rūsyje vykdė šaudymo pratybas, o Barskėtis mokino sprogdinimo paslapčių. Maitinosi savanoriai vienoje valgykloje kartu su Seimo ir Vyriausybės nariais.

Savanoris Antanas Grižas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu buvo apdovanotas dar praeitais metais, tačiau panoro, kad apdovanojimas butų įteiktas ten, kur gyvena. Vasario penkioliktą dieną Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Utenos skyriaus pirmininkė Marytė Kazlauskienė bendruomenės žmonėms papasakojo apie savanorį Antaną Grižą, apdovanojimo įsakymą perskaitė buvęs jo kuopos vadas kpt. Saulius Radlinskas, o medalį įteikė ilgametis KASP Vytauto apygardos 7– osios rinktinės vadas dim. plk. Vitas Antanas Kelevišius. Antaną sveikino šeima, Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimutienė, Radeikių bendruomenės pirmininkė Greta Jurgelėnė, kaimynai, o skambias ir svajingas dainas dovanojo vokalinis ansamblis „Utenaitė“, (vadovė Elvyra Januškevičienė, akompaniatorius Simonas Turlo).