Apaštalo Pauliaus sveikinimai moterims bendražygėms

Jei apaštalo Pauliaus dienomis būtų kovo 8–osios, Tarptautinė moters dienos, šventė, arba, jei apaštalas gyventų šiandien, jis neabejotinai turėtų, kuo pasidžiaugti ir kam padėkoti už nuoširdų bendradarbiavimą bei triūsą Evangelijos sklaidos, sielovados ir bažnyčios ugdymo baruose. Galbūt mes būtume jų tarpe?!

Neretai apaštalo Pauliaus tekstai suprantami, kaip nepalankūs ir priešiški moterims, neleidžiantys joms kalbėti, mokyti Bažnyčioje. Taip nutinka dėl fundamentalistinio požiūrio ir teksto aiškinimo klaidų, kai nepaisomas kultūrinis kontekstas. Iš tiesų, jo laiškuose, visai priešingai, yra išsakyta nemažai palaikymo bei aukšto moterų tarnystės bažnyčiose įvertinimo minčių.

Kadangi Paulius yra vienas iš produktyviausių Naujojo Testamento autorių, todėl jo laiškuose daugiausia paminėta moterų, garbingų bažnyčios tarnautojų, kurias apaštalas itin vertino. Savo laiškuose jis įvardino mažiausiai 18 skirtingų moterų, dešimt iš jų vien laiške Romiečiams, siunčiant joms apaštališkus sveikinimus ir linkėjimus. Visos jos daug triūsė kartu su Dievo tarnu, kaip bendražygės, skirtingu laiku įvairiose Romos imperijos vietose bei bažnyčiose. Šventasis Raštas ilgus amžius, o neretai ir dabar skaitomas iš vyriškosios istorijos perspektyvos ir moterų pavyzdžių linkstama nepastebėti, pamiršti, ignoruoti. Tačiau jų tikrai netrūksta, ypač apaštalo Pauliaus tarnavime, misionierystėje ir apaštalavime. Jis dažnai jas prisimena laiškuose.

Paminėsiu visą eilę jų.

Paulius, Priskilė ir Akvilas buvo artimi draugai, kurie keletą metų dirbo drauge. Apaštalas juos vadina bendradarbiais Kristuje, kurie negailėjo savęs ir guldė galvą už Pauliaus gyvybę. Jiems dėkingas ne tik apaštalas, bet ir pagonių bažnyčios (Rom 16, 4).

Jis nurodo ir Juniją, kolegę žydę, kuri kaip ir apaštalas kalėjo. Ji buvo žinoma tarp apaštalų ir buvo anksčiau įtikėjusi. Jonas Chrizostomas (IV-V a.) ją neabejotinai laiko Pauliaus laikų apaštale moterimi (Rom 16, 7).

Paulius nedvejodamas giria ir džiaugiasi Febe, Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja, kuri buvo žinoma savo globėjiška širdies tarnyste ir verta visokeriopos tikinčiųjų paramos, padėkos bei šventųjų pagarbos. Apaštalas jai patikėjo nugabenti laišką tikintiesiems Romoje ir perduoti apaštalo žodžius bažnyčiai (Rom 16, 1).

Apaštalas mini Evodiją ir Sintichę, kaip filipiečių bažnyčios vyresniąsias, kurios triūsė pastoracinėje tarnystėje kartu su Klemensu ir su pačiu Pauliumi darbavosi Evangelijos labui (Fil 4, 2-3).

Jis sveikina Mariją, Persidę, Trifeną ir Trifosą, visas, kurios daug darbavosi Viešpatyje (Rom 16, 6, 12). Jų tarnystės keliai ne kartą persipynė su Pauliaus apaštalinėmis kelionėmis. Šių moterų triūsas buvo naudingas jam ir bažnyčioms.

Paulius vertino Chloją iš Korinto, kuri palaikė korespondenciją su apaštalu, ir greičiausiai jos namuose rinkosi bažnyčia (1 Kor 1, 11).

Taip pat Laodikėjoje Nimfos (ankstyvieji NT vertimai aiškiai nurodo ne vyrišką, bet moterišką Nimfos vardą) namuose būrėsi tikinčiųjų bažnyčia (Kol 4, 15). Už tai Paulius buvo jai dėkingas.

Paulius mini Klaudiją, Apfiją, Eunikę, Nerėjaus seserį ir daugelį kitų, kurių vardai ir darbai liko uždengti po amžių skraiste. Juk helenistų-hebrajų kultūroje nebuvo įprastą rašyti istoriją iš moterų patirties taško.

Šiandienos rekonstrukcija – tai paveikslo dėliojimas iš atskirų mozaikos gabalėlių, kas mums leidžia pamatyti gana turtingą seserų tarnavimo lauką I-ojo amžiaus bažnyčioje. Moterų tarnystę apaštalas Paulius vertino lygiavertiškai kartu su kitais bažnyčios tarnais.

Mielos seserys Kristuje, būkime šiandien pasveikintos ir padrąsintos tarnauti Viešpačiui, žmonėms mums dovanoto pašaukimo ir Dvasios galia. Mes, neabejotinai, atliekame milžinišką darbą bažnyčiose puoselėdamos Dievo karalystės viziją – kaip danguje, taip ir žemėje! Mūsų balsas, liudijimas, istorija, pašaukimas reikalingas Bažnyčiai! Būkime drąsios kalbėti, kurti, tarnauti, ugdyti, statyti ir mylėti Viešpatyje! Su KOVO 8 – ąją!

Pastorė Anželika Krikštaponienė

ramioslankos.lt