Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis

Nesiliaujant aktyviems kariniams veiksmams kaimyninėje Ukrainoje, iš šalies pasitraukia vis daugiau gyventojų, kurie prašosi prieglobsčio ir Anykščių rajone.
Šiuo metu rajone įsikūrė apie šimtas karo pabėgėlių: žmonės čia jau dirba, vaikai lanko vietines ugdymo įstaigas, o kai kurie ukrainiečiai pagalbos griežtai atsisako.

Rajone – jau virš 100 karo pabėgėlių

Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Ekstremalių situacijų valdymo komisijos Operacijų vadovas Dainius Žiogelis sakė, kad ketvirtadienį Anykščių rajone buvo užsiregistravę 97 ukrainiečiai.

„Tačiau aš žinau, kad jų yra apie 110 – vis dar ne visi užsiregistruoja, bet pasiekėm labai gerų rezultatų, nuolat primindami žmonėms registruotis. Kiek rodo Statistikos departamentas, kitos savivaldybės neturi net pusės registruotų karo pabėgėlių. Ketvirtadienį kalbėjome su Ministerijos atstovais, jau yra skelbiama, kad Lietuva viršijo oficialiai registruotus 30 000 pabėgėlių, kuriuos, prieš mėnesį buvo kalbėta, jog bus galima priimti. Taigi, registruotų virš 30 000, o neregistruotų bus turbūt kita tiek“, – kalbėjo D. Žiogelis.

Ketvirtadienio duomenimis, iš 97 Anykščių rajone apsistojusių ukrainiečių, 52 yra vaikai: du kūdikiai, dešimt ikimokyklinukų iki 6 metų.

„Vienas jau lanko darželį: sutarėm taip, kad eis tik tie, kurių mamos pradės dirbti. Yra trys priešmokyklinukai darželyje, 26 eina į mokyklą (21 į Anykščių A. Baranausko pagrindinę mokyklą ir 5 į Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnaziją), 9 mokosi nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, 2 nesimoko, nes nusprendė, kad jiems jau 16 metų ir jie jau nebesimokys“, – apie mažuosius ukrainiečius pasakojo D. Žiogelis.

Pagalbos atsisako

Pasak vicemero, karo pabėgėlių skaičius nuolat kinta: vieni čia apsistoja laikinai, kitų dar tik laukiama.

„Žinau, kad neseniai į Anykščius atvyko penki žmonės, o yra dar dešimt, kurių mes net nematėm, bet jie jau žino, kur registruotis, mes su jais bendrausime ir suteiksime pagalbą“, – sakė D. Žiogelis ir pridūrė, kad pagalba yra reikalinga ne visiems iš svečios šalies pabėgusiems žmonėms: „Šeši žmonės nenori su mumis turėti jokių reikalų, niekur nesiregistruoja: jie galbūt gyvens su vizomis, tikisi, kad atvažiavo laikinai. Jų vaikai mokosi nuotoliniu būdu ir jiems jokios pagalbos nereikia“.

Apgyvendinimo vietų netrūksta

Paklaustas, ar Anykščiuose ukrainiečiams dar netrūksta vietos gyventi, D. Žiogelis teigė, kad ne: „Kol kas vietos tikrai užtenka, dabar intensyviai ruošiamasi priimti apie 100 žmonių į Anykščių technologijos mokyklos bendrabutį: jis buvo intensyviai tvarkomas, sustatyti baldai, bandoma surinkti įvairią reikalingą įrangą. Visą savaitę kambariai yra komplektuojami, nes jaučiam, kad reiks priimti didelį kiekį žmonių. Dar laukiame ir tų, kurie galbūt atsiras iš Vasilkovo miesto, jei jiems pavyks nukeliauti iki Lvovo: jei ten atsiras, mes juos pasiimsim nuo Lenkijos sienos. Tik deja, kažkokių konkrečių signalų iš jų šiandien nėra“.

Rajono savivaldybės vicemero teigimu, ukrainiečiams Anykščiuose patinka: žmonės dalijasi vieni su kitais įspūdžiais – taip mūsų rajone atsiranda čia apsigyvenusių ukrainiečių giminės ir iš Lenkijos, ir iš kitur.

„Matau, kad atsirado noras iš kitų vietų persikraustyti į Anykščius. Žmonės priima pabėgėlius į butus: dabar vėl truputį aktyviau tai daro, nes atsirado parama iš valstybės, išmokos priėmusiems ukrainiečius. Vienu metu J. Biliūno gimnazijos bendrabutyje gyveno 22 žmonės, bet po poros dienų ten jų turėtų likti apie dešimt – kiti išeis gyventi į tris naujas šeimas. Į vieną negyvenamą namą, žinau, kažkas priims net 10 žmonių“.

„Stengiamės, kad žmonės būtų apgyvendinti arčiau didžiųjų miestų, didžiųjų seniūnijų, ten, kur yra mokyklos. Yra privačiomis iniciatyvomis pabėgėliai apgyvendinti Svėdasų, Andrioniškio, Kurklių pakrašty, bet mes nepaliekame jų likimo valiai, sprendžiam vaikų atvežimą į mokyklas. Savivaldybė kol kas jokių kompensacijų negavo ir negaus, mes viską darom iš tų pačių biudžeto lėšų“, – pasakojo D. Žiogelis.

Greičiausiai liks čia gyventi

Paklaustas, ar ukrainiečiai Anykščiuose ieško darbo, D. Žiogelis sakė, kad dauguma nori dirbti: vieni nukreipiami į Užimtumo tarnybą, kitiems darbą suranda juos priglaudę žmonės.

„Yra gal pora moterų, kurios nenori dirbti, tik su visais šnekasi ir visiems pasakoja, kaip kas turi būti. Bet absoliuti dauguma nori dirbti ir pasiruošę integruotis, yra labai dėkingi jiems padėjusiems žmonėms.

Kai ukrainiečiai eina įsidarbinti ir sužino, kokia čia yra minimali alga į rankas – tie, kurie atvažiavę iš Luhansko, Donecko – akis išpučia. Aš klausiu: gal jūs parduotuvėj nebuvot? Teigia, kad kainos labai panašios, kaip ir pas juos, o kai kas net pigiau, ir asortimentas didesnis. Kai kurie atvažiuoja su 70 eurų pensija ar 130 eurų atlyginimu, tai jiems ūkininko Audriaus Juškos šiltnamis, kuriame dirba, kažkoks stebuklas. Turiu nuojautą, kad didesnė dalis iš čia nebenorės išvažiuoti. Aišku, dalis ir nebeturi kur“, – sakė rajono mero pavaduotojas.

Nuo karo baisumų pabėgusiems žmonėms organizuojamos ne tik darbo paieškos, bet ir įvairūs kultūriniai renginiai. „Penktadienį vyko smagi popietė su vakariene, bus vėl surinkta grupė pasivažinėti po Anykščius. Stengiamės visi. Tik bijau, kad, atsiradus keliems šimtams karo pabėgėlių, jau kils problemų…“, – mintimis dalijosi D. Žiogelis.

Gali kilti nepasitenkinimų

D. Žiogelis sakė, kad anykštėnai karo pabėgėlių atžvilgiu yra geranoriški: pačiam sutikti priešiškai nusiteikusių žmonių neteko.

„Nepatenkintų anykštėnų komentarų aš matau, bet man tiesiai į akis niekas nieko nėra pasakęs. Vienas vyras piktinosi, kad Ukrainos vėliava kaba prie Kultūros centro. Įtampa, laikui bėgant, manau, atsiras. Ir dėl darbo, dėl dėmesio. Nes šie žmonės gauna leidimą Lietuvoje gyventi metus, o vėliau bus traktuojami kaip Lietuvos piliečiai, kuriems bus suteikiamos ir išmokos, ir pašalpos, ir kiti dalykai“, – apie galimą neigiamą visuomenės nusiteikimą kalbėjo vicemeras.