Antrojo karantino dienoraštis. Apie socialinę ir fizinę distanciją

Šią savaitę, kaip niekad, ga­lėjome pajusti, kaip šalia mūsų nuolatos vaikšto jos didenybė Mirtis, tarsi skaičiuote išskai­čiuo­dama, kurį čia dabar pasiėmus. Taip ji ir renkasi: vienus pasiima dėl naujosios ligos, kitus dėl kitos ligos, o trečius pasirenka tarsi atsitiktinai, sukūrusi pačią netikėčiausią priežastį, kurią gyvieji vadina nelaimingu atsitiktinumu.

Dėl tokio atsitiktinumo Mirtis išsivedė Elektrėnų profesinio mokymo centro robotikos mokytoją, semeliškietį Marių Budėną. Kartu su juo dėl COVID-19 dar išsivedė 2 savivaldybės gyventojus. O likę gyvieji sumaišties pasaulyje gyvena savo įprastą gyvenimą: verslininkai skaičiuoja pajamas ar ­nuostolius, mokytojai moko, kitaip nei buvo įpratę, gydytojai gydo su nauja apranga – skafandrais, politikai riejasi, kunigai meldžiasi, o žiniasklaida apie visa tai informuoja savo skaitytojus.

Nei tvarkos, nei distancijų
Savivaldybėje šią savaitę už­sikrėtusiųjų skaičius sumažėjo, bet pagal statistiką vis dar esame raudonojoje zonoje. O kaipgi kitaip, jei karantininio režimo tarsi ir nėra kam kontroliuoti. Pavyzdžiui, marių įlankoje, vos ne po pačiais policijos langais, keturi žvejai iš skirtingų namų ūkių susėdę apie vieną eketę ne žuvį traukia, o „burnelę“ lenkia. Jiems nei socialinė, nei fizinė distancija negalioja.

Ir ko jiems negerti viešoje vietoje, jei niekam tai nerūpi. Visuomenės sveikatos centras, tikriausiai, irgi neturi informacijos, kad COVID-19 užsikrėsti galima nuo šuns ekskrementų, todėl šunų vedžiojimo taisyklių laikymusi taip pat savivaldybėje niekas nesidomi. Todėl dabar baltą baltą sniegą ant kiekvieno tako puo­šia šunų išmatos. Tie, kas eidami žiūri po kojomis, apeina išmatas, o žiemos linksmybėmis norintys pasidžiaugti vaikai dažniausiai viską išmindo ir nešvariais batais grįžta į butus. Bet kam gi tai turėtų rūpėti, jei patiems šunų augintojams nerūpi? O kodėl valdžia ar pareigūnai turėtų rūpintis šunų ekskrementais, kai valstybėje ir taip begalė bėdų.

Juolab, kad šuo ne koks šikšnosparnis – niekas neištyrė, kad nuo šuns išmatų korona galima užsikrėsti. Niekas neištyrė nuo ko, bet šią savaitę virusu vėl užsikrėtė 72 savivaldybės gyventojai. Per savaitę ligos neatlaikę 2 elektrėniškiai išėjo Anapus. Iš viso savivaldybėje nuo COVID-19 mirė 21 žmogus, Lietuvoje – 2885. Šiuo metu serga 667 savivaldybės gyventojai, saviizoliuojasi 117 asmenų. Visuomenės sveikatos centras šią savaitę nauju savivaldybės ligos židiniu įvardijo lopšelį-darželį „Pasaka“, nors už­registruoti tik du nauji atvejai.
Depresijos pandemija
Didžiausius išbandymus šio karantino metu įveikti tenka paaugliams. Mokyklos uždarytos, susitikti su bendraamžiais negalima, fizinio lavinimo pamokos, neformalus ugdymas nevyksta, sporto klubai nedirba, tad būnant vienam namuose ir neturint kur išlieti energijos, reikia būti labai stipriam, kad neprisigalvotum nereikalin­gos veiklos ar kenksmingų pomėgių.

Deja, apie tai kalbama tik tiek, kad per televizijas reklamuojami telefono numeriai, kuriais neva galima pasiskambinti. Kartą mėginau prisiskambinti, nepasisekė. Kas daroma, kad jauni žmonės nepaskęstų depresijos pandemijoje, informacijos turime tik tiek, kad Elektrėnų mokinių savivaldos informacijos centras moksleivius kviečia savanoriauti. Nors tokia galimybė jaunimui išeiti iš namų atsiranda.
Vaikų darželiai veikia, ir tie keletas nustatytų užsikrėtimų jų veiklos nenutraukia. O pradinukai mokosi namuose nuotoliniu būdu. Dažnai su nuotoline erdve tvarkosi patys, nes tėvai dirba.

O jeigu tėvai dirba nuotoliniu būdu, namuose mokosi dar du moksleiviai, tai apie tokią veiklą – nors romanus rašyk. Kaip su nuotoliniu mokymusi sekasi susitvarkyti pradinių mokyklų pedagogams, kalbinome Elektrėnų ir Vievio pradinių mokyklų direktores Virginiją Stanislovaitienę ir Almą Reklaitienę.
Elektrėnų pradinėje mokykloje

Elektrėnų pradinėje mokykloje ir Gilučių skyriuje šiais mokslo metais pradinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokosi 478 vaikai. Nuotoliniame moky­me dalyvauja visi pradinių klasių mokiniai. Suprantama, kad šis mokymo(si) būdas yra iššūkis tiek vaikams ir jų tėveliams, tiek moky­tojams. Mokymas vyksta sinchroniniu, t. y. tiesioginiu būdu realiuo­ju laiku, ir asinchroniniu būdu. Vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau, tačiau galime pasidžiaugti, kad mokosi visi. Daliai mokinių mokymuisi namie skirti mokyklos kompiuteriai (nešiojami ir planšetiniai), tačiau tenka apgailestauti, kad poreikis buvo didesnis nei mokyklos galimybės.
Mokykloje šiuo metu vykdoma vaikų, kurių tėvai privalo dirbti ar atlikti darbo funkcijas darbe, ir mokyklos vaiko gerovės komisijos sprendimu į mokyklą atvykstančių mokinių, kuriems namuose sunku mokytis, priežiūra. Tokių mokinių nėra daug. Mokykloje jiems padeda mokytojų padėjėjai, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas. Šiems vaikams organizuojamas maitinimas, kai kuriems priežiūra ir pailgintoje dienos grupėje.
Tikriausiai sutiks visi, kad pradinukui, o ypač pirmokui ar antrokui, mokymasis nuotoliniu būdu yra sunkus. Daugumos šių mokinių tikrai nėra pakankamai išugdyti savarankiškumo gebėjimai (mokytojai pastebi, kad už ekrano dažnai yra ir mama ar tėtis, pasitaiko atvejų, kad užduotis atlieka taip pat tėveliai), todėl labai svarbus yra mokytojo ir tėvelių bendravimas, susitarimai dėl dalyvavimo pamokoje, užduočių atlikimo savarankiškai ir pan. „Kaip išmokyti pirmoką rašyti nuotoliniu būdu?“ – dažnai šį ir panašius klausimus užduodame vieni kitiems. Mokytojai be tiesioginių pamokų labai daug bendrauja su vaikais individualiai telefonu ar kitais būdais. Juk kiekvienas mes norime, kad vaikai išmoktų, suprastų, todėl ir užduočių pateikimas turi būti patrauklus ir suprantamas vaikui. Nuotolinio mokymo sėkmes ir sunkumus dažnai aptariame kolektyve, ieškome geriausių sprendimų. Mokiniams, turintiems specialių­jų ugdymosi poreikių, iš socialiai pažeistų šeimų padeda švietimo pagalbos specialistai.
Vyriausybė planuoja pradinukus grąžinti į mokyklas, prieš tai pedagogus paskiepijus. Didžio­ji dauguma pedagogų sutinka skiepytis. Mokytojai labai laukia sugrįžtančių vaikų į mokyklą!
Labai norisi padėkoti visiems mokytojams, mokinių tėveliams už kantrybę, supratingumą, toleranciją vieni kitiems.
Vievio Jurgio Milančiaus pradinėje mokykloje. Pokalbis su direktore.

Šioje mokykloje ir jos trijuo­se skyriuose yra ugdoma per 400 ugdytinių.
E.k. Ar yra mokinių, ne­dalyvaujančių nuotoliniame mokyme? Jei taip, kaip į tai reaguoja mokykla.
A.R. Didelių problemų šiuo klausimu tikrai neturime. Jei kam trūko IT įrenginių – parūpinome (išlieka IT poreikis daugiavaikėse šeimose, kai vaikų mokymui reikia ne vieno IT įrenginio), jei yra so­cialinių problemų, situa­ciją išsiaiškina klasės mokytojos, sociali­nė pedagogė, glaudžiai bendradarbiaujame su seniūnijos so­cialiniais darbuotojais, jei tai sveikatos problemos – konsultuojamės su gydytojais, vadovaujamės jų rekomendacijomis.
E.k. Ar turite moksleivių, kurie prie nuotolinio mokymosi jungiasi mokyklose?
A.R. Taip tokių moki­nių turime, jiems organizuojamas nuotolinis ugdymo procesas mokykloje, jie yra prižiūrimi, pamaitinami šiltais pietumis, jei reikia yra pavežami.
E.k. Kaip pedagogai padeda tiems mokiniams, kurie nesupranta aiškinamojo dalyko?
A.R. Padeda lygiai taip pat, kaip ir dirbant kontakte: paaiškina pamokoje, skiria papildomas užduotis, konsultuoja. Jei tai mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, – padeda mokytojo padėjėjai.
E.k. Gal organizuojate blogiau­ įsisavinantiems pamoką moks­leiviams papildomą mokymą?
A.R. Na, žiūrint, ką turime mintyje, sakydami „silpniau, nepakankamai įsisavina“. Jei tai specialiųjų poreikių mokiniai, tai jie ugdomi pagal spec. programas, atliepiančias jų poreikius, jiems talkina pagalbos mokiniui specialistai.
E.k. Vyriausybė planuoja pradinukus grąžinti į mokyklas, prieš tai pedagogus paskiepijus. Ar turite informaciją apie pedagogus, nesutiksiančius skiepytis? Jei taip, kaip planuojama organizuoti tų neskiepytų pedagogų darbą?
A.R. Kategoriškai nesu­tin­kančių kaip ir nėra, yra abejojančių. Na, vyriausybei atšaukus karantiną grįžti į mokyklą ir dirbti kontaktiniu ugdymo organizavimo būdu teks visiems – ir pasiskiepijusiems, ir nepasiskiepijusiems pedagogams.
E.k. Ar mokytojai laukia su­grįžtančių vaikų į kontaktines pamokas? Ar turite planą, kaip bus dirbama su atsiliekančiais?
A.R. Didžiausia moky­to­jų svajonė dirbti su mokiniais kontakte, ypač su mažesniais mokiniais, pradinukais. Augantis žmogutis ypač siekia bendrauti su savo bendraamžiais, su suaugusiais, kurie mato savo pašaukimą būti su vaikais, juos auginti, mo­kyti, rūpintis jais. Žmonės savo prigimtimi yra socialūs ir socialinės atskirties niekas nenori. Viruso COVID-19 karantino sąlygomis daugelis ieškome įvairiausių galimybių bendrauti ir išnaudojame visus įmanomus būdus bei priemones. Tačiau bendravimo gyvai niekas neatstos – tikros, ne per ekraną išreikštos emocijos, juokas, balso tembras, galimybė prieiti ­vienam prie kito, rankos paspaudimas – niekas šito negali pakeis­ti. Beje, netikslu yra sakyti, jog turime laikytis 2 metrų socialinės distancijos. Mes turime laikytis 2 metrų fizinės distancijos, fizinio atstumo, nes socialinis atstumas metrais ­nematuojamas.
Visus karantino laikotarpiu išgyventus nepatogumus stengsimės įveikti bendromis pastangomis, stebėsime mokinių poreikius ir neabejoju, jog rasime būdų, kaip padėti mūsų vaikams, nes tai yra abipusis džiaugsmas – mažajam augti, o dideliam auginti.
Pareigūnų kasdienybė

Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša redakciją informavo, kad sausio 25–31 d. registruoti 8 pažeidimai dėl karantino reikalavimų nesilaikymo (surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai pagal LR ANK 45 str. 4 d., iš jų 3 dėl nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimo, 1 dėl pasišalinimo iš izoliacijos vietos ir 1 dėl atvykimo į Elektrėnų savivaldybę be pateisinamos priežasties, pradėtos 3 administracinių nusižengimų teisenos dėl grožio paslaugų teikimo, būriavimosi karantino metu ir saviizoliacijos pažeidimo). Patikrinti 56 asmenys, turintys saviizoliuotis. Pažeidimų nebuvo nustatyta.
Sausio mėn. pranešimų dėl teisės pažeidimų ant ledo, žmonių būriavimosi ir narkotinių medžiagų platinimo pusiasaliuose negauta. Tokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Šiuo metu 3 policijos pareigūnai yra užsikrėtę COVID-19 virusu. Saugantis viruso plitimo Elektrėnų policijos komisariato patalpos ir automobiliai yra nuolat dezinfekuojami. Pareigūnai laikosi nustatytų reikalavimų (dėvi nosį ir burną dengiančias kaukes, laikosi saugaus atstumo, nesibūriuoja ir kt.).
Sausio 25–31 d. registruoti 9 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Sausio mėn. gauti 56 pranešimai, iš jų pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai (2020 m. sausio mėn. registruoti 32, pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai).
Kviečiame gyventojus apie tei­sės pažeidimus pranešti skubiuo­ju pagalbos numeriu 112, policijos elektroninių paslaugų sistema www.epolicija.lt, arba el. p. info@policija.lt
Viskas baigiasi – baigsisir karantinas
Visas tas įtemptas laikotarpis kažkada vis tiek baigsis, nes viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tikimasi, kad karantino pabaigą pagreitinti gali skiepai. Administracijos direktorius ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas Ge­diminas Ratkevičius informavo, kad vasario 3 dienos duomenimis, Elektrėnų savivaldybėje paskiepyti 578 žmonės, iš jų 112 vyrų, 466 moterys. Antra vakcinos doze yra paskiepyti mūsų medikai. Kitą savaitę antra vakcinos doze bus pa­skiepyti globos namų gyventojai, slaugos pacientai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Baigiama paskiepyti socialinių įstaigų darbuotojus, vaistininkus, o vasario viduryje planuojama skiepyti šios grupės asmenis: asmenis, dirbančius švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose ir turinčius tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, asmenis, dirbančius specialiosiose mokyklose arba bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ir turinčius tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdomais pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotą, vidurinio ugdymo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, asmenis, dirbančius profesinio mokymo įstaigose ir turinčius tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdomais pagal specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skirtas profesinio mokymo ir socialinių įgūdžių programas, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės svei­katos specialistus, vykdančius sveikatos priežiūrą mokyklose.
Vasario pabaigoje planuojama skiepyti šiuos vyresnius nei 65 m. amžiaus asmenis (rekomenduo­jama pirmiau skiepyti vyresnius asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis): 80 m. ir vyresnius asmenis; 75–79 m. asmenis; 70–74 m. asmenis; 65–69 m. asmenis.
Nustatytų skiepų sukeltų šalutinių poveikių faktų nėra.
Skiepijimo vietos numatytos kiekvienoje seniūnijoje. Vietų panaudojimas priklausys nuo vakcinacijos apimčių. Pirmenybę teikiame vakcinavimui medicinos įstaigose. Jei vakcinacijos apimtys bus didelės ir medicinos įstaigose žmonių koncentracija didins infekcijos plitimo riziką, esame pasirengę operatyviai į tai reaguoti ir skiepijimus atlikti savivaldybei ­priklausančiose kitose patalpose.

Taisyklės visiems vienodos
Šiuo metu daugiabučių renovacijos darbus atlieka rusakalbiai statybininkai. Skaitytojai domisi, kas juos tikrina dėl COVID-19 ligos ir nerimauja, kad tai gali būti nauji viruso židiniai. Nerimaujantiems atsakė G. Ratkevičius. Pasak jo, reikalavimas izoliuotis ir testuo­tis netaikomas užsieniečiams, kai tokių asmenų kelionės tikslas yra susijęs su darbo funkcijų vykdymu arba esminių poreikių užtikrinimu. Jie turi ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą atliktą laboratorinį tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir pateikti gautą neigiamą tyrimo atsakymą.

Kitu atveju per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvą kreipiasi į Karštąją koronaviruso liniją tel. numeriu 1808 ar laboratorinius COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimus atliekančią įstaigą ir užsiregistruo­ja tyrimo atlikimui (jeigu tyrimas atliekamas Lietuvoje, šie asmenys izoliuojasi tol, kol bus gautas neigiamas laboratorinio tyrimo – koronaviruso infekcijos nustatymo – atsakymas).

Jei Lietuvoje dirbdami ir gyvendami pajaučia ligos požymius, testuojasi ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos gyventojai. Savivaldybė per sistemą gauna asmenų, turinčių izoliuotis sąrašą. Tame sąraše yra ir užsieniečių. Savivaldybės tarnautojai kontroliuoja, kaip šie asmenys laikosi izoliacijos reikalavimų. Tai dažniausiai daro ryšių priemonėmis.

Julija Kirkilienė