Politika | 5 MIN.
Seimo Antikorupcijos komisija imsis tyrimo dėl klausimų sukėlusio kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT), jog šis įvertintų Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
Po nedidelės diskusijos komisijos nariai sutiko su konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu pasiaiškinti, ar minėta iniciatyva yra skaidri. Kaip tvirtina M. Lingė, nors parašus kreipimuisi į KT rinko parlamentaras Petras Gražulis, iniciatyvos autoriumi viešojoje erdvėje laikomas advokatas Gytis Kaminskas. Tai, pažymi politikas, kelia klausimą – kokios oficialiai neįvardintos interesų grupės šiame procese dalyvavo.
„Esminis klausimas – tai teisėkūros proceso skaidrumas“, – komisijos posėdyje sakė M. Lingė.
Jo teigimu, būtina išsiaiškinti, ar iniciatyvos idėja kilo parlamentarams, ar visgi tretiesiems asmenims, kuriuos Seime atstovavo mįslingai parlamentarų parašus surinkęs P. Gražulis. Keldamas šį uždavinį tyrimui konservatorius referavo į paties P. Gražulio viešai išsakytas užuominas, esą šioje istorijoje jis veikė vedinas ne savo, bet advokato G. Kaminsko iniciatyvos.
„Šį precedentą turime panagrinėti ir pasiaiškinti – koks yra advokato vaidmuo, kas jo užsakovai ir galutinės naudos gavėjai, koks jų interesas. Tai, man atrodo, yra pagrindiniai klausimai“, – teigė M. Lingė.
Politiko teigimu, Antikorupcijos komisijos rėmuose atliekamas tyrimas galėtų būti dvejopas. Pirmiausiai, pažymėjo jis, būtų galima situaciją pasiaiškinti su atsakingomis institucijomis. Pasak politiko, šiame kontekste svarbu išklausyti ne tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nuomonę, bet ir už saugumą atsakingų struktūrų.
„Aš manyčiau, kad uždarame posėdyje galėtume išklausyti ir už saugumą atsakingų institucijų. Ar jos turi surinkusios informacijos, kad kai kurios interesų grupės gali siekti tam tikros įtakos ar poveikio“, – teigė M. Lingė.
Antruoju etapu, tęsė politikas, į komisijos posėdį būtų galima pasikviesti tiek advokatą G. Kaminską, tiek Seimo narį P. Gražulį.
„Turėtume pasikviesti tiek advokatą, tiek Seimo narį, kuris rinko parašus. Reikėtų pasikviesti ir VTEK atstovus dėl lobizmo. Lobizmo klausimas, manau, taip pat yra šios komisijos darbo sritis. Ar reguliavimas yra pakankamas, ar kreipimasis į KT yra laikomas kaip teisėkūra, ar čia yra teisinė spraga“, – teigė M. Lingė.
Nors Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis siūlė šį klausimą deleguoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, po dešimtį minučių trukusios diskusijos nuspręsta tyrimą pradėti. Už tai balsavo 6 Seimo nariai.
ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai trečiadienį negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.
Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.
„Nė vieno parašo nepaėmiau per prievartą“, – Eltai akcentavo jis.
Iš Mišrios Seimo narių frakcijos P. Gražulio iniciatyvą parėmė Jonas Pinskus, Remigijus Žemaitaitis, M. Puidokas, Andrius Palionis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Beata Pietkiewicz, Česlav Olševski, Rita Tamašunienė. Parašo nepadėjo tik frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė
Parašus padėjo ir daugiau kaip pusė Seimo „valstiečių“ – viso 12 parlamentarų: Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Deividas Labanavičius, Robertas Šarknickas, Dainius Kepenis, Stasys Tumėnas, Guoda Burokienė, Ligita Girskienė, Eugenijus Jovaiša, Asta Kubilienė. Taip pat – 4 „darbiečiai“: Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Virgilijus Jukna, Valdemaras Valkiūnas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
P. Gražulio iniciatyvą parėmė ir 7 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai: A. Butkevičius, Zenonas Streikus, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Linas Kukuraitis, Algirdas Stončaitis, Vilija Targamadzė ir du socialdemokratai Tomas Bičiūnas bei Vidmantas Kanopa.
Kaip numato įstatymas, parašų autentiškumas patvirtintas Seimo vadovybės – šių metų birželio 27 dienos parlamento pirmininkės pavaduotojo Vytauto Mitalo parašu.
Seimo nariai savo kreipimesi nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.
Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.
„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.
etaplius TV
0
