Antano Baranausko literatūrinė premija įteikta rašytojui Valdui Papieviui

Gruodžio 28 d. Anykščių kultūros centre vyko Antano Baranausko literatūrinės premijos įteikimo vakaras.

Iškilmingą renginį vedė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka bei Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė. Ceremonijos vedantieji paskelbė, kad premija šiemet įteikiama devintą kartą ir pakvietė Antano Baranausko literatūrinės premijos skyrimo komisijos narę Audronę Pajarskienę supažindinti su Savivaldybės tarybos sprendimu premiją skirti rašytojui Valdui Papieviui. Komisijos narė džiaugėsi, kad literatūrinė premija paskirta iš Anykščių kilusiam kūrėjui ir persakė paties kraštiečio V. Papievio žodžius, ištartus po to, kuomet jį pasiekė žinia apie būsimą apdovanojimą: „Buvau nutolęs nuo Anykščių, o dabar grįžtu“. Kalbėdama apie rašytojo romaną „Brydė“, A. Pajarskienė pažymėjo, jog šis kūrinys yra labai anykštietiškas, jausmine kalba kraštiečiams savas. Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, pristatydamas laureatą, prisiminė dienas, kada pasidavė rašytojo Rimanto P. Vanago bei muziejaus direktoriaus Antano Verbicko įkalbinėjimams įsteigti Antano Baranausko literatūrinę premiją ir patvirtino šio žingsnio nesigailintis. „Literatūrinė premija – tai pagarbos ženklas Antanui Baranauskui, Anykščiams“, – sakė meras. Kalbėdamas apie laureatą jis džiaugėsi: „Valdą Papievį smagu sveikinti kaip kūrėją, kuris leidžia laiką Paryžiuje, o dvasia yra pas mus, Anykščiuose“, – tęsė S. Obelevičius. Anykščių rajono vadovas V. Papieviui įteikė Antano Baranausko premijos laureato diplomą ir galvą papuošė Laurų vainiku.

Laureato knygą „Brydė“ auditorijai pristatė poetė, leidyklos „Odilė“ vadovė Nijolė Kuolienė. Ji plačiai ir profesionaliai apžvelgė rašytojo kūrybą ir knygos „Brydė“, kuri įvertinta Antano Baranausko premija, gimimą. Kalbėtoja akcentavo, kad V. Papieviui būdingas biliūniškas jautrumas viskam, kas nutinka žmogaus viduje ir kad su Antanu Baranausku laureatą sieja atida, dėmesys gamtos grožiui. Jis laikomas modernistu, kuris savo tekstų melodika uždega skaitytoją. Rašytojas V. Papievis, tardamas padėkos žodį, prisipažino, kad jam žymiai lengviau rašyti negu kalbėti. Laureatas perskaitė istoriją apie prieš tris dešimtmečius sukurtą romaną, kuris po daugelio metų netikėtai buvo surastas ir teko jį pabaigti. Kūrėjas prisiminė išblukusias romano vietas rankraštyje, kurios liko sunkiai beįskaitomos, atrodė visai neatpažįstamos, lyg ne jo paties būtų rašytos. „Vilnius, Paryžius kartu su Anykščiais man – trys svarbiausi pasaulio miestai. Bet Anykščiai turbūt tebelieka svarbiausi. Jau vien dėl to, kad čia gyvena mano mama, kad čia – mano tėvo, senelių kapai. Ir dėl to, kad čia gimiau, čia prabėgo mano vaikystė, paauglystė, ankstyvoji jaunystė“, - savo kalboje prisipažino laureatas.

Rašytoją V. Papievį sveikino bičiuliai, pažįstami, klasės draugai, negailėdami gražių žodžių bei palinkėjimų. Rašytojo R. Vanago eiliuotas sveikinimas kraštiečiui buvo apie Paryžiaus vyną bei apie jį patį Prancūzijos sostinėje „skrebinantį plunksną“. Muziejaus direktorius Antanas Verbickas, dovanodamas rašytojui V. Papieviui Anykščių šilelio ąžuolo gabalėlį, linkėjo parašyti dar ne vieną tūkstantį eilučių. Nuo Viešosios bibliotekos laureatui buvo įteikta A. Baranausko teksto „Po šiuo stogu viešėti patogu“ kopija. Dailės mokytoja ir rašytojo klasės draugė Jūratė Vingrienė sveikindama citavo paties Papievio sukurtą aforizmą: „Didžiausi dalykai vyksta tuomet, kai niekas nevyksta“.

Iškilmingoje premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo kultūrologas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys, kompozitorius Vaclovas Augustinas bei kiti garbūs svečiai. Prieš renginį, pasitinkant svečius, gitara grojo moksleivis Vytautas Kavoliūnas. Koncertą dovanojo ir klasikos kūrinius bei lietuvių liaudies dainas atliko vokalinis ansamblis a cappella „Non Vibrato“.

Birutė Venteraitienė
Nuotrauka Ligitos Matulienės