Antanas ir Vanda Bujokai: meilė gimė pilstant grūdus

Niekad negali nuspėti, kieno kailin įsikūnys lanku ir meilės strėlėmis apsiginklavęs Amūras. Šėtos seniūnijos Pagirių kaime gyvenančių Antano ir Vandos Bujokų poros piršliu drąsiai būtų galima laikyti įžvalgų darbovietės direktorių. Mat iš to paties krašto kilę šios istorijos herojai vienas kitą žinojo ilgai, tačiau simpatijų kibirkštys žybtelėjo tik pradėjus drauge dirbti.

Kaip palinkėjo, taip ir nutiko

„Gal mūsų gyvenimo keliai ir nebūtų susitikę, bet aš, baigusi buhalterijos mokslus, gavau paskyrimą į Pagirius sverti grūdų. O Antanas čia pavadavo savo svainį sandėlininką, – pirmąsias judviejų su vyru meilės istorijos detales dėlioti pradeda Vanda. – Direktorius man sako: „Eik, eik grūdų sverti. Ten jaunas sandėlininkas dirba, tai ir susipilstysite grūdais.“ Nors man visai kitokie vyrai patiko, bet pripratau prie žmogaus ir pamilau Antaną.“

Jaunajam sandėlininkui žavi bendradarbė irgi beregint apsuko galvą. Po pusantrų metų draugystės pora atšoko vestuves ir tapo šeima.

Vaikai – poros pasididžiavimas

Balandį Bujokų santuoka pradėjo skaičiuoti dar vienus brandos metus – drauge su pirmaisiais pavasario pumpurais pražydo 44-tieji pašnekovų bendro gyvenimo metai. Per šį laiką pora užgyveno neįkainojamą ir gausų turtą: sūnų, penkias dukras ir jau 10 anūkų! Poros sūnus 17 metų su šeima gyvena už Atlanto – Amerikoje, o visos dukros – Lietuvoje.

„Kiek mūsų daug, geriausiai pajuntame per gimtadienius, nes šie – vienas po kito. Jei ir brolis su šeima gyventų Lietuvoje, tai visiems susitikus mūsų būtų per 20 žmonių! Ir tai tik patys artimiausi“, – šypsosi prie šurmulio įpratusi vyriausia Bujokų dukra Dalia.

Antanas ir Vanda pasakoja, kad vaikai, o ypač dukros, šiltai bendrauja ir mielai leidžia laiką kartu. „Jos turi Sesių dieną. Tada visos susiburia ir keliauja į spektaklį, renginį ar kur kitur pabūti drauge“, – tvirtu atžalų ryšiu džiaugiasi pora.

Vaikai – Bujokų pasididžiavimas. Vanda atskleidžia su vyru atžalas auginusi griežtai. Vaikai žinojo: būtina padėti namie ir mokytis. Vis tik Bujokų šešetukui pakakdavo laiko ir žaidimams bei vaikiškoms išdaigoms.

„Ūkis, daržai, darbai – vaikai patys matė, kad reikia padėti nudirbti darbus. Viskas buvo sustyguota, kiekvienas turėjo pareigų, – dėsto Vanda. – Galiu atvirai pasakyti, kad niekada jokių rūpesčių dėl vaikų neturėjome.“ „Neteko tikrinti, ar namų darbai paruošti, – žmonai antrina Antanas. – Vaikai užaugo savarankiški ir atsakingi. Visi labai gerai mokėsi. Dvi dukros tapo mokslų daktarėmis: viena – chemijos, kita – socialinių mokslų.“

Šeimos santarvei svarbi kantrybė

Šiandien atsigręžę atgal ir pažvelgę į per 44 metus drauge nueitą kelią, Bujokai sako, kad tvirtiems šeimos pamatams reikalingas pakantumas, ištikimybė ir gebėjimas numoti ranka į smulkmenas.

„O ar lengva būti kantriam?“ – pasiteirauju Vandos. Ji šypteli ir keliais brūkštelėjimais greitai nutapo savo charakterio portretą.

„Žinoma, nelengva. Aš esu degtukas – greitai užsiplieskiu, supykstu, pasispjaudau žiežirbomis, bet tuoj ir nusiraminu. O Antanas supykęs gali ir savaitę nešnekėti, jeigu nekalbinsiu, – nusijuokia Vanda ir duoda patarimą jaunoms poroms. – Nesureikšminkite smulkmenų. Vyras gėlių nepadovanojo? Na ir kas – žentas padovanos, vaikai atneš. Jeigu jau prisiekėte prieš Dievą, susituokėte, tai supraskite, kad turite gyventi drauge, susipykę, turite susitaikyti. Neverta ginčytis dėl niekų.

Tiesa, kantrybė būtina kuriant ne tik santykius, bet ir bendrą buitį, namus. Nereikia norėti visko greitai ir iškart. Būkite kantrūs ir drauge dirbkite dėl šeimos gerovės.“

„Juk kiekvienai sielai reikia žmogaus – meilei, pokalbiui, šilumai“, – išmintingai primena ir štai tokia pakilia mintimi pokalbį užbaigia ilgametę santuoką drauge su vyru puoselėjanti ir Bujokų dukra Dalia.