Antanas Guoga: keturios priežastys, kodėl mūsų vaikai uždirbs mažai

Pranešimai apie vykstančią robotizaciją tampa tokie dažni, kad pradedame jų nebepastebėti. Tačiau už statistikos slepiasi kita, daug svarbesnė žinia – traukiasi nekvalifikuotų darbuotojų poreikis. Skelbiama, jog dėl automatizacijos 57 proc. darbo vietų yra rizikoje išnykti. Pagal šių metų pradžioje „Sodros“ pateiktą statistiką, didžiausia Lietuvos žmonių dalis dirba parduotuvių pardavėjais, sunkvežimių vairuotojais. Deja, bet greitai jų nebereikės. Juos pakeis savitarnos kasos ir bepiločiai automobiliai. Skamba grėsmingai? Tik ne aukštą kvalifikaciją turintiems specialistams.

Ir čia jau nepakaks praeito amžiaus vadovėlyje pasiskaityti, kaip veikia kompiuteris arba, dar blogiau, tris pamokas drožinėti žvakidę ar iki negalėjimo tiesiog dailinti rašyseną. Gaila, kad Lietuvos mokyklose tai vis dar vyksta ir čia nėra kuo didžiuotis. Pirmieji žingsniai – sutelkti dėmesį į technologinių įgūdžių ugdymą. Rankdarbių pamokas keičiame programavimo pamokomis, jų metu modeliuojame interneto puslapių dizainus, kuriame mobiliąsias programėles ar konstruojame robotus. Idėja, paprasta, kaip 2x2, tačiau ko trūksta mokytojui, mokyklai, galiausiai pačiai Lietuvai, kad tai taptų kasdienybe?

Nemotyvuotas jaunimas = jaunimas be ateities

Šalies jaunuoliai turi teisę žinoti, jog pasaulis daug platesnis nei jų miestelis ar rajonas. Yra daug istorijų, kada jaunų, talentingų vaikų svajones sugniuždo aplinkinių trumparegiškumas, patyčios. Taip, kai kuriose provincijose domėtis technologijomis nemadinga. Kietas esi tik tuomet, jei geri ar už kampo parūkai. Kodėl? Nes kitokių, sektinų pavyzdžių aplink tiesiog nėra. Ir tai esminis argumentas, kodėl būtina vaikus atsivežti į tokius renginius, kaip #SWITCH! Čia jie paliečia išradimus, vaikuose gimsta smalsumas, atsiranda proga pabendrauti su plačiau mąstančiais mokslininkais, verslininkais, startuolių jaunimu. Ir štai tada, tikiu, cigaretę pakeičia micro:bit kompiuteriukai ar svetainių programavimo pradžiamokslis.

Startuoliai neturi terpės reikštis

Ko reikia verslui, kad jis judėtų? Pirma, turėti gerą idėją. Antra, suburti ryžtingą komandą ir, trečia, rasti mentorių, patarėją, investuotoją. #SWITCH! ir yra sumanytas, kaip verslo pradžios akseleratorius. Hakatono metu gimsta idėjos, susiburia komandos, atsiranda palaikymas. Žvelgiant iš startuolių pozicijos, jiems vis dar trūksta ambicijos. Lietuvos rinka maža, todėl svarbu matyti plačiau ir statyti tiltus į užsienio rinkas. Valstybė prie to prisidėti gali daugeliu būdų - skatinti jaunus inovatorius burtis į komandas, organizuoti tarptautines kontaktų muges, steigti verslo akseleratorius, bendro darbo centrus, galiausiai, inicijuoti finansinio raštingumo švietimo veiklas.

Mokyklose trūksta strategijos ir tęstinumo

Valdantieji gali dar ilgai vieni kitiems stumdyti švietimo reformos projektus ir nieko nenuveikti, todėl patys privalome imtis veiksmų. Šiemet #SWITCH! dalyvavo švietimo ekspertai iš Suomijos, JAV, Australijos. Tikiu, kad ne vien mokytojai pasisėmė pažangių idėjų, bet ir sprendimų priėmėjai – mokyklų direktoriai, švietimo patarėjai turėjo, apie ką susimąstyti. Nors šiandienos mokyklose atsiranda vis daugiau inovacijų: išmanių lentų, 3D spausdintuvų, tačiau jomis naudojamasi vos ne tas pačias užduotis iš pratybų spręsti. Tam, kad technologijos turėtų naudos, būtinas integruotas jų pritaikymas į visus mokomuosius dalykus. Dailės pamokoje atspausdiname sumodeliuotą 3D kubo dizainą, o matematikos pamokoje apskaičiuojame jo tūrį. Pasitelkus vaizduotę, jų galima prigalvoti šimtus.

Trūksta inžinierių, programuotojų, kitų technologinių sričių specialistų

Tarptautinių renginių, kaip #SWITCH!, metu vienoje vietoje susitinka verslas, sprendimų priėmėjai, investuotojai. Čia aktyviai reklamuojam šalies jaunimą ir profesionalus. Tačiau, kalbant tarp mūsų, problemų turime ir privalome susikaupti, kad kvalifikuotų specialistų stygius neatbaidytų investuotojų, t.y. aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrėjų. Aukštojo mokslo sektoriuje lėšos vis dar skiriamos perteklinius specialistus ruošiančioms studijų programoms. Vietoj to, daugiau dėmesio reikėtų skirti technologiniam ugdymui, pavyzdžiui, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Skirti daugiau lėšų kryptingoms karjeros planavimo veikloms, specialistų perkvalifikavimui, sudaryti palankias sąlygas verslui tapti dalininkais profesinėse mokyklose ir kartu pasiruošti reikalingus specialistus. Darbo rinka keičiasi žaibiškai ir, pavyzdžiui, po dviejų metų tėvystės atostogų į darbą grįžęs asmuo, gali nebeturėti skaitmeninei rinkai reikalingų įgūdžių ar žinių. Įsivaizduojate, kokia panika jį ištinka? To išvengtume, jei investuotume valstybės pinigus į dabarties bei ateities, o ne praeities profesijas.

Nepaisant viso to, turime daug potencialo. Lietuvos žmonės talentingi ir darbštūs, internetas čia vienas greičiausių pasaulyje, pirmaujame lazerių ir biomedicinos srityse, galima vardinti ir vardinti. Bene svarbiausia šiandien suprasti, kad uždarbis atsiranda ten, kur yra išsprendžiama rinkoje aktuali problema. Jei sugalvojame, kaip išspręsti problemą, tuomet galime užsidirbti. “Vinted“ išsprendė problemą, kur dėti dėvėtus drabužius. „Trafi“ – kaip susiorientuoti nepažįstamame mieste. „Boded Panda“ – kaip praskaidrinti savo laisvalaikį. Tai vos keli lietuviški pavyzdžiai, tačiau tikrai žinau, jei suteiksime jaunimui daugiau galimybių pažinti technologijų kūrimo, o ne tik vartojimo pasaulį ir įkvėpsime pokyčius švietimo sistemoje, lietuviškų sėkmės istorijų tik daugės, o mūsų vaikai ateityje uždirbs daugiau.