Ant paskutinio senųjų metų laiptelio – Antano Jasenkos „Laiptai į dangų“

Gruodis „Laiptų galerijoje“ pakvimpa Kalėdomis – šiemet 30-ąjį kartą šurmuliavo tradicinis renginys „Jau atvažiuoja šventa Kalėda“, o 30-oji kalėdinių miniatiūrų paroda, tikėtina, bus pripažinta rekordine. Savaitė prabėgo besidžiaugiant mažosios formos kūrinių gausa bei įvairove. „Laiptuose“ – naujas įvykis: gruodžio 9 d. atidaryta kauniečio kompozitoriaus, teatralo, pedagogo Antano Jasenkos tapybos paroda „Laiptai į dangų“, spalvomis ir muzikos garsais skambanti dedikacija „Laiptų galerijai“.

Muzika: radikalusis ekspresionistas

Į muzikinę-vizualią kelionę parodos lankytojus lydėjo būrys autoriaus bičiulių – muzikos ir dailės profesionalų. Pirmiausia apie trijų Auksinių scenos kryžių kavalieriaus Antano Jasenkos muzikinę kūrybą kalbėjo Nacionalinės kultūros premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė. Ji pabrėžė, kad bičiuliaujasi su Antanu daugiau nei 30 metų, nuo J. Gruodžio konservatorijos laikų. Z. Bružaitės teigimu, Antano Jasenko  kūryba yra su sėkmės žyme, ką besukurtų, pataiko į aukšto įvertinimo poziciją, pelno įvairiausių apdovanojimų. „Susidaro įspūdis, kad A. Jasenka mocartiškai rašo – lengvai, greitai. Jo muzika taki. Labai teka: iš teatro į performansą ir panašiai. Nuo muzikos kūrėjas pereina į spalvą, į žodį, miksuoja, tarsi gyvena tokiame įvairialypiame kvadrate. Jo muzikinės kombinacijos gražios, sterilios, apgalvotos ir konceptualios. Ir pats autorius nesyk yra sakęs, kad muziką norisi tapyti, o paveiksluose muzika teka. Kiek begertumėte ausimis, akimis – jo kūriniai turi bent dvi užduotis: reikia žinoti istoriją, suvokti ryšius ir ne vien pasimėgauti, o išgirsti, suprasti. Jauni aptarinėdami Antano kūrybą radome jam kodą –  radikalusis ekspresionistas“, – sakė Zita Bružaitė.

Kompozitorė trumpai apibūdino tris šio vakaro klausytojams pateikiamas A. Jasenkos kompozicijas: „Tai konceptualiai mąstančio žmogaus kūriniai iš jaunystės laiko. 1996–1997 m. sukurtos „Sekvencijos“, kurių natos dar ranka parašytos. Sekvencija – tai seka. Apskritai, šio laikotarpio A. Jasenkos kūriniai turi matematinį kanoną, dažnai pavadinami struktūra, konstrukcija. Įsivaizduokime ne mitologinę istoriją, o abstrakčius ženklus – tašką, brūkšnį, stilistinį bakstelėjimą. Išgirskime, kaip tai žavu.“

Tenka pripažinti, kad Julijos Bagdonavičiūtės (fortepijonas), Igno Daniulio (klarnetas), Deivido Dumčiaus (violončelė) atliktos „Sekvencija I“, „Sekvencija II“ nustebino ir šokiravo kai kuriuos klausytojus, nelengva buvo suvokti neįprastos muzikos prasmę. Kiti, priešingai, džiaugėsi nauja patirtimi ir jaunų muzikantų profesionalumu bei drąsa imtis eksperimentinės muzikos.

2002 m. sukurtą (žodž. Birutės Mar) ariją „Girdėk girdėk“ atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Joana Gedmintaitė (sopranas) ir violončelininkė Roma Jaraminaitė. Pasak Z. Bružaitės, nereikia daug žodžių atverti prasmių duris, daugelio klausytojų sielas pakerėjo solistės balsas.

Tapyba: provokuojanti spalvų simfonija

Antano Jasenkos tapybą parodoje aptarė menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė. Jos teigimu, A. Jasenkos paveikslų ašis – ekspresyvų pavidalą įgavę bibliniai siužetai ir temos, kurias pabrėžia ekspresyvi meninė išraiška, ryškių ir prislopintų spalvų šėlionės. O darbų pavadinimuose užkoduotos intriguojančios praeities ir dabarties sąsajos kūrinius dar labiau aktualizuoja.

Nors kompozitorius A. Jasenka tapyba domisi seniai, aktyviai parodas ėmė rengti prieš trejus metus. Ši paroda dvyliktoji. „Dauguma jo paveikslų nutapyti aliejumi ir pastele, tačiau „Laiptų galerijoje“ eksponuojami darbai, atlikti akvarele. Antano Jasenkos paveiksluose yra susitelkta į piešinio ekspresyvumą ir ryškius, grynus spalvinius formų sąskambius. Vandeniui, plukdančiam spalvinį pigmentą, Antanas nuolat užkerta kelią juodu figūros silueto kontūru, tuo suformuodamas tolimą švytinčio viduramžių vitražo stiklų, įmontuotų į švino rėmą, aliuziją. Todėl dinamišką spalvinių dėmių ritmiką ekspozicijos paveiksluose galima suvokti ne tik kaip turinį įkūnijančias detales, bet ir kaip akivaizdų ryšį su muzika“, – sakė dr. Dalia Karatajienė.

Kompozicijose – vos keli atpažįstami, semantiškais akcentais išryškinami elementai. Nepaisant polinkio į istoriją ir šiuolaikiškumą, Antano Jasenkos tapyba retsykiais panašėja į abstrakciją. Šventųjų ir demonų figūros paveiksluose yra subendrintos, neturi individualizuotų psichologinių bruožų, todėl jų būsenos gali būti suprantamos kaip universalios, perteikiančios mūsų būtį. Personažų aplinka taip pat nesiejama su jokiu laiku – nei istoriniu, nei gamtos. Erdvės nuotaiką perteikia fono spalva. Sukuriama, D. Karatajienės žodžiais tariant, „viršlaikinė visata, kurioje žmogaus būtis yra nuolat puolama ir gundoma destruktyvios, nors akimis ir nematomos blogio galios.“

Atskiro dėmesio reikalauja kūrinių pavadinimai. Kartais šmaikštūs, ironiški, netikėti, iš pirmo žvilgsnio susieti su Biblijos istorijomis, bet irgi nuasmeninti: „Šv. Jono galva už du gramus kokaino“, „Šv. Jeronimas Vilniuje sutinka du hakerius, kurie suklastojo nukryžiuotojo istoriją“, „Šv. Petras rūko žolę, kad suprastų“, „Salomėja nenoriai klausosi šv. Jono pamokų“, „Šventojo miesto prostitutės neigia šventojo Petro melą“ ir panašiai. Ironiški pavadinimai susilieja su spalvos intensyvumu, aštrūs potėpiai baksteli apmąstyti savo būtį, įsiklausyti į vizualių konfrontacijų ritmiką. Gėrio ir blogio kova amžina, nuolatos vyksta kiekviename iš mūsų, pasaulyje irgi dažniau laimi blogis. Juk niekada nežinai, kad būsi išduotas, parduotas ar pats tapsi tuo, kuris išduoda. Gal dėl to paveiksluose tiek tamsios spalvos, figūros irgi apibrėžtos, atskirtos juodu kontūru.

Ekspresyviais sodriais potėpiais interpretuodamas biblinius siužetus, menininkas kalba apie šiuolaikinį žmogų, tarsi klausdamas, kas aš esu, koks aš. Kol neskubėdamas pereini ekspoziciją, sustodamas prie kiekvieno paveikslo, sukrečia nuotaikų priešprieša, veidų ir aplinkos dramatizmas, įtampa. Jautiesi, tarsi klausytum galingos simfonijos. Artėji prie būsenos, kai materialaus pasaulio ženklai nyksta, virsta garsais ir netyčia atsiveri amžinajam šviesos–tamsos žaidimui, kuris leidžia suvokti gėrio ir blogio konfrontacijos universalumą, ima judinti kažką viduje.

Teko girdėti atsiliepimų, kad tokia paroda ne laiku, esą Kalėdos ir destrukcinės nuotaikos – nesuderinami dalykai. Kai kas išėjo nusivylę, nes tokia muzika, toks demoniškų jėgų išlaisvinimas sukėlė pasipiktinimą. Bet jeigu kyla diskusija, kad ir nedrąsiai, bet išsakomos skirtingos nuomonės, gal ir yra geras ženklas. Ar gali būti netinkamas laikas pasižiūrėti į savo sielą?

Daugiau apie parodos autorių:

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys Antanas Jasenka yra žinomas kompozitorius tiek akademinės šiuolaikinės muzikos kompozitorių bendruomenėje, tiek eksperimentinės muzikos scenoje Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūryba skamba Lietuvos ir tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Europoje, Amerikoje, Japonijoje, Meksikoje, Kinijoje ir kitur. Kompozitorius dalyvavo įvairiuose projektuose užsienyje ir Lietuvoje su tokiais menininkais, kaip Ralfas Wehowsky‘s, „The Hafler Trio“, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Birutė Letukaitė, Yana Ross ir kiti.  A. Jasenkos kūrybą yra išleidusios JAV, Olandijos, Kanados, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Belgijos, Anglijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Lietuvos leidybinės kompanijos.

Nuo 2008 m. Antanas Jasenka yra elektroninės muzikos atlikėjų kolektyvo „Diissc Orchestra“ narys. 2010–2015 m. buvo stambiausio Baltijos šalyse elektroninės muzikos festivalio „Jauna Muzika“ meno vadovas, šiais metais – Europos kultūros sostinės KAUNAS 2022 ambasadorius. A. Jasenka – bemaž 90 spektaklių muzikos autorius. Už 2009 m. muziką spektakliams „Vieną vasaros dieną“ ir „Vienos krūties istorija“ bei už 2011 m. muziką spektakliams „Miranda“, „Alisa stebuklų šalyje“, taip pat 2018 m. už muziką instaliacijų spektakliui šeimai „Apie baimes“ pagerbtas aukščiausiais Lietuvos teatro apdovanojimais – Auksiniu scenos kryžiumi (2010, 2012, 2015). Kompozitorius 2016 m. yra pelnęs dvi „Fortūnos“ statulėles už muziką šiuolaikinio šokio spektakliui „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir operą „Dryžuota opera”. A. Jasenkai taip pat yra suteiktas festivalio „Warszawskie spotkania teatralne“ 2015 m. geriausio kompozitoriaus titulas už muziką spektakliui „Berniukas ir laimė“ Lomžos lėlės ir aktoriaus teatre (Lenkija). Kompozitorius yra pelnęs daugybę kitų garbingų apdovanojimų ir premijų.

Iki šiol nedaug kam buvo žinoma Antano Jasenkos aistra tapybai. „Laiptai į dangų“ – 12-oji personalinė paroda.

Su Antano Jasenkos kūryba galima susipažinti „SoundCloud“ platformoje ir Lietuvos muzikos informacijos centro internetinėje svetainėje https://soundcloud.com/exe-rpm.