Ankstyvoji Šiaulių saviveiklinio kino istorija

Neretai įvairių kultūros reiškinių atsiradimą sąlygoja technologiniai dalykai. 1957 metais Sovietų Sąjungoje buvo nuspręsta skatinti ir plėtoti meno saviveiklos sritį – mėgėjišką kiną, todėl tais metais į prekybą buvo išleistos pirmosios sovietinės kino kameros, skirtos masiniam vartotojui. Šių įrenginių kainos buvo labai didelės ir tik nedaugelis organizacijų galėjo jas įsigyti.

Lietuvoje kino kameros pirmiausiai atkeliavo į aukštojo mokslo įstaigas. Pirmuosius filmus kūrė Vilniaus dailės akademijos, Kauno politechnikos instituto, Vilniaus universiteto studentai. Neatsiliko ir šiauliečiai.

Šiaulių pedagoginiame institute aktyviai veikė Studentų mokslo draugija (sutrumpintai SMD). Šioje draugijoje be daugelio kitų studentiškų būrelių veikė ir Kino technikos būrelis (vadovaujamas A.Liudkevičiaus). Čia daugiausiai darbavosi tiksliųjų mokslų atstovai – studentai fizikai ir matematikai (laikraštyje „Tarybinis pedagogas“ minimi studentai V.Zaleckaitė, A.Mažeikaitė, K.Uogintas, J.Jasaitis). Būrelio veiklos pradžioje studentai mokėsi dirbti su kino demonstravimo aparatūra (tuo metu dar tik vyko pirmieji bandymai integruoti kino demonstravimo priemones į edukacinį procesą įvairaus lygmens mokymo įstaigose). Atsiradus kino kamerai studentai nusprendė kurti kino žurnalą „Studentiškos įvairenybės“. 1958-aisias išėjo pirmasis kino žurnalo numeris.

Būtent šį audiovizualinį kūrinį galima laikyti šiauliečių kino kūrybos pradžia. Šis kino žurnalas buvo išbaigtas audiovizualinis kūrinys, turintis visus šiam kinematografo žanrui būdingus bruožus. Iki tol vykę šiauliečių kinematografiniai bandymai buvo gana epizodiški, bei eklektiški (1943-ųjų metų Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojų pafilmavimai negali būti priskirti konkrečiam žanrui, bei neturi išbaigto audiovizualinio kūrinio bruožų).

Pirmajame „Studentiškų įvairenybių“ numeryje matome studentų kasdienybę, gegužės 1-osios šventę Šiaulių mieste, kino juostoje užfiksuotas Šiaulių pedagoginio instituto gyvenimas, buitis, mokymo auditorijos ir kt. Institutas švenčia 10-ies metų jubiliejų. Specialiai kino žurnalui pagaminta animacinė kino užsklanda. Galima teigti, kad ši animacinė užsklanda yra pirmasis animacijos bandymas Šiaulių mieste.

Žinios apie kino technikos būrelio veiklą, bei kino žurnalo gamybos procesą nėra labai išsamios. Daugelis amžininkų, dalyvavusių kūrybiniame procese, negyvena Šiauliuose. Pedagoginio instituto auklėtiniai, išsibarstė po įvairiausius mūsų šalies kampelius. Busimieji mokytojai gavo paskirumus į kitas Lietuvos vietoves, ir į Šiaulių vėliau nebegrįžo.

Filmai išliko tik laimingo atsitiktinumo dėka. Žymus Šiaulių fotomenininkas Algirdas Musneckis (1967-2001 dirbo Šiaulių pedagoginio instituto fotolaboratorijos vedėju) rado paruoštas išmetimui kino rites. Pasirodo, apie 1975-uosius Fizikos katedroje vyko remontas, tuo metu apie Kinotechnikos būrelį ten visi buvo seniausiai pamiršę ir neaiškios paskirties kino ritės buvo paruoštos kelionei į šiukšlyną. Tačiau gal suveikė A.Musneckio kraštotyrininko instinktas, o gal įgimtas smalsumas, ir jis nutarė pasižiūrėti, kas tuose kino juostose užfiksuota. Jei ne jis dabar net nebūtume pagalvoję, kad tokie įdomūs dalykai institute tuo metu dėjosi.

Be mano anksčiau paminėto pirmojo „Studentiškų įvairenybių“ numerio dar buvo išsaugotos trys kino žurnalo dalys išleistos 1959, 1960 ir 1961-1963 metais. Tokiu būdu mus pasiekė gausus istorinių vaizdų archyvas (kiekvienos dalies trukmė apie 10min.) Tai unikali medžiaga miesto istorikams bei kultūros antropologams.

Lietuvos kino mėgėjų sąjunga, kuriai aš atstovauju, matė tikslą rimčiau pasigilinti į šių kūrinių atsiradimo aplinkybes. Mes ieškojome šių kino žurnalo autorių, analizavome to meto Šiaulių laikraščius. Daugiausiai informacijos randame 1957-1960 metų Šiaulių pedagoginio instituto laikraštyje „Tarybinis pedagogas“. Iš čia ir mano aukščiau paminėtos pavardės. Turime ir kelias kino būrelio narių fotografijas.

Laikraštyje „Tarybinis pedagogas“ gausiai aprašoma Studentų mokslinės draugijos veikla, dažnai užsimenama ir apie kino technikos būrelį. Jis įvardijamas, kaip vienas iš pažangesnių. Spaudoje pasirodo kvietimai prisijungti prie kino kūrėjų kolektyvo, aptariamos iškylančios problemos, dalijimąsi kūrybiniais planais.

Siekdami išsaugoti ilga ir spalvingą Lietuvos mažojo kino istoriją Šiaulių kino mėgėjai ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė interneto svetainę www.kinomegejai.lt, kuri skirta šio reiškinio tyrinėjimams. Internete talpinami filmai, nuotraukos, dokumentai, interviu su autoriais.

Visus kas turi informacijos šia tema, kviečiame prisijungti ir pasidalinti.

Straipsnio autorius Viktoras Gundajevas