Anglija suviliojo, Lietuva susigrąžino

Rytis Gramantas – šiaulietis, dainininkas, prieš aštuonerius metus susikrovęs lagaminus, pasukęs į oro uostą ir iš lėktuvo išlipęs jau Anglijoje. Emigranto duoną pasirinkęs vyras tąkart išvyko vienas ir planavo atgalinio bilieto į tėvynę nebepirkti. Nedideliame miestelyje jis įkūrė tenykščiams iki tol neregėtą Lietuvių kultūros centrą, nufilmavo ir keletą muzikinių klipų, tačiau dabar apie visa tai pasakoja jau gimtinėje.

Suburta 2 tūkstančių lietuvių bendruomenė

Tėvynėje Rytis jau nuo gruodžio. Sako įsikūręs gimtuosiuose Šiauliuose, nors turi butą Ventoje. Kaip tikina, šaltuoju metų laiku ten nelabai yra veiklos, išskyrus užsiėmimus Ventos vaikų dienos centre. Tačiau nesuklyskite – prie šimtatūkstantinio miesto vyriškis tikrai neįpratęs: „Gyvenau porą savaičių Londone, bet per didelis man tas miestas. Ne prie širdies. Aš gyvenau miestelyje – Marče.“

Į Angliją iš pradžių šiaulietis vyko tik kelioms savaitėms, tačiau netruko suprasti, kad savo ateitį mato būtent ten. Pardavęs viską gimtinėje, 2010 m. išvyko į Marčą, kur jau kurį laiką gyveno ir dirbo mama. Užsienyje jis rado ir savo gyvenimo meilę – Laurą, su kuria 2013 m. vasario 14 d. sumainė žiedus.

Teko jam padirbėti ir gamyklose, ir laukuose – tokia jau emigranto duona. Tačiau vėliau vyras ėmėsi įgyvendinti savo norus.

Ryčio, nuo 1999-ųjų užsiimančio renginių organizavimu, ir jo šeimos pastangomis miestelyje atsirado vieta susiburti tautiečiams. Centrui įkurti reikėjo nemažai pereiti: Marče, anot pašnekovo, gana sunkiai priimamos naujovės, be to, nelengva buvo gauti licencijas. Tokio kultūros centro nebuvo visoje Anglijoje, o komisijos nariai nustebo, išvydę verslo planą.

„Matau, kad viskas gerai, bet ar tai tiesa, kas tame plane nurodyta?“ – klausė jie manęs per posėdį. O aš ir atsakiau, kad būtent tokios veiklos noriu, nes Lietuvoje tuo užsiimdavau. Tai tas pareigūnas sakė, jog tai pirmas toks verslo planas ir vienas geriausių, kurį jis matė“, – malonią akimirką prisimena Rytis.L

ietuvių kultūros centras sulaukė nemažo susidomėjimo – iš aplinkinių miestelių į jį traukė lietuvaičiai. Apie naują erdvę pramogoms skelbta laikraščiuose, apie šeimos verslą skelbė net BBC2 radijas.

Ką lietuviams siūlė naujasis kultūros centras? Vyras vardija daugybę veiklų: rengdavo įvairias viktorinas, minėdavo valstybines ir kitas šventes, organizuodavo užsiėmimus vaikams, atvykdavo koncertuoti lietuvių atlikėjai, į sceną lipdavo ir pats Rytis – jis yra grupės „Real Dreams“ narys.

Metams baigiantis, vykdavo vadinamieji nominacijų vakarai, kur lankytojai būdavo apdovanojami linksmomis nominacijomis. „Mes norėjome, kad žmonės pasijustų kaip Lietuvoje“, – atvirauja buvusio kultūros centro direktorius.

Vienoje scenoje kartu su žvaigždėmis

Gimtinėje su grupe „Real Dreams“ koncertavęs Rytis progų užlipti ant scenos gavo ir Anglijoje. Kaip vieną didžiausių laimėjimų jis su džiaugsmu prisimena pasirodymą tarptautiniame baikerių šou 2010-aisiais.

„Vienoje scenoje dainuoti su tokiomis žvaigždėmis kaip „U2“, Rachel Silva… Tai buvo fantastika! O mes buvome išvykę su grupe TNN. Kažkokios dvi nežinomos grupės. Ir per BBC2 radiją girdi, kai praneša, kad dvi Lietuvos grupės kartu su tokiomis žvaigždėmis vienoje scenoje dainuoja. Tai per kūną šiurpuliukai eina!“ – entuziastingai pasakoja dainininkas ir priduria, kad į tą patį šou buvo kviesti ir kitais metais.

Be to, nepaisant lietuviškų dainos tekstų, publika mūsiškius priėmė labai šiltai: „Gal lietuvių kalba, gal balso tembras patiko? Jiems buvo įdomu, prašė pakartoti, atsirado ir gerbėjų.“

Anglijoje gimė ir keletas grupės dainų klipų. Rytis linksmai pasakoja, kaip žmonės atsisukdami žiūrėjo į vidury gatvės stovinčias kolonėles, mikrofoną ir dainuojančią porą (filmavosi kartu su žmona). Tiesa, šis netikėtumas buvo malonus – daugumai tai sukėlė šypsnį ir, eidami pro šalį, atlikėjams rodė iškeltą nykštį. Dėl gražaus klipo užsilipo Rytis su Laura centre ant namo stogo, tad visi praeiviai, užvertę galvas, stebėjosi, kas gi ten vyksta.

Nusivylimas tautiečiais

„Buvau apsisprendęs ten gyventi nuolat, bet viskas atsibodo. Nevyniosiu žodžių į vatą – ten lietuvis lietuvį pjauna. Ir iš pavydo… Kai atsidarėme kultūros centrą, buvo visokiausių gandų, apkalbų. Ir tie, atrodo, buvę patys geriausi draugai už nugaros pradėjo apšnekinėti ir pan. Pavydūs žmonės yra“, – su nuoskauda balse pasakoja vyras.

Su jo pagalba į šį emigrantų lopšį išvyko per 100 Ryčio pažįstamų. Skaudžiausia, kad vietoj „ačiū“ gauni apkalbų ir atsuktą nugarą: „Nemalonu, bet ką padarysi. Lazda turi du galus.“

Lietuvį liūdina sukurtas tautiečių įvaizdis. Dar prieš dešimtmetį, pasak jo, parduotuvėse nebuvo jokių vaizdo kamerų, o po kurio laiko netruko atsirasti. „Kur tik atsiversi laikraštį – mirgu margu apie lietuvius“, – prisimena vyras.

Bet Rytis anglų požiūrį sugebėjo pakeisti. „Vieno kazino vadybininkas man sakė: „Žinai, Ryti, kol su tavimi nepabendravome, galvojau, kad visi atvažiavę lietuviai yra vagys ir melagiai.“ Į lietuvius žiūri kreivai. O juoduosiuose naktinių klubų ar barų sąrašuose – kas antras lietuvis“, – pasakoja vyras.

Labai skeptiškai jis vertina lietuvius, gimtinėje besišvaistančius pinigais. Jie neuždirbami taip lengvai, kad būtų galima švaistytis į kairę ir į dešinę. Dar sakoma, kad emigrantai yra didesni šalies patriotai nei likusieji čia. Rytis purto galvą: „Nesutinku, tikrai nesutinku. Į mūsų centro organizuotus minėjimus susirinkdavo mažuma, į Jonines, Žolines – daugiau, nes ten linksma, švenčiama. Gal kur yra didesnės bendruomenės, nors panašiai ir kituose miestuose – žmonės ateina tiesiog pasilinksminti savaitgaliais.“

Pinigų neskaičiavo, bet laimės nepajuto

Buvęs emigrantas patvirtina visiems žinomą tiesą – pinigų ten skaičiuoti nereikia: „Jei išvažiavai dirbti, tikrai gali atsidėti pinigų, pasitaupyti. Net kalbant apie minimalią algą.“ Žmonės ten irgi laimingesni, daugiau besišypsantys, draugiški. Tačiau čia pat iškyla kita tiesa – laimės pinigais nenusipirksi, juolab kai kamuoja gimtinės ilgesys. Rytis dabar su šypsena pasakoja, kaip parduotuvėje rodydavo pirštu į tam tikras prekes ir pardavėjai ištardavo jų pavadinimus, kaip po kelis kartus žiūrėdavo serijas – kad išmoktų anglų kalbą, nes jos visiškai nemokėjo.

Centro sėkme vyras tikėjo, tik apie lietuvių pramogas kalba nusivylęs. Deja, ne įdomios veiklos juos viliodavo į šią kultūros erdvę.

„Stengėmės, bet žmonėms ne to reikėjo. Tikslą įkurti centrą mes įgyvendinome, iš pradžių viskas buvo gerai, bet jiems reikėjo tik ateiti išgerti alaus, pavalgyti cepelinų… Savaitgaliais būdavo įvairios viktorinos, žaidimai, po to – diskotekos. Tai į žaidimus niekas neateidavo, o vėliau pradėdavo rinktis. Uždraudus alkoholį per vaikų renginius, tėvai pradėjo vaikų nebevesti.

Galų gale man tikrai atsibodo, negalėjau visiškai realizuoti idėjų. Parsivežiau 36 projektus į Lietuvą, kurių aš ten neįgyvendinau. Bandžiau tai daryti, bet žmonėms nebuvo įdomu, tad, laikui bėgant, vis kirbėjo mintis grįžti į Lietuvą“, – pasakoja kūryba užsiimantis vyras.

Kultūros centras dabar uždarytas: „Dauguma norėjo, kad vietoj jo būtų naktinis klubas, o tai man ne prie širdies.“

Startas svajonėms įgyvendinti

„Aš pirmą dieną, tik grįžęs, iškart nulėkiau į Ventos kultūros centrą, į gimnaziją ir dienos centrą. Kuo galėčiau padėti? Minčių tiek daug, noriu veiklos“, – tai buvo pirmasis dalykas, ką padarė grįžęs. Tiesa, buvo ir skeptiškų žvilgsnių, kaip, girdi, kažkoks emigrantas nori padėti vaikams. Ir dar nemokamai. Tačiau jokių slaptų kėslų nėra. Rytis su vaikais dirba jau beveik 16 metų.

Gimtojoje šalyje veiklos netrūksta: vykdomi užsiėmimai vaikų ir jaunimo klube „Tarp savų“, po to – Ventos dienos centre, taip pat organizuojamos nemokamos stovyklos, kitokie renginiai vaikams iš socialiai remtinų šeimų, iš rizikos grupių, kartu dainuojama, užsiimama įvairia veikla, bendradarbiaujama su VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“. Anot vyro, tai jam teikia daug džiaugsmo.

Įvertino ir kiti – per Ventos 51-ąjį gimtadienį jis buvo apdovanotas Akmenės rajono mero padėkos raštu už darbą su vaikais.

Vyras prisipažįsta, kad mokėsi labai gerai, tačiau buvo „velnio neštas ir pamestas“. Tuomet jo kelyje atsirado žmogus, nukreipęs teisinga linkme. Gal todėl atsirado noras ir pačiam padirbėti su 12–18 m. jaunimu, kuriam nuolat kartoja: „Vaikai, vaikai… Jus visus kartu sudėjus ir paėmus mane vieną, jums dar toli gražu iki to, koks aš buvau.“ Anot Ryčio, tiesiog norisi pasidalyti gyvenimiška patirtimi, nes yra matęs visko.

Dabar vyras turi darbo pasiūlymą, bet daug laiko praleidžia, kurdamas dainas grupei „Real Dreams“, o vasarą planuojamas išleisti „Mr. Šiaulių apskritis“ albumas. Ambicingas vyras tikisi sėkmingai įgyvendinti savo sumanymus Lietuvoje – tam čia ir grįžo. Galvoje sukasi galybė minčių, tereikia visoms suteikti „kūną“.

„Aš nepritapau ten, man rūpėjo visai kiti dalykai. Savo srityje dirbti man malonu čia. Lietuva yra Lietuva. Be to, su žmona norėjome, kad mūsų dukrytė Adriana gimtų Lietuvoje, o ne Anglijoje“, – nusišypso pašnekovas.