Andrius Stasiukynas: „Kaip aš galėčiau teršti savo mylimą miestą?“

Išplitus žiniai, kad Alytaus pramonės zonoje planuojama steigti naują iš­kas­ti­nių mi­ne­ra­li­nių uo­lie­nų per­dir­bi­mo gamyklą, visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni baiminasi dėl galimo pavojaus gamtai bei žmonių sveikatai, kiti tikisi naujų darbo vietų ir perspektyvų pramoniniame mieste.

Didelio internautų dėmesio sulaukė Alytaus rajono savivaldybės tarybos narės Antaninos Snarskienės peticija „Dėl iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1, Alytuje“, kuri, be kita ko, skelbia, jog gamybos procese bus naudojamos agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos“, o „vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams bei gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos procese į aplinką patenkant teršalams, dėl didelio srauto sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo“.

Ugnį pakurstė ir Va­le­ri­jus Ven­cius, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, žiniasklaidos priemonėse išplatinęs pranešimą pavadinimu „Ar Aly­tu­je at­si­ras pa­vo­jin­gas me­džia­gas nau­do­jan­ti įmo­nė?“, kuriame dėsto galimus pavojus – esą gamykloje bus saugomos pavojingos medžiagos, kai visai netoliese stovi gyvenamieji namai. „Man, kaip tik­ram aly­tiš­kiui, var­gu ar no­rė­sis pri­tar­ti to­kio ti­po įmo­nės at­si­ra­di­mui Aly­taus mies­te“, – rėžė jis.

Savo ruožtu Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis feisbuke pasidalino įrašu, kuriame teigia, jog ataskaita apie gamyklos poveikį aplinkai jo neįtikino – viskas skamba „per gerai“. Todėl nuspręsta konsultuotis su nepriklausomais chemikais ir inžinieriais, kurie objektyviai įvertintų visas galimas grėsmes, ir birželio 8 dieną nuotoliniu būdu viešai pristatyti poveikio aplinkai vertinimą.

Kaip su grėsme aplinkai ir gyventojams yra iš tikrųjų, naujienų portalas Etaplius.lt paklausė pačio gamyklos vadovo, UAB „MS LT01“ direktoriaus Andriaus Stasiukyno. Iš Alytaus kilęs verslininkas neslepia nusivylimo gimtojo miesto valdžia ir teigia jau nebežinantis, ar apskritai vykdys veiklą šiame krašte.

Nebežino, ar benori gamyklą atidaryti Alytuje

A. Stasiukynas sakė nesistebintis, jog žmonės išsigando viešojoje erdvėje pasirodžius įvairiems politikų komentarams.

„Žinote, taip kaip jie pateikė, aš suprantu, kodėl žmonės buvo išgąsdinti. Tai yra labai didelis politikavimas iš vieno asmens, kuris galbūt ketindamas kandidatuoti į Seimą ar turėdamas dar kažkokių kėslų, su niekuo nekalbėjęs ir nesitaręs, neturėdamas jokių žinių, paleido į viešąją erdvę „antį“, kad čia labai kenksminga kažkas...“, – kontroversijas vertino A. Stasiukynas.

Verslininkas neslėpė, jog ši situacija jam ypatingai skaudi. Į Alytų jis sugrįžo tikėdamasis gimtame mieste sukurti naujų darbo vietų, paskatinti pramonę, o dabar atsimuša tarsi į sieną. Ir valdžios reikalavimų nelabai supranta – anksčiau pateiktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) buvo priimtas kaip tinkamas, dabar gi norima visą procesą pradėti iš naujo.

„Kaip aš galiu čia kurti kažką teršiančio, kai Alytuje gyvenu pats, už kelių šimtų metrų nuo gamyklos gyvena mano mama, mano draugai? Ar jie suvokia, ką šneka? Kaip aš galėčiau teršti savo mylimą gimtą miestą?“, – jautriai kalbėjo A. Stasiukynas.

Žurnalistams jis sakė, kad apskritai nebežino, ar benori kurti gamyklą Alytaus pramonės zonoje: „Mes tikrai nepražūsime, jau turiu pasiūlymų ir iš kitų miestų, ir iš užsienio. Abejoju, ar benorime kurtis Alytuje, tad greičiausiai viską susirinksime ir išvyksime.“

Paklaustas, iš kokių dar miestų sulaukė pasiūlymų, verslininkas patikslino, kad greičiausiai rinksis užsienį.

„Aš, ko gero, tikrai Lietuvoje jau nieko nenoriu daryti. Važiuosime, ko gero, į Lenkiją, į Vengriją, ten, kur nori daryti, kur padeda. Man labai skaudu, nes išpardavėme viską Druskininkuose, pardavėme visas investicijas kitur, ir čia sugrįžome. Nusprendėme grįžti čia, bet Alytui naujų gamyklų nereikia, darbo vietų nereikia“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo verslininkas.

Politikus kaltina šmeižtu

Paklaustas, ar dar lauks birželio 8 dienos sprendimo, A. Stasiukynas sakė, kad iš principo to sprendimo lauks ir eis į diskusijas su gyventojais, tačiau iš valdžios atstovų konstruktyvaus dialogo nebesitiki.

„Žinote, „Sodros“ Alytaus skyriaus direktorius (Alytaus miesto tarybos narys V. Vencius – red. past.) paleidžia tokią „antį“ nesuprasdamas nieko, gąsdina žmones... Aš jam paskambinęs paklausiau kodėl, gerbiamas tarybos nary, jūs negalėjote man paskambinti? Arba ta ponia, kuri rašo peticiją, – važiuos automobiliai! Tai Alytuje gal tada su arkliais reikia važinėti pramonės zonoje?“, – jam nesuvokiamus kaltinimus komentavo verslininkas.

„Ne mane Savivaldybė privertė daryti PAV, aš ne tokio požiūrio kaip mūsų visi politikai. Mes patys jį atlikom, spalio mėnesį turėjom gauti Savivaldybės administracijos suderinimą, mes jį ir gavom. Pristatėme tarybos Aplinkos apsaugos komitetui, jis išklausęs argumentus, kokia bus gamykla, kaip darysim, nubalsavo vienbalsiai „už“. Dabar, praėjus jau tiek laiko, kai padarėm viską ir pateikėm, kad neviršijame nieko, kad neišmetame, neteršiame, niekas nežiūri net to dokumento! – Etaplius.lt sakė alytiškis verslininkas. – Miesto žmonėms aš kalbėsiu, atsakysiu į visus klausimus, o su politikais, kurie apšmeižė, kalbės mano advokatai teisme. Aš jau nebeturiu ką pasakyti. Visiems yra pateiktas dokumentas, viešai prieinamas, padaryti visi reikalavimai, modeliavimai, viskas yra suskaičiuota, o jei norima politikuoti, iš to daryti politiką, tegu daro.“

„Žinot Alytų – savam mieste kažką darai, statai, tai kaip gi čia taip gali būti? Negali Lietuvoj lietuvis daryt, turi pas mus daryti užsieniečiai, jiems mes viską atiduodam – savo miškus, savo žemes, viską atiduodam „bilekokiam“, kuris ateina, išnaudoja, paima ir išeina. O saviems... Negali lietuvis Lietuvoj daryti“, – sakė A. Stasiukynas.

Kėdainiuose galima, o Alytuje ne?

Komentuodamas kalbas apie esą pavojingas medžiagas, kurios bus laikomos naujoje gamykloje, A. Stasiukynas paaiškino, kad visi procesai bus švarūs, o būtent pagal tokią technologiją veikiančių gamyklų, gaminančių magnio sulfatą iš mineralinės uolienos, nėra.

„Visi dirba pagal kitokias technologijas, iš kitko gamina. Mūsų technologija yra unikali. Atsiveži granitą, skaldą, serpantinitą, tuomet sumali. Jau maldamas tai darai šlapioje aplinkoje, kad nebūtų dulkių, kad būtų švaru, gražu, ir toliau uždarais vamzdžiais, talpose ta masė būna skiedžiama su vandeniu, su sieros rūgštimi, išlaikoma, išfiltruojama, vyksta kiti procesai. Visiškai švaru, tvarkinga.

Gal žmonėms vaizdas tas asocijuojasi, kažkokios padangos, dar kažkas... Taip, aš suprantu, Alytuje visi įsijautrinę (po padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro – red. past.), bet mūsų gamykla bus sertifikuota, pirkėjai bus iš viso pasaulio. Mūsų tikslas – pasiekti medicininį magnio lygmenį. Mus ir tikrins, ir sertifikuos. Kaip galima galvoti, kad šiais laikais gali statyti kažką ir teršti, nuodyti, arba daryti pavojingą? Ne tarybiniai metai, kad daryti bet kaip“, – žurnalistams sakė A. Stasiukynas.

Jo teigimu, techninė siera bus perkama iš AB „Lifosa“, kuri Kėdainiuose per metus šios medžiagos pagamina virš milijono tonų. „Tai kaip Kėdainiai, jau gal gyvų nėra ten ir aplinkiniuose miestuose, ko gero visi numirę?“, – Alytaus valdžios įtarumu stebėjosi verslininkas.

„Politikai moka gąsdinti žmones, bet kas jiems sukurs darbo vietas?“

Mero N. Cesiulio įraše socialiniuose tinkluose buvo užsiminta, kad „įmonė dar tik ruošia patalpas, o ugniagesiai vyksta jau ketvirtą kartą“. A. Stasiukyno paklausėme, ar tai tiesa ir kokie tai buvo incidentai.

„Pirmiausia, kai įsigijome patalpas, pas mus niekada nevyko ugniagesiai. Kada stovėjo apleistos patalpos, miesto benamiai, eidami į patalpas vogti metalų ar dar kažko, susikurdavo laužą. Tai buvusi didžiulė gamykla, jos patalpose pilna medinių stalų, kėdžių, jie susideda juos, kiek aš žinau, ir uždega, kad jiems būtų šilta. Pas mus, kai mes valėme patalpas, tvarkėme, vieną kartą buvo, kad užsidegė skuduras. Paskambino kažkas tai, kad dega, atvažiavo gaisrininkai, apsisuko ir išvažiavo. Pas mus niekas nedegė, kad būtų reikėję gesinti gaisrinei“, – mero teiginius neigė UAB „MS 01LT“ direktorius. Vis dėlto, jis sakė galintis N. Cesiulį suprasti – vienas pats šis neturi daugumos ir negali visko pakeisti.

Kaip skelbiama viešoje erdvėje, dabar gamyklos poveikį aplinkai iš naujo vertins „nepriklausomi chemikai ir inžinieriai", o analizė turėtų būti parengta iki birželio 8 dienos. A. Stasiukyno teigimu, iki šiol jokie ekspertai su juo nesusisiekė.

„Nieko nesulaukėm. Mes patys dar buvom pasidomėti, pasiklausti pas vienus, pas kitus profesorius. Juokiasi iš mūsų visi, sako baikit, ko jie iš jūsų nori? Yra viskas numatyta, viskas sutvarkyta. Visiems, kas supranta, aišku, mums patiems irgi, o kas nenori suprasti ir šneka visokias nesąmones... Mes tikrai praeisim visus kelius vien dėl to, kad kitiems nebūtų taip kaip man. Vencius (Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Valerijus Vencius – red. past.) ir kiti turės atsakyti prieš įstatymą, tada žinos kaip elgtis su verslu, o ne tik inicijuoti visokias nesąmones ir politikuoti“, – tikino verslininkas.

„Visą žaliavą atsiveži, supakuoji ir parduodi į likvidų produktą ir vėl viskas išvažiuoja į pasaulį, į Europą, nes tai paklausi prekė. Nieko nelieka, nieko neišmeti, net ir tą patį vandenį parduodi, ir vis tiek negerai, – pečiais gūžčiojo pašnekovas. – Kodėl mes negalim diskutuoti, o ne gąsdinti žmonių? Politikai pas mus sugeba tik gąsdinti, o kas pagalvos apie tuos žmones, kad kažkas jiems galėtų sukurti darbo vietą, kad žmogus galėtų oriai gyventi, užsidirbti? Pas tuos užsieniečius, kurie ateina, žmonės už minimumą dirba, ir jie išeina išsunkę viską...“

A. Stasiukynas stebisi ir tuo, kad Alytaus senąjį aerodromą norima paversti Laisvąja ekonomine zona (LEZ), nepaisant to, kad aplinkui lygiai taip pat stovi gyvenamieji namai, teka Nemunas. „Pasirodo, rengėjai, parinkdami LEZ'o vietą, net nedarė aplinkos apsaugos poveikio vertinimo! Tai ką ten pastatys? Pas mane yra gamyba pramonės zonoje, tai yra buvusi gamykla, kuri turi ir vandenį, ir priešgaisrinę saugą. Ir vis tiek mes nenorime, kad būtų gamykla ir pramonė Alytuje. Tai ko mes tada norime?“, – retoriškai klausė jis.

„Skaudu, kad padarai, įvykdai viską teisingai, kaip reikalauja įstatymas, ir dar daugiau, bet vis tiek lieki kaltas ir kaltinamas kažkuo tai... kodėl? Būtų vokietis koks nors, būtų kitaip“, – baigdamas pokalbį sakė nusivylimo neslepiantis A. Stasiukynas.