Anapilin iškeliavo Plungės garbės pilietis Alfonsas Beresnevičius

Birželio 30-osios vakarą, eidamas devyniasdešimtuosius savo gyvenimo metus, Anapilin iškeliavo Plungės garbės pilietis Alfonsas Beresnevičius. Netekome kūrybingo, darbštaus, atkaklaus ir išskirtinai aukštos vidinės kultūros Žmogaus, kurį pažinojome kaip visuomenininką ir metraštininką, kurį nuolat matydavome su fotoaparatu ir diktofonu rankose.

Jo nuopelnai buvo pastebėti ir įvertinti: 2010 metais Prezidentė Dalia Grybauskaitė Alfonsą Beresnevičių apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu; 2017 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija – medaliu „Vilties žvaigždė“; Plungės garbės piliečiu jis tituluotas 2018 metais. Beveik 70 metų Plungėje gyvenęs ir jos labui daug nuveikęs Alfonsas Beresnevičius buvo, yra ir bus tas Žmogus, kuriuo mūsų kraštas gali didžiuotis.

Alfonsas Beresnevičius gimė 1936 metų gegužės 12 dieną Telšių rajone, Šašaičių kaime. Mokėsi Ubiškės septynmetėje mokykloje. 1956 metais, baigęs Kauno politechnikumą ir įgijęs ryšių techniko specialybę, buvo paskirtas dirbti į Plungę. Iki 1979 metų dirbo ryšių mazgo viršininku, vėliau iki 2005-ųjų – įmonės „Minija“ dispečerinės įrangos ir telefonų automatikos elektromonteriu.

1958 metais sukūrė šeimą, užaugino tris vaikus – Tadą, Jolantą ir Dianą, džiaugėsi anūkais, proanūkiu.

Niekada negailėjo laiko visuomeninei veiklai: buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Plungės skyriaus narys, Plungiškių draugijos narys, Plungės kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ narys, Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyriaus narys. Ir Plungėje, ir visoje Lietuvoje jis buvo žinomas kaip rezistencijos laikų metraštininkas, fotografas.

Nuo 1996 metų Alfonsas Beresnevičius užrašinėjo Lietuvos laisvės armijos, Lietuvos vietinės rinktinės, Tėvynės apsaugos rinktinės karių, ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, karių savanorių, neginkluoto pasipriešinimo dalyvių – politinių kalinių ir tremtinių – prisiminimus. Jo surinkta medžiaga saugoma Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir kitur. Be to, Alfonsas Beresnevičius parengė prie buvusių KGB pastatų pritvirtintų paminklinių lentų, areštinių, kitų statinių aprašus, fiksavo partizanų žeminių geografines koordinates. Išleista keletas knygų, kuriose išspausdinti jo kalbintų partizanų ir ryšininkų, tremtinių ir politinių kalinių prisiminimai. Alfonsas Beresnevičius neatsiejamas ne tik nuo istorijos, bet ir nuo  fotografijos – fiksavo bažnyčias, koplytstulpius, kryžius, kapų paminklus, miestelių senamiesčius, atlaidus. Saugoti atiduotos 6576 fotografijos ir 18644 negatyvai.

2018 metais už reikšmingus nuopelnus Plungės kraštui ir Lietuvai renkant, sisteminant ir skleidžiant informaciją apie šalies tragiškus istorinius lūžius, pokario kovas, partizanus Plungės rajono savivaldybės taryba Alfonsui Beresnevičiui suteikė Plungės garbės piliečio vardą.  

Ilsėkitės ramybėje, brangus Alfonsai, mūsų istorijos ir svarbių akimirkų saugotojau...

Velionio artimiesiems reiškiame nuoširdžią užuojautą, kartu palinkėdami stiprybės ir sielos ramybės.

Atsisveikinti su a. a. Alfonsu Beresnevičiumi galima liepos 3 d., ketvirtadienį, nuo 15 val. gedulo namuose „Amžinas rojus“ (J. Žilevičiaus skg. 2, Plungė). Laidotuvės vyks liepos 4 d., penktadienį: urna išnešama 9.40 val., šv. Mišios – 10 val. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.