Analitikai: kyla daug klausimų dėl Šiaurės Korėjos karių Ukrainoje

Šiaurės Korėjos karių prisijungimas prie Ukrainoje kovojančių rusų kelia daug taktinių ir karinių klausimų, todėl kai kurie analitikai abejoja jų veiksmingumu ir galutiniais tikslais.

Šiaurės Korėja niekada anksčiau nėra siuntusi karių kariauti užsienyje, pirmiausia baimindamasi, kad jie gali dezertyruoti arba lyginti užsienio kariuomenes su savąja ne savo šalies naudai.

„Režimas nerimauja, kad kariai iš izoliuotos šalies gali pasisemti „neteisingų“ idėjų“, – rašė Seulo Kookmino universiteto mokslininkas Fiodoras Tertickis.

- Kokio tipo daliniai? -

Cituodamas JAV žvalgybos duomenis, JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas jau anksčiau buvo užsiminęs apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijos Kursko regione, kurį rugpjūtį užpuolė Ukraina.

Pasak A. Blinkeno, jie aprengti rusiškomis uniformomis ir apmokyti artilerijos, bepiločių lėktuvų ir pėstininkų operacijų, įskaitant griovių valymą. Ir tai rodo, kad Maskva ketina juos panaudoti fronto operacijose, sako jis.

Tačiau ar jie yra patrankų mėsa, ar specialiosios pajėgos? Pietų Korėjos analitikai linksta prie pastarojo varianto.

„Nors aukos yra neišvengiama karo dalis, tačiau kokia prasmė siųsti nepatyrusius ir (arba) nekompetentingus karius, kad jie įgytų kovinės patirties?“ – sakė Seulo Šiaurės Korėjos studijų universiteto prezidentas Yang Moo-jin.

„Šiaurės Korėja turi pademonstruoti savo karių kovinį veiksmingumą ir operacinius pajėgumus, kad jos dislokavimo rezultatai būtų kuo geresni“, – pridūrė Lim Eul-chul iš Kyungnamo universiteto.

-Ribotos pajėgos -

Patikimus duomenis surinkti yra sudėtinga, tačiau, kaip teigia Vakarų šaltiniai, yra dislokuota apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių, o Kyjivas teigia, kad jų yra 11 000. Tai prilygsta dabartiniams Rusijos nuostoliams per maždaug 10 dienų mūšių.

„Jei Rusija turi problemų dėl karių trūkumo, tai šiems iššūkiams spręsti prireiks daug daugiau šiaurės korėjiečių“, – pastebėjo atsargos generolas iš Australijos Mickas Ryanas.

Visgi kiti tvirtina, kad kontingentas yra nemažas, tol, kol kariai lieka Kursko regione.

„Šiaurės Korėjos specialiųjų operacijų pajėgų stiprybė – jų gebėjimas ištverti sunkiomis sąlygomis, net kai trūksta maisto ir kitų išteklių, –sakė Lim Eul-chul. – Jie pasižymi stipriu psichiniu atsparumu.“

- Kalbos barjeras -

Ar gali rusai ir šiaurės korėjiečiai bendromis jėgomis kariauti kare, kai yra priklausomi nuo vertėjų?

„Nors vertėjai padės, tokia komunikavimo spraga gali būti ir bus problema kovinių operacijų metu“, – teigė M. Ryanas.

Tuo tarpu išlieka daugybė organizacinių klausimų: ar šiaurės korėjiečiai dislokuos žemesnio rango, eilinius karius ir taip pat komandines- vadovaujančias struktūras? Ar jie bus savarankiški, ar integruoti į Rusijos dalinius? Ir kokioms užduotims vykdyti?

„Ukrainos žvalgyba nurodė, kad į Rusiją atvyko 500 Šiaurės Korėjos karininkų ir trys generolai“, – sakė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje mokslinis bendradarbis Ivanas Klyszczas.

„Tai galėtų palengvinti bendravimą, jei Rusijos ir Šiaurės Korėjos generolams pavyktų dirbti kartu, tačiau kol kas yra per daug nežinomųjų, kad būtų galima daryti galutines išvadas“, – pažymėjo jis.

- Ribota patirtis -

Pchenjano specialiosios pajėgos visų pirma rengiamos tam, kad užkirstų kelią valstybės perversmui savo šalyje.

„Sudėtinga jų vadovavimo grandinė atsirado iš sistemos, kurioje politiniai komisarai pasirašydavo kiekvieną karinį sprendimą“, – rašė F. Tertickis.

„Atviras klausimas, ar ši griozdiška sistema bus pakeista karo Ukrainoje tikslais. Bet kuriuo atveju, tokios korekcijos būtų neįmanomos be asmeninio Kim Jong Uno, Šiaurės Korėjos lyderio, sutikimo“, – sakė jis.

Be to, Šiaurės Korėjos kariai, kurie nekariavo nuo 1953 m., greičiausiai susidurs su ukrainiečiais, kurie kariauja jau dvejus su puse metų.

Kim Jong Uno kariuomenė remiasi 20-ojo amžiaus stiliaus masine mobilizacija – maždaug trečdalis gyventojų dalyvauja karinėse pajėgose, – aktyviai arba rezerve, arba sukarintuose daliniuose, sakė I. Klyszczas.

Tačiau „nors jų komunistinis režimas yra savotiška sovietinio modelio atgyvena, jų karinis dėmesys masinei jėgai vėl tapo keistai aktualus 21-ajame amžiuje“, sakė jis.

- Vertingos pamokos -

Dislokavimas bus stebimas ir analizuojamas visais aspektais.

„Šiaurės Korėja bus labai suinteresuota pasidalyti šiuolaikinės kovos pamokomis, ypač susijusiomis su integruotu bepiločių orlaivių, sparnuotųjų ir balistinių raketų naudojimu“, – sakė M. Ryanas, taip pat atkreipdamas dėmesį į vertingas pamokas apie „elektroninį karą pasipriešinimą priešlėktuvinei gynybai“.

Tačiau, pasak F. Tertitskio, turbūt yra ir atvirkštinis variantas: „Seulas, panašu, jaučia galimybę surinkti žvalgybinės informacijos apie savo ilgametį priešą“. Tai ypač vertinga, nes dėl su pandemija susijusio sienos uždarymo gerokai sumažėjo pabėgėlių iš Šiaurės, pasiekiančių Pietus, kurie Seului yra „pagrindinis informacijos šaltinis“ apie savo kaimynę.