Analitikai: JAV karių skaičiaus mažinimas Europoje būtų sutiktas kaip nuolaida Maskvai

JAV karių skaičiaus mažinimas Rytų Europoje būtų vertinamas kaip dar vienas Vašingtono žingsnis arčiau Maskvos ir nerimą europiečiams keliantis ženklas, sako analitikai.

Naujienų kanalas NBC, cituodamas JAV ir Europos šaltinius, šią savaitę teigė, kad Gynybos departamento pareigūnai svarsto galimybę išvesti 10 tūkst. karių.

Tai yra dalis iš 20 tūkst. papildomų karių, kuriuos Joe Bideno administracija dislokavo, kad sustiprintų Rytų Europos saugumą po 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Pentagono duomenimis, iš viso Europoje dislokuota apie 100 tūkst. JAV karių, iš jų šiek tiek daugiau nei 65 tūkst. Senajame žemyne yra nuolatinio buvimo principu.

JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli trečiadienį JAV Atstovų Rūmams sakė, kad šie skaičiai nuolat peržiūrimi.

„Nuolat rekomenduodavau (...) išlaikyti pajėgas, kurias mes padidinome, ir toliau taip darysiu“, – sakė jis.

Pajėgų peržiūra

Per tą patį klausymą Pentagono pareigūnė Katherine Thompson neatmetė tokios galimybės ir pridūrė, kad JAV karių dislokavimo visame pasaulyje peržiūra vykdoma atsižvelgiant į prezidento Donaldo Trumpo „deklaruojamus interesus“.

„Šiuo metu nėra priimta jokio sprendimo, kuris būtų tos pasaulinių pajėgų peržiūros dalis“, – sakė ji.

D. Trumpas ne kartą teigė, kad išlaikyti JAV karines pajėgas visame pasaulyje yra per brangu ir kad šalies strateginis prioritetas yra Kinija.

Lenkijos tarptautinių reikalų instituto tarptautinio saugumo programos analitikas Arturas Kacprzykas sakė, kad lengviau yra išvesti rotacines pajėgas nei nuolatines.

Tačiau Rytų Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, Rumunija ar Baltijos šalys, tikisi išlaikyti savo kontingentus.

„Lenkija ne kartą buvo minima kaip šalis, į kurią verta investuoti“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

„Taigi, žvelgiant, taip sakant, iš kitos pusės, jie tikriausiai nežvelgia į tuos, kurie yra jų artimiausi sąjungininkai“, – svarstė jis.

„Didžiulė nuolaida“

George'as Scutaru, Naujosios strategijos centro įkūrėjas ir buvęs Rumunijos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, teigė, kad pajėgų sumažinimas „būtų labai blogas signalas“ ir paskatintų Rusijos agresiją „Europos link ir Europoje“.

„Tai bus interpretuojama kaip didžiulė Amerikos nuolaida Rusijai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Toks sumažinimas padidintų susirūpinimą dėl JAV, kaip sąjungininkės, patikimumo ir susirūpinimą, kad JAV siekia sudaryti tam tikrą sandorį su rusais regiono šalių saugumo sąskaita“, – pridūrė A. Kacprzykas.

D. Trumpo pokalbiai telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, JAV ir Rusijos dvišaliai susitikimai, apsikeitimas kaliniais ir derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo išgąsdino tradicinius Vašingtono sąjungininkus.

JAV karių buvimas buvusiame komunistiniame bloke nuolat kelia Kremliaus pasipiktinimą, o 2021 metais jis pareikalavo, kad sąjungininkų pajėgos būtų išvestos iš rytinio NATO flango.

„Akivaizdu, kad Rusija sveikintų JAV pajėgų mažinimą prie savo sienų“, – sakė A. Kacprzykas.

Pasak G. Scutaru, dabar „neįmanoma atskirti“ derybų dėl Ukrainos ir gilesnio, ilgalaikio JAV pasitraukimo iš Europos.

„Jau valdant (JAV prezidentui Barackui) Obamai 2013–2014 metais buvo žengtas pirmas žingsnis – išvestos dvi iš keturių kovinių brigadų“, – teigė Guillaume'as Lasconjariasas iš Prancūzijos nacionalinės gynybos pažangių studijų instituto (IHEDN)

Pasak jo, JAV pėstininkų dalinių Europoje profilis pasikeitė: sumažėjo kovinių dalinių, padaugėjo pagalbinio personalo, palengvinančio greitą kovotojų perdislokavimą, ir padidėjo Europos šalių pajėgumai.

Jis pridūrė, kad bet koks šių 2022 metais atsiųstų pastiprinimo pajėgų išvedimas atkurtų „status quo ante“.

Tačiau reikia atidžiai stebėti, kas bus nuspręsta, ypač dėl JAV kariuomenės V korpuso, kuris 2022 metais iš dalies grįžo į Lenkiją, likimo.

„Šaltojo karo metais V korpusas buvo tas, kuris struktūriškai užtikrino gynybą nuo geležinės uždangos“, – sakė G. Lasconjariasas.

„Jei jį uždarys, tai bus signalas, kad mes grįžtame prie taikos, o ne krizinio laikotarpio laikysenos“, – nurodė jis.