JAV Aukščiausiojo Teismo reformos dabartinėje politinėje aplinkoje beveik neįmanomos

Pastaraisiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas tapo politinės įtampos židiniu, todėl vis dažniau pasigirsta raginimų jį reformuoti, tačiau analitikai teigia, kad tokioje poliarizuotoje aplinkoje beveik neįmanoma įgyvendinti esminių institucinių pokyčių.

Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pristatė pasiūlymus, kaip reformuoti devynių narių teismą, kuris, jo pirmtakui respublikonui Donaldui Trumpui paskyrus tris konservatyvius teisėjus, smarkiai pakrypo į dešinę.

Aukščiausiasis Teismas prieš dvejus metus panaikino 1973-ųjų sprendimą, kuriuo buvo įtvirtinta federalinė teisė į abortus, susilpnino aplinkos apsaugos priemones ir federalinių agentūrų veiklą bei patvirtino dalinį D. Trumpo imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. 

Akrono universiteto teisės profesorė Tracy Thomas pabrėžė, kad daugelis amerikiečių prarado pasitikėjimą Aukščiausiuoju Teismu. Tai patvirtina ir naujausios viešosios nuomonės apklausos.

Gegužės mėnesį teisės mokyklos „Marquette Law School“ paskelbtos apklausos duomenimis, tik 39 proc. suaugusių amerikiečių palankiai vertina Aukščiausiojo Teismo darbą, o 61 proc. apklaustųjų nepritaria jo sprendimams. Be to, 57 proc. respublikonų pritaria šio teismo veiklai, o demokratų – tik 23 procentai. 

„Viskas prasidėjo nuo bylos „Bushas prieš Gore'ą“, kai konservatorių dominuojamas teismas 2000 metų rinkimų ginčą tarp respublikono George'o H. W. Busho ir demokrato Alo Gore'o išsprendė respublikonų kandidato naudai, pareiškė T. Thomas. 

„Tai pirmas kartas per visą mano gyvenimą, kai pradėjome matyti, kad teismas yra akivaizdžiai šališkas“, – pridūrė ji. 

Šešis dabartinius teismo narius paskyrė prezidentai respublikonai, o tris – demokratai.

Sirakjuso universiteto teisės profesorius Keithas Bybee teigė, kad Aukščiausiojo Teismo verdiktai, tokie kaip sprendimas dėl D. Trumpo imuniteto, daro teismą šališką. 

„Tačiau ši dauguma taip pat yra gana drąsi“, – sakė jis, pridurdamas, kad Aukščiausiasis Teismas priima „gana radikalius sprendimus, kurie panaikina dešimtmečių senumo precedentus“, pavyzdžiui, abortų atveju.

„Šie du veiksniai kartu sukėlė didelį Demokratų partijos susirūpinimą dėl teismo galios“, – nurodė K. Bybee. 

J. Bidenas siūlo įvesti Aukščiausiojo Teismo teisėjų, šiuo metu skiriamų iki gyvos galvos, 18 metų kadencijas, sukurti įgyvendinamą etikos kodeksą ir konstitucijos pataisą, kuri panaikintų teismo sprendimą dėl prezidento imuniteto.

Teisės ekspertų teigimu, esant dabartiniam politiniam klimatui, konstitucijos pataisa yra beveik neįmanoma, nes jai reikėtų dviejų trečdalių abejų Kongreso rūmų ir trijų ketvirtadalių valstijų įstatymų leidžiamųjų organų pritarimo.

„Štai kodėl turime tiek mažai Konstitucijos pataisų“, – sakė K. Bybee ir pavadino tai dideliu barjeru. 

„Etikos krizė“

Tačiau kelia abejonių ir tai, ar JAV Kongresas pritartų J. Bideno pasiūlymui dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų kadencijų. Pirmiausia dėl to, kad demokratai turi tik nedidelę daugumą Senate, o Atstovų Rūmuose dirba mažumoje.

„Respublikonų lyderiai (...) nemato jokios priežasties varžyti teismą, kai jis pagaliau daro tai, ko jie nori“, – pareiškė K. Bybee. 

T. Thomas pridūrė, kad vis dėlto etikos kodeksas turi daugiau šansų, nei galima pamanyti. 

Ričmondo universiteto teisės profesorius Carlas Tobiasas pabrėžė, kad kiekvienas federalinių apeliacinių ir apygardos teismų teisėjas privalo laikytis etikos kodekso.

Praėjusių metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas priėmė etikos kodeksą po pranešimų apie dviejų konservatyvių pažiūrų teisėjų prabangias atostogas, bet abu teisėjai šiuos kaltinimus neigia. Tačiau šis etikos kodeksas buvo kritikuojamas dėl to, kad jame nėra vykdymo užtikrinimo mechanizmo.

Ilinojaus senatorius demokratas Dickas Durbinas, pirmininkaujantis Senato Teismų komitetui, padėkojo J. Bidenui už tai, kad jis „atkreipė dėmesį į Aukščiausiojo Teismo etikos krizę“.

„Jei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (Johnas) Robertsas nepasinaudos turimais įgaliojimais reformai įgyvendinti, Kongresas turėtų pasinaudoti savo konstituciniais įgaliojimais ir pareikalauti, kad Teismas įgyvendintų etikos reformas, suderintas su visais kitais federaliniais teismais“, – nurodė jis. 

Ankstesnį kartą reformuoti Aukščiausiąjį Teismą, kurį nuo pat pilietinio karo laikų sudaro devyni teisėjai, buvo siekiama Franklino Roosevelto prezidentavimo laikotarpiu. 

Tąkart F. Rooseveltas siūlė išplėsti Aukščiausioji Teismą, tačiau vėliau šio savo plano atsisakė.