Amžiaus statybomis tapęs nacionalinis stadionas turės atlaikyti ir biurokratų ambicijas

Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba (VTP) nusileistų ir pasirašytų taikos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, daugiau kaip 30 metų statomas nacionalinis stadionas sostinėje atsirastų per trejus metus, tikina sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Jeigu teisėjus įtikintų VPT argumentai, būtų sužlugdytas ne tik nacionalinio stadiono projektas. Ant plauko pakibtų dešimtys savivaldybėse šiuo metu įgyvendinamų kitų viešosios ir privačios partnerystės (VPP) projektų.

Todėl Vilniaus savivaldybės ir VPT kovą teismuose dėl nacionalinio stadiono įdėmiai stebi ne tik Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos miestų merai ir vietos savivaldos politikai.

Savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis sako, kad VPT sutikus ginčą išspręsti taikiai, koncesijos sutartį su konkurso laimėtoju būtų galima pasirašyti dar šiemet ir iškart pradėti statybų darbus ant Šeškinės kalno.

VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė savo ruožtu tvirtina, kad teismo nutartį, kuria VPT nurodymas nutraukti sutarties pasirašymą su koncesininku pripažintas neteisėtu, greičiausiai skųs. Valdininkė mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į VPT argumentus.

V. Poderskis į tai atkerta, kad teismas geriau suprato koncesijos esmę negu viešųjų pirkimų prievaizdė, kuriai kovoti iki galo dabar yra principo dalykas.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino Vilniaus miesto savivaldybės skundą ir nusprendė pripažinti neteisėtu ir panaikinti VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą ir uždrausti pasirašyti koncesijos sutartį.

Teismo nuomone, VPT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių. „Todėl ši išvada pripažintina neteisėta ir naikintina“, – rašoma teismo nutartyje. Teismas taip pat VPT priteisė sumokėti 6,5 euro bylinėjimosi išlaidų.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

P. Poderskis: siekiama, kad privačios partnerystės projektai žlugtų

P. Poderskis Alfa.lt teigė, kad teismo sprendimu yra patenkintas, tačiau dėl pergalės per daug nesidžiaugia. „To optimizmo mes turime saikingai, kadangi panašu, kad reguliatoriaus (VPT – red.) tikslas yra ne padaryti, kad VPP projektai veiktų, o padaryti, kad projektai neveiktų, ir juos sužlugdyti“, – sakė jis.

Jo nuomone, dabar yra puiki galimybė taikos sutartyje numatyti tam tikrus pataisymus, į ką savivaldybė turėtų atsižvelgti, ir išspręsti kylančias problemas.

„Bet konstruktyvumo tikrai nėra. Ir manau, kad jie (VPT – red.) nesielgs pragmatiškai ir toliau tąsys miestą dėl savo įsivaizduojamo teisumo. O kas susiję su šita įstaiga, tai tikiuosi, kad naujas vadovas gal kažkiek naujų vėjų įneš“, – kalbėjo P. Poderskis.

Naujuoju VPT vadovu nuo gruodžio 1 d. pradės dirbti prezidento Gitano Nausėdos 4 metų kadencijai paskirtas Darius Vedrickas. Jis iki šiol vadovavo centrinei perkančiajai organizacijai VšĮ CPO LT.

J. Petkuvienė: teismo sprendimą skųsime, nuomonės nekeičiame

VPT laikinoji vadovė J. Petkuvienė Alfa.lt patvirtino, jog labiausiai tikėtina, kad VPT skųs pirmos instancijos teismo sprendimą. „Šis variantas ir labiausiai svarstomas, kol kas ketiname skųsti“, – sakė ji.

Į klausimą, ar esama prielaidų sudaryti Vilniaus savivaldybės siūlomą taikos sutartį, VPT laikinoji vadovė atsakė, kad tokį pasiūlymą gavo, bet mažai tikėtina, kad jis bus priimtas.

VPT, pasak J. Petkuvienės, nekeičia savo nuomonės dėl sudarytos koncesijos sutarties. „Tiek, kiek išnagrinėjome teismo sprendimą, atrodo, kad teismas ne visai įsigilino į tai, ką mes teikėme savo atsiliepimuose. Tai manome, kad turime dar erdvės ginčyti tokį teismo sprendimą ir prašyti Apeliacinio teismo išnagrinėti dar kartą“, – sakė ji.

Šių metų gegužės mėn. VPT Vilniaus miesto savivaldybę įpareigojo nutraukti nacionalinio stadiono konkurso procedūras. VPT aiškino, kad planuota pasirašyti sutartis su bendrove „Axis Industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

VPT koncesijos dalinį vertinimą pradėjo 2020 m. kovo mėn. Generalinės prokuratūros prašymu.

Laikinoji VPT vadovė J. Petkuvienė tuomet Alfa.lt aiškino, kad koncesija – tai toks darbų atlikimo ir paslaugų teikimo modelis, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos.

„VPT, atlikusi vertinimą, nustatė, kad šioje sutartyje rizikos didžiąja dalimi tenka viešajam sektoriui (tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai), o tai jau neatitinka koncesijos sąvokos. Tokiomis sąlygomis galėtų būti vykdomas įprastas viešasis pirkimas, tikėtina, sulauksiantis atitinkamos konkurencijos“, – teigė VPT direktoriaus pavaduotoja.

Anksčiau VPT du kartus aiškino, kad nacionalinio stadiono konkursas nėra viešųjų pirkimų objektas, todėl jis nėra VPT kompetencija, tačiau šiemet nusprendė, kad yra. Staigų įstaigos posūkį J. Petkuvienė aiškino tuo, kad pagal Koncesijų įstatymą VPT priežiūrą pavesta vykdyti nuo 2019 m., tad iki įstatymo įsigaliojimo VPT šių funkcijų nevykdė.

„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad didžiausias pokytis šios koncesijos suteikimo procese, pakeitęs viešojo ir privataus sektorių rizikų pasidalijimą, įvyko galutiniame etape. Todėl teisėsaugos institucijos, įtarusios, kad tokia sutartimi gali būti pažeistas viešasis interesas, kreipėsi į VPT su prašymu sustabdyti sutarties pasirašymą ir atlikti vertinimą“, – aiškino J. Petkuvienė.

P. Poderskis VPT išvadoje įžvelgė „melo ir nesąmonių“. „VPT išvada (...) yra tiesiog klaiki. Tai yra nekompetencijos pavyzdys, kuriame yra daug netiesos, melo, paprastai tariant, nesąmonių. Nėra jų kompetencija vertinti, ar rizika yra prisiimta gerai, tinkamai ar netinkamai. Be to, jie tai ir įvertino neteisingai, nes rizika privačiam investuotojui perduodama, ir tai rodo rizikų matrica, tai patvirtino Centrinė projektų valdymo agentūra, Finansų ministerija“, – tvirtino P. Poderskis.

Biurokratai prieš politikus

P. Poderskis nelinkęs manyti, kad nacionalinio stadiono projektą sustabdžiusi VPT tebuvo įrankis valdančiosios daugumos rankose. Viešojoje erdvėje ne kartą kelta prielaida, kad valstiečių Vyriausybė šį projektą bandė žudyti ne savo rankomis, o prisidengdama pavaldžiomis tarnybomis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius netgi viešai įvardijo projekto torpedavimo atvejus: pernai Vyriausybės netikėtai nubrauktą ES finansavimą, kreipimąsi į premjerui draugišką Finansinių nusikaltimų ir tyrimo tarnybą, projekto partnerės Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos priešiškus veiksmus. Galiausiai, R. Šimašiaus teigimu, sužlugdyti stadiono projektą pavyko pasinaudojus padėtimi, kad VPT laikinai liko be vadovo.

Tačiau po Seimo rinkimų politinių jėgų pasiskirstymas tapo palankus Vilniaus miesto valdžiai, Laisvės partijai tapus naujosios koalicijos nare, o R. Šimašiaus bendražygė Aušrinė Armonaitė netgi pretenduoja į ekonomikos ir inovacijų ministrės postą. 

Vis dėlto P. Poderskis dabar mano, kad VPT nebuvo manipuliuojama, jo nuomone, biurokratai veikia savarankiškai. „Buvome susitikę su VPT po to, kai jie ėmė skųsti. Nevertinant viso konteksto, – nebėra prasmės tai daryti, – VPT argumentai nebuvo pagrįsti. Mes išgirdome daug „sermėginės“ tiesos, kurią skaitome interneto komentaruose, kai žmonės nesupranta koncesijos esmės. Pavyzdžiui, tokie klausimai: tai ko jūs nestatėte tik stadiono ir t. t. Jie visiškai nesigilina į projekto esmę ir į tai, ką jis sprendžia. Tai tiesiog apmaudu“, – apgailestavo jis.

Administracijos direktorius įtaria, kad VPT tiesiog nesuvokia projekto esmės ir dabar jaučiasi įsprausta į padėtį, kai nebegali sau leisti „suprasti“, nes tokiu atveju pasirodytų, kad iš pradžių buvo neteisi. Esą aklai ginti savo poiziciją VPT tapo kone principo dalyku. „Kitaip negaliu to paaiškinti“, – prisipažino V. Poderskis.

Jo nuomone, teismas geriau negu VPT įsigilino į projektą ir pamatė klaidingus VPT vertinimus. „Teismas, mano nuomone, labai gerai įsigilino į visą problematiką ir priėmė tinkamą sprendimą“, – sakė P. Poderskis.

Administracijos vadovas prognozuoja, kad dabar veikiausiai nacionalinio stadiono projektui teks pereiti visą teismų maratoną. „Tai, kad vienas teismas nusprendė, nebūtinai reiškia, kad kitas teismas kažko nenuspręs kitaip“, – spėjo jis.

Jeigu VPT priimtų siūlymą bylinėjimąsi baigti taikiai, P. Poderskio nuomone, savivaldybė dar šiemet galėtų pasirašyti koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis Industries“ ir projekto finansuotoju „Batcap“.

Jeigu tektų projektą ginti visų lygių teismuose, Aukščiausiojo Teismo galutinės ir neskundžiamos nutarties esą būtų galima tikėtis kitų metų liepą.

VPT sutikus pasirašyti taikos sutartį, savivaldybė neprašytų VPT apmokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų ir atsižvelgtų į VPT pastabas projektui.

P. Poderskis įsitikinęs, kad yra visos prielaidos leisti pasirašyti koncesijos sutartį ir kartu VPT „išlaikyti veidą“.

Nacionalinio stadiono su daugiafunkciu kompleksu projektas tokiu atveju būtų įgyvendintas per trejus metus nuo koncesijos sutarties pasirašymo. „Galbūt ir greičiau, nes daug sąlygų jau yra įvykdyta. Bet nesu toks optimistas, kad mes tą taikos sutartį pasirašysime“, – prisipažino P. Poderskis.

VPT išgąsdino ir kitų savivaldybių merus

Gegužę VPT pasirašytas „mirties nuosprendis“ nacionaliniam stadionui išgąsdino kitų savivaldybių merus, iki šiol sėkmingai vykdžiusius VPP projektus.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas prisipažino, kad nacionalinio stadiono Vilniuje konkurso sustabdymas jo „neįkvepia“, nes Klaipėdoje yra efektyviai veikiančių koncesijos pavyzdžių, tačiau dabar jie gali būti vertinami kaip pernelyg rizikingi.

Jis neįsivaizdavo, kaip po VPT paskelbto išaiškinimo, kas yra ir kas nėra koncesija, būtų galima sėkmingai užbaigti uostamiestyje vykdomus VPP projektus.

„Dabar keisti taisykles, kai jau yra patirtis ir gerosios praktikos pavyzdžių, nelabai protinga. Nukirsti medį, kuris augintas ne vieną dešimtmetį, lengva. Bet ar tikrai reikia tai daryti?“ – po VPT paskelbto „mirties nuosprendžio“ nacionalinio stadiono konkursui komentavo meras.

V. Grubliauskas nuogąstavo, kad, pradėjus mažėti ES paramai, VPP bus kone vienintelė galimybė savivaldybėms plėtoti reikalingą infrastruktūrą. Tačiau VPT nauji vertinimai esą gali žymėti naują pavojingą kryptį.

„Iš tikrųjų valstybė parodo savo požiūrį į viešosios ir privačios parnerystės galimybes“, – sakė meras.

V. Grubliauskas pastebėjo, kad Lietuvoje vykdoma daug VPP projektų. „Dabar kirsti iš pašaknų viešąją ir privačią partnerystę, mano manymu, yra neįžvalgu. Tai vienadienis emocinis sprendimas“, – VPT reikalavimą stabdyti nacionalinio stadiono konkursą vertino Klaipėdos meras.

V. Grubliauskas įvardijo puikiai veikiančius koncesijos projektus Klaipėdoje. „Pirmiausia tai mūsų garsioji „Švyturio“ arena ir Klaipėdos baseinas. Tai, sakyčiau, du mūsų patys ryškiausi šviesuliai“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Klaipėdoje koncesijos pagrindu įgyvendinamas kitas stambus projektas – sporto kompleksas ar vadinamoji „Ledo arena“. Jos likimas po VPT sprendimų Vilniuje, mero vertinimu, taip pat pakibo ant plauko.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tokį projektą būtų galima įgyvendinti vien tik viešojo sektoriaus lėšomis. Visiškai ne į tokį projektą ir buvo orientuojamasi. Juolab kad daug žingsnių padaryta ta linkme. Tai dabar ką – viską grąžinti atgal?“ – stebėjosi meras.

Klaipėdos mero nuomone, VPT paskelbta žinia yra dar vienas Damoklo kardas virš savivaldybių. „Šis kardas primena, kad mažėjant ES struktūrinių fondų lėšoms ir neatsisakant ambicijų (kurių, aš neabejoju, kiekviena savivaldybė turi), tų lėšų beliks ieškoti krapštant savąsias kišenes. O jos turbūt nebus be dugno. Manau, kad anaiptol – kuo labiau mažėtų srautai iš ES fondų, tuo labiau reikėtų atverti platesnes galimybes bendradarbiavimui su verslu“, – sakė V. Grubliauskas. 

Po VPT išaiškinimo, kas yra laikoma ir kas negali būti laikoma koncesijos sutartimi, Alfa.lt skaičiavimu, iškilo grėsmė mažiausiai 10 šiuo metu vykdomų VPP projektų. Tarp jų Sporto ir laisvalaikio centro statybai Klaipėdoje, Visagino apšvietimo sistemos modernizavimui, gatvių apšvietimo infrastruktūros ir modernizavimo projektui Kauno rajono savivaldybėje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybai, Ukmergės miesto gatvių renovacijai, Gargždų sporto ir sveikatinimo kompleksui, Krašto apsaugos ministerijos vykdomam karinių miestelių konkursui bei Klaipėdos sveikatingumo kompleksui.

Apie stadiono „prakeiksmą“

Nacionalinio stadiono Vilniuje nepavyksta pastatyti jau daugiau kaip 30 metų, nors ne kartą projektą bandyta išjudinti iš mirties taško.

„Galbūt virš jo kybo prakeiksmas?“ – klausėme P. Poderskio.

„Gal man minčių, kad projektas yra prakeiktas, kartais kyla. Įsivaizduokite, dėl stadiono projekto arhcitektai skrenda kalbėtis su savo partneriais į Didžiąją Britaniją. Ir jų lėktuvą turi du kartus nutupdyti dėl gedimų. Ar ne dėl stadiono? Man atrodo, dėl stadiono, – šypsojosi P. Poderskis. – Juokas juokais, bet manau, kad, net ir perėjus prie rangos, projektavimo darbų, dar daug kliūčių išlįs. Manau, kad tik tokį rizikos apetitą turintys partneriai, kokius dabar turėtume šiame projekte, galėtų jį iki galo įgyvendinti.“

P. Poderskis prognozuoja, kad, net pradėjus projektą įgyvendinti, kils daug kliūčių, pavyzdžiui, dėl geologijos, finansavimo, didžiulio kiekio statybininkų pasitelkimo. „Yra labai daug rizikų, kurias jie turės vienaip ar kitaip suvaldyti. Ir vien tai, kad mes pagal koncesijos principą trejus metus, kol stadionas su kompleksu bus pastatytas, priduotas ir pradės tinkamai veikti, nieko nemokėsime, vien tai yra labai sudėtingas įsipareigojimas, kurį prisiima projekto partneris. Tai yra tam tikra projekto nauda valstybiniam sektoriui. Ir tam tikras iššūkis privačiam“, – pažymėjo P. Poderskis.

Ar nacionalinio stadiono projektui galėtų teigiamą poveikį turėti centrinės valdžios kaita, administracijos direktorius prognozuoti nesiryžo. „Nemanau, kad turės kažkokį tiesioginį poveikį – kad koks nors ministras lieps ar nelieps kažką daryti. Taip tikrai nebus. Bet jeigu manytume, kad Lietuvai su valdžia pasisekė, galbūt pasiseks ir stadionu. Tokią tendenciją brėžti būtų galima. Bet vėlgi daug kas galvoja, kad Lietuvai su valdžia dabar nepasisekė, tai gal ir su stadionu nepasiseks“, – filosofiškai nusiteikęs juokavo P. Poderskis.   

Alfa.lt