Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės

     Paskutinę praėjusių metų dieną neeilinio svečio sulaukė Želsvos (Marijampolės sav.) biblioteka. Kraštiečius aplankė prieš dvidešimt penkerius metus į Jungtines Amerikos Valstijas išvykęs Laimis Urbonas. Svečias atvyko ne tuščiomis rankomis. Gimtojo kaimo bibliotekai žymus fotografas padovanojo savo fotografijų albumą „Lietuva“. Jame daugiau nei šimtas nuotraukų su gražiausiais Lietuvos gamtos vaizdais, architektūriniais statiniais, yra ir nuotraukų iš Želsvos apylinkių. 2016 metais Laimis tapo projekto „We love Lithuania“ nugalėtoju. Parodai jis pateikė puikių nuotraukų, atspindinčių gimtosios šalies grožį.

Tai istorija

Pasak Irenos Lunskienės, jos planuose suburti visus Želsvos apylinkių išeivius, kad jie turėtų nuolatinį ryšį su gimtuoju kraštu, kad vietos žmonės žinotų, kaip jiems sekasi gyventi svetur. „Tiesiog noriu, kad gimtojo krašto žmonės neprarastų ryšių su Lietuva, neišnyktų be pėdsako iš gimtinės gyvenimo. Juk jie visi mūsų vaikai. Kartu augę, mokęsi. Norisi žinoti, kaip jiems sekasi, pasidžiaugti ir pasididžiuoti kraštiečių gebėjimais, kūrybiškumu net ir gyvenant toli nuo Lietuvos. Svarbu, kad jų širdyje išlikusi Lietuva“, – kalbėjo Irena Lunskienė. Bibliotekoje dirbanti Marijampolės savivaldybės Tarybos narė mano, kad reikėtų surinkti medžiagą apie visus iš Želsvos apylinkių į užsienį išvykusius žmones. Atėję į biblioteką skaitytojai galėtų susipažinti su šia informacija. Juk tai istorija. Praeis dar kiek metų ir tų išvykusių gyventojų jau niekas nežinos.

Neoficialiais Lietuvos diplomatinių atstovybių ir užsienio lietuvių organizacijų duomenimis, užsienyje gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų. Tai apie 30 proc. lietuvių tautos.

Laimiui Urbonui ir jį atlydėjusiai mamai Elvyrai Urbonienei atminimui Irena Lunskienė įteikė kalendorių su Sūduvos krašto vaizdais ir knygą „Senoji Marijampolė fotografijose“.

Išvyko prieš 25-erius metus

Laimis Urbonas pasakoja, kad iš Želsvos į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 1996 metais. Jam buvo 26-eri. Tuo metu mūsų šalies žmones buvo apėmusi keliavimo banga. Tiek metų nuo užsienio geležine uždanga atskirti tautiečiai norėjo pamatyti pasaulio, pažinti įvairias kultūras, žmones. „Galvojau vykstu kokiai porai metų, o tie pora metų tapo dešimtmečiais“, – pasakoja Laimis.

Pasak jo, Ameriką pasirinko todėl, kad turėjo ten draugų, galvojo, jog bus daugiau galimybių įsilieti į tenykštį gyvenimą. Kelionei ruošėsi iš anksto. Važinėjo į Kauną, kur privačiai papildomai mokėsi anglų kalbos. Tačiau paradoksas – nuvykęs į Ameriką susikalbėjo sunkiai. Teko pasimokyti, kol kalba tapo sava. „Pusę metų nebendravau su lietuviais, o tik su amerikiečiais, skaičiau tenykštę spaudą, žiūrėjau žinias, kol prisijaukinau amerikietišką kalbėseną“, – pasakojo Laimis.

Vyras apsigyveno Solt Leik Sityje, Jutos valstijos sostinėje. Pradžia buvo nelengva. Teko dirbti ne tai, kas patinka, ką mėgsti, bet kokį darbą gauni. „Pjovėme golfo laukuose žolę. Dirbau pašte, rūšiuodavome laiškus. Teko paragauti naktinio darbo. Tai buvo sunku. Vietiniai stebėdavosi mūsų drąsa atvažiuoti į Ameriką. Kalbos gerai nemokėjome, darbo neturėjome“, -– pasakojo Laimis.

Pirmieji metai lietuviui buvo nelengvi ir todėl, kad kamavo namų ilgesys, o vienintelis būdas palaikyti ryšius su namiškiais buvo laiškai, kartais – pokalbiai telefonu. Pažengus technologijoms ir atsivėrus plačioms bendravimo galimybėms artuma su gimtine sugrįžo. Pasak Laimio, kartą ar du per metus jis grįžta aplankyti mamos, tėtis jau miręs, mama buvo pas jį atskridusi pasisvečiuoti į Ameriką. Be to, šiuolaikinių technologijų galimybės leidžia su namiškiais kalbėtis kiekvieną dieną, o norint – ir matyti brangiausius žmones.

Atrado tai, ką mėgo

Pasak L. Urbono, kelias į tai, ką jis mėgsta, kuo domisi, ką norėtų dirbti, nebuvo nei lengvas, nei greitas. Teko nemažai padirbėti, mokytis. Laimis lankė jogos studiją. Treneris pastebėjo, kad vyras daug sportuoja, mėgsta tai, tad pasiūlė pasimokyti ir pradėti dirbti treneriu. Laimis mielai priėmė pasiūlymą. Atsisveikino su darbu pašte, daug mokėsi, bet savo pasiekė. Pradėjo dirbti asmeniniu treneriu. Tuo pat metu prisiminė ir savo didžiausią hobį fotografiją, kuria susižavėjo dar gyvendamas Lietuvoje. Meile fotografijai jį užkrėtė krikšto mama Virginija, padovanojusi pirmąjį fotoaparatą. Gyvendamas Solt Leik Sityje Laimis susipirko visą reikiamą įrangą ir pradėjo dirbti fotografu.

Ten gyveno iki 2013-ųjų, o tuomet priėmė sprendimą keltis į Čikagą. Apsistojęs Čikagoje L. Urbonas dar labiau artėjo prie savo svajonių darbo, veiklos. Gilinosi į fotografiją, praplėtė akiratį, pradėjo fiksuoti ne tik gamtą, bet ir žmones: modelius, muzikantus, sportininkus, šokėjus. Vyras ėmė specializuotis šeimos fotografijoje. Į jo privačią studiją ateina žmonės, norintys šeimos portretų, užfiksuoti svarbiausius šeimos gyvenimo įvykius. Laimis, kaip fotografas, vyksta į jų šventes: vestuves, mokyklos baigimo iškilmes, vakarėlius. Jam teko fotografuoti ir laidotuves, nes artimieji negalėjo iš kitos šalies atvykti į jas, o norėjo žinoti, kaip su velioniu atsisveikinta.

Bendraudamas su lietuvių bendruomene vyras pradėjo dirbti su lietuvių Maironio mokykla, taip pat fotografuoja modernaus Čikagos Joffrey baleto studijoje, turinčioje plačias galimybe saviraiškai, užsiima juodai balta fotografija, dirba ir su sportininkais. Laimis šį darbą labai mėgsta, nes tai kūryba, ieškojimai ir atradimai. Laisvalaikiu jis fotoaparatu fiksuoja gamtos vaizdus, architektūrą ir prisipažįsta turintis įprotį niekur neiti be fotoaparato, nes negali žinoti, kokį puikų kadrą gali išvysti. „Fotografija ir sportas – mano gyvenime nepaprastai svarbūs, nežinau, kaip gyvenčiau be jų“, – sako Laimis.

Dar vienas didelis Laimio pomėgis – kelionės, kuriose jis visas įdomybes fiksuoja fotoaparatu. Keliaujant pavyksta nufotografuoti tokių vaizdų, kad pamatę nuotraukas dauguma nustemba, jog yra tiek daug grožio, neatrastų, o kartais tiesiog neatpažintų vietų. „Sugrįžęs iš kelionės iš karto, kol įspūdžiai neišblėso, pasidarau fotografijų knygą, kuri mano namuose visuomet po ranka. Gera pačiam pamatyti, prisiminti ir artimiesiems parodyti. Kai mama atvyksta į svečius, visuomet peržiūri albumus su mano kelionėmis. Prieš keletą metų keliavau po Vidurinę Aziją, nepaprasto įdomumo šalis“, – pasakojo Laimis.

Daugiau kaip dvylika parodų

L. Urbonas priklauso Profesionalių Amerikos fotografų asociacijai (Professional Photographers of America, PPA), nuolatos dalyvauja fotoparodose, yra surengęs ir asmeninių parodų. Skaičiuoja, kad jau dalyvavęs daugiau kaip dvylikoje parodų, tarp jų ir – Vilniuje. Jo fotografijos eksponuojamos įvairiose galerijose Čikagoje. Fotografas didžiuojasi savo išleistu fotoalbumu „Lithuania“ ir neslepia turintis planų antrajai knygai, kurioje taip pat bus gimtosios šalies vaizdų. Daug galimybių Laimiui suteikia sava fotostudija, kur jis gali dirbti su įvairiausiais projektais. Tarp ateities planų – ir fotoparoda Marijampolės kultūros centre, kuri bus skirta miesto jubiliejui. Parodą planuojama rengti vasarą.