Amerika – ne tik svajonių, bet ir meškų bei skorpionų šalis

Akimis neaprėpiama erdvė. Pasiklydimas naktį kopose ir nuovargio ašaros. Arba šaltas prakaitas, kai netoli tako pamatai drūtos vyriškos rankos storio barškuolę. Arba… ai, geriau skaitykite viską iš pradžių. Bet mintis, rašant šį straipsnį, buvo vienintelė: tokiai kelionei reikia labai gerai pasiruošti. Atsipalaidavimas, užsimiršimas – ir gali tapti pietumis kokiai meškai ar džiaugsmu skorpionui.

Atgal į gamtą!

Ugnė ir Domas Ambrazevičiai – kelionių entuziastai, keliavę Lietuvoje, Europoje, Azijoje, Amerikoje ir dar kuriantys daugybę kelionės planų. Domas pasakoja, kad su tėvais nuo vaikystės keliaudavę, nebijodavę „laukinės“ gamtos, miegodavę palapinėse ir valgydavę ant laužo virtą košę su uodais. Todėl ir savo šeimos keliones Domas su Ugne planuoja racionaliai, nakvynėms renkasi palapinę, o ne viešbučius su daug žvaigždučių, pirmenybę visada teikia gamtai, o ne turistų numintiems takams didmiesčiuose. Jauna pora tris savaites praleido keliaudama Jungtinių Amerikos Valstijų vakarine pakrante.

Domas Amerikoje lankėsi jau antrą kartą – pirmasis buvo studijų metais (studentų programa „Work and Travel“). Bet, kaip dabar sako pašnekovas, pirmas kartas buvo lengvesnis. Antrajai kelionei teko ruoštis kur kas atsakingiau. Jei nori pamatyti Ameriką ne taip, kaip ji rodoma reklaminiuose atvirukuose, turi peržiūrėti daug informacijos, Youtube platformoje ieškoti keliautojų pasakojimų ir t. t. Nes kitu atveju teks šonais trintis su tūkstančiais turistų ir, skubos tvarka aplankius kokias septynias žymiausias Amerikos vietas, grįžti namo. O kai vis tik neatsispiri pagundai pamatyti kokią garsią vietelę, pvz., Holivudo šlovės alėją – ko gero, vieną labiausiai turistų lankomų vietų Amerikoje – lieki nusivylęs, nes aplinkui pilna benamių, įvairių priklausomybių turinčių žmonių. Ir tada susikrauni save su kuprine atgal į automobilį ir, kaip pasakytų, tarkime, Ž. Ž. Ruso – atgal į gamtą!

Neturėkime per daug lūkesčių!

Nenuostabu, kad, ruošdamiesi kelionei į Ameriką, tikimės ją pamatyti kuo įvairesniais „kampais“. Tačiau nei trys savaitės, nei trys mėnesiai negalės išpildyti šio lūkesčio – per daug plati ir įvairi ši šalis tiek savo gamta, tiek miestais.

– Stengėmės nesusikurti itin didelių lūkesčių, todėl ir nusivilti neteko. Pasidavėme laiko tėkmei – tada atsiranda laisvė. Nuskridę į San Franciską išsinuomojome automobilį ir, žinodami lėktuvo atgalinio bilieto datą, pasidavėme lėtam gyvenimui,– prisimena sutuoktiniai.

Apie patirtis

Kalifornijoje, Sekvojos nacionaliniame parke, kur auga didžiausi pasaulio medžiai, yra stendai, informuojantys, kad čia gyvena ir gyvatės barškuolės, ir skorpionai, ir juodosios meškos. Taigi turistai perspėjami.

– Tačiau kai eini sau su kuprine ant pečių ir už kokio pusantro metro nuo tako pamatai didžiulę barškuolę, aišku, suakmenėji, – dar dabar su siaubu prisimena Ugnė. Ją iš baimės išmušė šaltas prakaitas, tačiau kur dingsi – vis tiek turi žingsniuoti pirmyn. Barškuolė, ko gero, jautė tą patį, taigi grįžtant atgal ji jau „nelindo į akis“ sutuoktiniams.

Jau minėtame Sekvojos nacionaliniame parke gyvena ir juodosios meškos. Kadangi čia nuolat būna daug žmonių, meškos nėra labai bailios, tačiau niekada negali būti garantuotas, kad, saugodama savo meškiuką, meška nesiims „neadekvačių veiksmų“. Kaip ir kiekvienas laukinis gyvis, jos čia tikisi lengviau rasti maisto, kurį palieka turistai. Pajutusios maisto kvapą, jos gali įkišti savo nosį tiek į turistų palapinę, tiek į automobilį. Todėl, sustojus aikštelėse, patariama nepalikti maisto, gėrimų automobilyje, o visą šį gėrį reikėtų sukrauti į specialias metalines dėžes – jų atidarymo mechanizmo meškos, sako, neįveikia.

– Kitą kartą norėjom pernakvoti palapinėje paplūdimyje, ant vandenyno pakrantės. Iki jos reikėjo paėjėti per kopas – gal porą kilometrų, tačiau temo. Pasiklydom smėlynuose, visiška tamsa, tik mėnulis danguje. Ant pečių – kuprinės. Begalinis nuovargis ir ašaros akyse! Bandom grįžti atgal – vėl nuklydom, nerandam automobilio. Nusprendėme palapinę statytis ten, kur stovim. Ant smėlio buvo daug nematytų pėdučių, driežų, tačiau jau net ir tai nebuvo svarbu, nes atrodė – mirsi. O ryte, žinoma, supratom, kad ir automobilis ne taip toli buvo, ir paplūdimys – vos ne ranka pasiekiamas, – dabar jau šypsodamiesi pasakoja Ugnė ir Domas.

Ugnė dažniau siūlydavusi nakvoti automobilyje, ne palapinėje – vis iš baimės, kad meškų pietų metu ant jų tako neatsidurtų. Bet teko ilsėtis visaip – ir palapinėje, ir bent kas keletą dienų moteliuose, nes poilsis tokioje kelionėje išties labai svarbus.

„Didžiausias, ilgiausias, galingiausias...“

Apsilankymai garsiuosiuose Amerikos miestuose porai nepaliko tokio įspūdžio kaip gamta. Bet ir čia būtų įvairių patirčių. Keliaudami nuo San Francisko iki linksmybių mėgėjų sostinės Las Vegaso, sutuoktiniai aplankė ir savo akimis pamatė tai, ką anksčiau buvo matę tik filmuose, pvz., garsųjį San Francisko Aukso vartų tiltą – 2,7 km ilgio, pastatytą dar 1937 metais, Los Andžele esantį Holivudą su savo garsiąja Šlovės alėja ir daug kitų įdomių objektų.

Amerikiečiai apie savo turistinius objektus mėgsta sakyti: „didžiausias, galingiausias, ilgiausias“ ir pan. Todėl turistams nuorodos su tokiais pažyminiais yra viliojančios. Pora dar prieš kelionę suprato, kad neis ten, kur eina visi. Štai apsilankymas Didžiajame kanjone – viename iš pasaulio gamtos stebuklų – Ugnei ir Domui išties buvo ypatingas. Bet! Yra vienas patarimas būsimiems keliautojams:

– Visi turistai vežami į pagrindinę apžvalgos aikštelę pasitikti saulėtekių ar pamatyti saulėlydžius. Tūkstančiai žmonių, vienas šalia kito! O greta, nepažymėtoje aikštelėje – tuščia. Dviese stovėti prie bedugnės (nurodytas didžiausias gylis – apie 1829 metrai) krašto – visai kita emocija, jautiesi tarsi atradėjas. Ir adrenalino, žinoma, daugiau,– džiaugiasi turistų grūdalynės išvengę keliautojai.

– Ugnė labiausiai bijodavo, kad kelyje nesibaigtų automobilio degalai. Važiuodamas kiek akys užmato neapgyvendintais plotais, nerasi benzino kolonėlės kur panorėjęs. Kartą drebančia širdimi skaičiavome, kiek užteks degalų – buvo telikę 20-čiai mylių,– prisimena Domas. Pora ryžosi rizikuoti ir išsukti iš pagrindinio kelio į kažkokį kaimelį, kuriame tiesiai iš cisternų prisipylė pilną degalų talpyklą.

Važiuodami įspūdinga Ramiojo vandenyno pakrante Angelų miesto (Los Andželo) link, mūsų pašnekovai aplankė keletą visiems jei ne matytų, tai tikrai girdėtų miestų – Santa Kruzas, Santa Maria bei Santa Barbara. O dar ko vertas Big Sur - nuostabaus grožio pakrante vingiuojantis kelias, besitęsiantis 140 kilometrų! Pasiekę Los Andželą jiedu pajuto išties amerikietišką dvasią!

Atskirai – apie Las Vegasą

Kadangi vengiame objektų aprašinėjimo, o norime perteikti keliautojų emociją, būtina parašyti apie poros apsilankymą Las Vegase. Ar atsispyrė mūsų herojai pagundai išbandyti laimę kazino sostinėje? Žinoma, kad ne! Taigi Domas pralošė 20 dolerių. Ties šia riba ir buvo sustota. Nes gi nebuvo tikslas laimėti milijoną atvykus į Las Vegasą. Geriau jau įspūdžiai už milijoną!

Kadangi norėjo pamatyti kuo daugiau šio unikalaus miesto dykumoje gyvenimo, pora išsinuomojo kabrioletą ir keletą kartų važinėjo pirmyn-atgal. Vertėjo tai padaryti! Jausmas – tarsi būtum filme: visur muzika, šviesos, daug judesio! Bet vienos dienos apsilankymo ir nakvynės viešbutyje porai čia užteko per akis. Tiesa, gatvėse jiedu pastebėjo, kaip eismo saugumas derinamas su reklama: raudona šviesoforo lempa ten dega labai ilgai – gal 3 minutes, kad stovėdamas spėtum perskaityti šalia esančias reklamas ir, žinoma, apsilankyti ten, kuri esi kviečiamas.

Dar keletas pastebėjimų

Ameriką pažinti reikėtų ilgo gyvenimo. Kelionės – tai tarsi degustavimas: pajunti skonį, kvapą, bet neprivalgai. Užtat dar įdomiau – kas laukia kitoje valstijoje? Sutuoktiniai svajoja aplankyti ir Aliaską, Teksasą, Floridą. Bus su kuo palyginti! Juolab kad Ugnė ir Domas yra keliavę Azijoje, aplankę ne vieną Europos šalį, o šiuo metu ruošia ratus kelionei aplink Europą. Kaip sako Domas, svajonės tam ir yra, kad jas pildytume. Aišku, iki to momento, kai jų kemperis pradės judėti naujos svajonės link, reikia dar daug pastangų, daug rankų darbo. Bet ko nepadarysi dėl svajonės! Tokiems pat entuziastingiems keliautojams galbūt bus įdomu, kaip šeima savo rankomis įsirenginėja kemperį – savo patirtimi bei patarimais jie dalinasi „Instagram“ tinkle (vardas: @du_kvadratu).