Alzheimerio prakeiksmas: kilus menkiausiam įtarimui, pasikonsultuokite su gydytoju neurologu – laimėsite ne vienerius visaverčio gyvenimo metus

Alzheimerio liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 65-erių metų asmenims, tačiau apie 5 proc. sergančiųjų yra 40–50 metų. Jaunesniame amžiuje nustatyti diagnozę sudėtingiau, nes ankstyvieji simptomai dažnai siejami su stresu. Be to, ši lėtinė neurodegeneracinė liga prasideda keliais dešimtmečiais anksčiau, nei atsiranda pastebimi jos požymiai – atminties sutrikimai ir kalbos problemos. Iki tol pažintinių gebėjimų pasikeitimai yra tokie subtilūs, kad netrukdo kasdienei veiklai ir neretai lieka nepastebėti tiek paties ligonio, tiek aplinkinių.

Alzheimerio liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 65-erių metų asmenims, tačiau apie 5 proc. sergančiųjų yra 40–50 metų. Jaunesniame amžiuje nustatyti diagnozę sudėtingiau, nes ankstyvieji simptomai dažnai siejami su stresu. Be to, ši lėtinė neurodegeneracinė liga prasideda keliais dešimtmečiais anksčiau, nei atsiranda pastebimi jos požymiai – atminties sutrikimai ir kalbos problemos. Iki tol pažintinių gebėjimų pasikeitimai yra tokie subtilūs, kad netrukdo kasdienei veiklai ir neretai lieka nepastebėti tiek paties ligonio, tiek aplinkinių.

Šį laikotarpį smegenys pačios sugeba kompensuoti atsiradusius pažeidimus, todėl jie netrukdo normaliai funkcionuoti. Kita vertus, atskirti su amžiumi susijusius dėmesio, atminties, kalbos, planavimo, skaičiavimo, erdvinio suvokimo, orientacijos, regėjimo pasikeitimus ir sukeltus Alzheimerio ligos pokyčius pačiam žmogui arba jo artimiesiems gana sudėtinga. Dėl to daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama sulaukus 65-erių kasmet profilaktiškai pasikonsultuoti su gydytoju neurologu, kuris gali profesionaliai įvertinti, ar užmaršumas, išsiblaškymas yra ligos simptomai.

Tai padaryti labai svarbu ir tada, kai jaunesniems asmenims ar jų šeimos nariams kilo bent menkiausias įtarimas, kad dėl nebūdingo elgesio kaltas ne stresas, pervargimas, pasikeitęs charakteris, o liga. Pro akis neturėtų praslysti net lengvi sutrikimai, pasireiškiantys nežymiai suprastėjusia atmintimi, regėjimu, kalbos funkcija, erdviniu pojūčiu. Reikėtų atkreipti dėmesį į didesnį nei įprastai piktumą, dirglumą, pataria Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas. Jau po metų nuo pirmųjų simptomų apie 15 proc. juos patiriančių asmenų gali būti diagnozuota Alzheimerio liga. Po penkerių metų ja susirgti gali daugiau kaip 30 proc. iš jų.

Šioje ligos stadijoje dauguma pacientų dar išsaugo savarankiškumą, geba atlikti didžiąją dalį įprastų funkcijų, pavyzdžiui, vairuoti, dirbti, užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla ir išlieka saugūs. Vėliau atminties spragų daugėja, tampa sunkiau planuoti ir laikytis plano, gali kilti problemų skaičiuojant, sunku susikaupti, prarandamas laiko pojūtis. Keičiasi asmenybė – buvęs aktyvus ir bendraujantis žmogus tampa uždaras, niekuo nesidomi. Reikėtų ypač suklusti, kai važiuojant ar einant įprastu maršrutu pasiklystama, dėl užmirštų žodžių, nutrūkstančių minčių darosi sunku palaikyti pokalbį.

„Laiku nustačius ir pradėjus gydyti Alzheimerio ligą galima pristabdyti jos progresavimą, todėl kuo anksčiau pacientas kreipsis į gydytoją neurologą, tuo ilgiau, padedamas artimųjų, galės gyventi daugiau ar mažiau įprastą gyvenimą, nes kai kurias kognityvines funkcijas galima bent kuriam laikui iš dalies atstatyti. Prasidėjus šios ligos sukeltai demencijai, kai sergantysis nebegali pats apsirengti, nusiprausti, pavalgyti, atsiranda negrįžtamų asmenybės ir elgesio pokyčių“ – komentuoja Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas.

Todėl, kilus abejonių, kad kažkas negerai, geriau apsilankyti pas specialistą vieną ar kelis kartus be reikalo, negu praleisti momentą, kai dar galima ką nors padaryti. Ypač reikšmingas vaidmuo ankstyvoje Alzheimerio ligos diagnostikoje tenka pacientų artimiesiems, kurie dažnai anksčiau nei patys ligoniai pastebi pirmuosius jos pranašus. Šiais įtarimais jie turėtų pasidalinti ir su galimai sergančiu asmeniu, nesibaiminti, kad jis įsižeis ar supyks, jei taip ir atsitiks, tai tikrai nedidelė kaina už padedant medikams iš ligos atkovotus visaverčio gyvenimo metus.

Minėti simptomai atsiranda dėl to, kad nervinės ląstelės neuronai galvos smegenų dalyse, atsakingose už mąstymą, mokymąsi ir atmintį pažeidžiamos arba sunaikinamos. Kartu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys. Taip atsitinka, kadangi galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, kurie sutrikdo biocheminius procesus. Ilgainiui pradeda nykti ir smegenų sričių, reguliuojančių pagrindines kūno funkcijas – vaikščiojimą, rijimą neuronai. Ligonis visą laiką guli, jam reikia šeimos narių ar slaugos specialistų priežiūros visą parą.

Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje pacientus, kurie nori pasitikrinti dėl nerimą keliančių simptomų, konsultuoja gydytojai neurologai Andrius Kazlauskas ir Kęstutis Dainius. Pirmiausia atliekami įvairūs testai, kuriais vertinamos kognityvinės funkcijos. Siekiant išsiaiškinti, ar sutrikimų nesukelia kitos ligos, gali būti skiriami galvos kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, genetiniai, kraujo tyrimai. Nustačius Alzheimerio diagnozę ir skyrus gydymą, svarbu toliau nuolatos konsultuotis su gydytoju neurologu, kad būtų galima stebėti ligonio būklę ir koreguoti gydymą.

Tikslios Alzheimerio ligos priežastys iki šiol nėra žinomos. Teorijų esama įvairių. Pavyzdžiui, tam tikro baltymo amiloido apykaitos sutrikimai, dėl kurių smegenyse formuojasi amiloido plokštelės. Manoma, kad tai gali lemti organizmo atsparumas insulinui ir aukštas jo kiekis kraujyje. Vyresniame amžiuje prasidėjusi liga siejama ir su paveldimumu. Atliekami tyrimai, siekiant patvirtinti ligos sąsajas su tam tikrais virusais, bakterijomis, kraujotakos, kepenų sutrikimais, kai kuriais vaistais, hormonų pusiausvyros pokyčiais.

Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie nagrinėja gyvenimo būdo įtaką Alzheimerio ligai. Yra įrodymų, kad jos riziką sumažina ir progresavimą ankstyvoje stadijoje sustabdo reguliari aerobinė mankšta. Tikimybę susirgti mažina ir augalinė, Viduržemio jūros dieta. Manoma, kad naudingas naujų dalykų mokymasis, nes tai padeda kurti naujas neuronų jungtis. Svarbus geras miegas, nes jo metu iš smegenų pašalinami toksinai ir kenksmingos medžiagos, įskaitant ir amiloidus. Visa tai išsamiau aptarti galima su gydytoju neurologu. Jis patars, kokios gyvenimo būdo korekcijos, profilaktinės priemonės, gali padėti išvengti šios ligos ateityje.

Reklama