Alytų dvidešimt antrą kartą aplankė „Atvažiuoj Kalėdos“

Ir vėl Alytų aplankė „Atvažiuoj Kalėdos“. Jau dvidešimt antrą kartą, pripildydamos širdis šviesos ir džiugaus švenčių laukimo. Mes, alytiškiai, jau neįsivaizduojame advento laikotarpio be šio nuostabaus „Dainavos“ rengiamo festivalio – tradicinio, bet kaskart naujo, pažeriančio ryškių spalvų, sukuriančio ypatingą pakilią ir skaidrią nuotaiką, kai žiema neskuba ateiti, kai kasdien žvelgiame į cepelininį dangų, kartais prapliumpantį nemaloniu lietumi, kai ūžauja stiprūs vėjai, pridarydami nemalonių netikėtumų.

O Alytaus kultūros centro salėje šilta, skaidrėse keičiasi nuostabūs žiemos vaizdai, skamba užburiančios lietuviškos, latviškos, estiškos ir pasaulio melodijos, ir visa tai susilieja į magišką prieššventinį paveikslą.

Į dainaviškių programą, kuri kaip kasmet, artinantis gražiausioms metų šventėms, džiugina ir tradicinėmis kalėdinėmis, ir naujomis, dar negirdėtomis, ir populiariomis dainomis, darniai įsijungė  net trys Laisvutės Adomavičienės vadovaujami kolektyvai: Alytaus neformaliojo vaikų švietimo programų moksleiviai „Liaudies šokis – jaunieji dainaviečiai“, „Liaudies šokis – tautinės kultūros versmė“ ir Alytaus Panemunės progimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Uldukas“ – nuo pipiriukų, oriai dėvinčių vyriškas kepures, iki siautulingai įsitraukusių į liaudies šokį jaunuolių. 

Atvyko ir alytiškiams gerai pažįstami veržlūs vadovės Birutės Brazdžiūtės šokėjai – Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“ ir Birštono kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Kupolė“, stebinantys aukštu meniniu lygiu. 

Kaip visada, festivalyje dalyvauja svečių iš užsienio. Šįkart tai Baltijos šalių atstovai. Estai – Tartu miesto liaudies muzikos ansamblis „Vaagvere kapeli“ (vad. Ulle Kool) ir Pernu miesto (Estija) liaudies šokių ansamblis „Vallatu Auto“ (vadovai Anu Kurm ir Teet Killing). Latviai iš Ogrės miesto – gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Dzipari“ (vad. Marta Dargiene) bei „Aija (vad. Aija Zepa). Koncertą vedė ilgametis dainaviškių draugas ir bendrakeleivis diktorius Juozas Šalkauskas.

Linksmus, uždegančius jaunimo ir santūrius, bet elegantiškus pagyvenusių latvių bei estų šokius keitė dainos, kurios kartais spaudė ašarą – kaip dainaviškių „Giedu dainelę“ ar „Tai gražiai, gražiai mane augino“, atliekama su ilgamete ansamblio bičiule, operos soliste Rasa Juzukonyte. 

O svečiai iš Tartu griovė mitą apie lėtuosius estus: kapelos dalyvės susinešė į sceną įvairių neįprastų atributų, netgi šluotą, ir stebino linksmai imituodamos moterų žiemos darbus kaime, palydimus dainomis, pritariant armonikai, smuikui ir dėžei, atstojančiai būgną. Judrūs latvių gimnazistų šokiai apėmė tradicinius folkloro elementus ir žingsnelius, skambant roko ritmams. Puikus būdas skatinti jaunimą domėtis liaudies kūryba, jungiant tradicijas su jiems artimesniais šiuolaikiniais ritmais.

Koncerto finalas visada jaudinantis: skambant kalėdinei muzikai sceną ir salę užpildo žvakutėmis nešini visi dalyviai. Šiais metais kalėdinių liepsnelių kelionę lydėjo Rasos Juzukonytės atliekama „Tyli naktis“ – labai jautri ir prasminga pabaiga, verčianti nurimti, susimąstyti ir nekantriai laukti artėjančio gražiausio metų laiko.  

Alytiškiai žiūrovai negailėjo gausių aplodismentų ir šeimininkams ir svečiams, dėkodami už dovanotą gražią, įsimintiną šventę. 

Festivalio organizatorius „Dainava“ dėkoja rėmėjams, be kurių ši šventė būtų neįmanoma: Alytaus miesto savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, Alytaus kultūros centrui, Jūratės Žadeikienės fondui, bendrovėms „Koslita“, „Coner“, „Milčija“, „Lankava“, „Almeida“, „Alytaus spaustuvė“, „Lanksti linija“, „Enermega“, „Alseka“, „Vilniaus restauratorius“, taip pat ilgamečiams draugams:  bendrovėms „Dzūkijos mediena“, „Parama“, „Statrama“, „Grinduva“  ir visiems kitiems, prisidėjusiems, kad Kalėdos atvažiuotų į Alytų.