Alytiškė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Hamburge pristatė romaną „Atgimusi melodija“

Alytaus vardas girdimas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Mūsų miesto patriotė rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė kuria ryšius su Vokietijoje gyvenančiais lietuviais.

Spalio mėnesį Hamburge buvo pristatytas I. Buivydaitės-Kupčinskienės kartu su šiame Vokietijos mieste gyvenančia Jolita Herlyn parašytas romanas „Atgimusi melodija“. Renginyje skambėjo ir drauge į Vokietiją keliavusios Irenos marčios Eglės atliekamos dainos. Viena jų – „Ruduo už lango“, įkvėpusi parašyti minėtą romaną. Ar bus daugiau bendrų Irenos ir Jolitos romanų? „Gal ir sugalvosim ką nors dabar, kai atsitrauksime nuo ką tik parašytų atskirų romanų siužetų ir jų herojų. Mudvi su Jolita šį kartą rašėme atskirai, bet nuolat raginome viena kitą, kad kartu galėtume pristatyti savo romanus Knygų mugėje. Dabar jau abi išsiuntėme – Jolita prieš mums atvykstant į Hamburgą, o aš ką tik. Jos romanas vadinasi „Nepažįstamoji“. O mano – „Trečias kartas nemeluoja“. Laukite Knygų mugės!“ – atskleidė I. Buivydaitė-Kupčinskienė.  
 
Hamburge pristatėte kartu su ten gyvenančia Jolita Herlyn parašytą romaną „Atgimusi melodija“. Šį susitikimą su Vokietijos lietuviais surengė Lietuvių-vokiečių kultūros draugija „LiT.art“, kurios veikloje dalyvauja ir alytiškė Jolita Zykutė. Papasakokite plačiau apie draugiją „LiT.art“.  

Lietuvių-vokiečių kultūros draugija „LiT.art“ įkurta 2009 m. Viena iš jos iniciatorių ir ilgamečių aktyvisčių yra rašytoja Jutta Vaitkienė, daugeliui geriau žinoma Juttos Noak pseudonimu. „LiT.art“ per savo gyvavimo metus surengė daug kultūrinių renginių, įskaitant parodas, teatro iš Lietuvos gastroles, knygų ir netgi mados pristatymus. Aktyviai veikusi organizacija kurį laiką buvo aprimusi, o šiemet vėl atsinaujino surengdama susitikimus su lietuvių autoriais. Kodėl tiek dėmesio rašantiesiems? Hamburge gyvena net trys lietuvių rašytojos – Jutta Noak, Jolita Herlyn ir Jolita Zykutė, tad jau prieš porą metų tuometinė Hamburgo lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Asta Korinth surengė knygų mylėtojams skirtą renginį „Hamburgo knygų ruduo“, į kurį atvyko ir rašytojos iš Olandijos, Šveicarijos. Praeitais metais savo romaną „Karo nuotaka“ Hamburge pristatinėjo Ilona Skujaitė, o Joana Maks – romaną „Karaliai myli kitaip“. Šiemet Asta Korinth, perėmusi vadovavimą „LiT.art“ draugijai, vėl atnaujino susitikimus su lietuvių autoriais. 

Rugsėjį įvyko rašytojos Jolitos Zykutės, Hamburge gyvenančios alytiškės, naujausio romano „Karaliaus žmonos tarnaitė“ pristatymas, lapkritį planuotas susitikimas su Jutta Noak nukeltas į kitus metus. O štai neseniai buvo pristatytas mūsų su Jolita Herlyn parašytas romanas „Atgimusi melodija“.

Iš Alytaus kilusi Jolita Zykutė rašo knygas vaikams ir suaugusiesiems, buvo Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ koordinatorė ir mokytoja, dabar nuotolinės lituanistinės mokyklos „Lobis“ įkūrėja ir mokytoja, ji aktyviai propaguoja skaitymą lietuviškai. Šiemet nuo vasario iki birželio vyko jos projektas „Skaitau vaikams lietuviškai“, kai vaikai kiekvieną antradienio vakarą pusvalandžiui prisijungdavo prie „Zoom“, kur pati Jolita ar kiti rašytojai, mokytojai, tiesiog savanoriai skaitydavo lietuviškas knygas. Prie kitos iniciatyvos – nuotolinio skaitymo klubo „Skaitau lietuviškai“ – gali prisijungti net ir alytiškiai. Pirmą mėnesio pirmadienį, vakare, „Zoom“ platformoje vyksta susitikimai su lietuvių autoriais. Skaitymas yra svarbus norint išsaugoti lietuvių kalbą, jos turtingumą.

Į Hamburgą vykote drauge su marčia Egle Narkevičiūtė-Kupčinskiene, sūnaus Simo žmona. Renginyje skambėjo Eglės atliekamos dainos. Viena jų – „Ruduo už lango“. Ši melodija įkvėpė parašyti romaną „Atgimusi melodija“. Kokiomis aplinkybėmis išgirdote šią dainą?

„Ruduo už lango“ – mano jaunystės daina. Išgirdau ją Šiauliuose, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje. Tais laikais kūrėsi jaunimo grupės, kurios grojo mokyklų ir kultūros namų šokiuose, perdainuodavo užsienio grupių dainas. Matyt, viena iš jų ir dainavo tą dainą. Kai kelios klasiokės tradiciškai, kaip ir kasmet, apsilankė pas mane Alytuje, mes išdainavome daugybę jaunystės dainų. Nostalgiškai prisiminėme ir šitą, kartu atkūrėme seniai pamirštus žodžius, bet nė viena nežinojome, kas mūsų laikais ją atliko. Vėliau, jau knygai išėjus, viena draugė „YouTube“ atrado, kad originalas – „Czerwony Gitary“ grupės daina „Barwy jeseni“, matyt, tais laikais kurios nors grupės muzikantai paėmė ją ir sukūrė lietuviškus žodžius. Kai su Jolita knygų mugėje nusprendėme kartu rašyti romaną apie dvi drauges, man atklydo ta melodija, ir aš parašiau romano pradžią, kai mano herojė vieną žvarbią rudens dieną užsienio kavinėje išgirsta seniai pamirštą lietuvišką dainą. Nuo to epizodo viskas ir užsisuko.
  
Kokia auditorija susirinko į romano „Atgimusi melodija“ pristatymą?

Susirinko per 20 moterų. Beveik visos mano ir Jolitos gerbėjos, turi po kelias mūsų knygas, kai kurios perskaičiusios viską, ką parašėme. Maloniai pabendravome, sulaukėme daug klausimų ir komplimentų. Moterys labai šiltai priėmė mus, tiesiog spinduliavo nuoširdumu, buvo daug šypsenų, juoko, pokalbių, kai pasibaigus susitikimui jos dar nenorėjo skirstytis. Buvo ir labai jautrių akimirkų: besiklausydamos Eglės atliekamų dainų „Mano kraštas“, „Tu vėjo paklausk“ ir kitų, dainavo kartu, susigraudinusios verkė, po susitikimo dar prašė padainuoti.  

Prieš knygos pristatymą Hamburge apsilankėte korėjiečių restorane. Mat viena iš romano herojų vyksta į Pietų Korėją. 

Jolita pasiūlė tą restoraną, mums labai ten patiko. Užsisakėme skirtingus patiekalus: vištieną su aštriu padažu, dviejų rūšių virtinius, kimči, o paskui ragavome visus.  

Kokį įspūdį paliko Hamburgas? Jame lankėtės ne pirmą kartą?

Hamburge lankiausi antrą kartą, pirmą – 2018 m., kai taip pat viešėjau pas Jolitą Herlyn ir susitikau su lietuvių bendruomene. Man labai patinka Hamburgas. Jolita Herlyn – puiki gidė, kuri per koronos epidemiją ištyrinėjo jį taip, kad dabar gali vesti įdomias ekskursijas, parodyti gražiausius kampelius. Ir jau kelias vedė. Hamburge yra lankiusios Alytaus LIONS moterų klubo, Plungės skaitančių moterų knygų klubo – Tebūnie šviesa narės, kurios buvo sužavėtos miestu, ir daug kitų Jolitos svečių. 

Nors Hamburge beveik du milijonai gyventojų, to visai nesijaučia, nėra dangoraižių, spūsčių, beprotiško tempo. Man Hamburgas gražus, didingas, elegantiškas ir... ramus, kur gali neskubėdamas vaikščioti, gėrėtis ir atsipalaiduoti. Nors Šiaurės jūra net už šimto kilometrų, didžiuliai krovininiai, kruiziniai laivai ir keltai atplaukia Elbės upe į antrą didžiausią Europoje uostą, kuris vadinamas Šiaurės Venecija. Patys hamburgiečiai laiko jį gražiausiu pasaulio miestu.

Aplankėte ir jaukius nedidelius miestelius, esančius šalia Hamburgo. 

Man visada labai patiko maži vokiški miesteliai, todėl ir dabar prašėme Jolitos, kad galėtume apsilankyti bent viename. Buvome Liubeke, Hanzos mieste, kadaise vadintame Hanzos sąjungos karaliumi, į kurį mus maloniai pasisiūlė nuvežti Irena Mazintaitė-Ahne, gyvenanti Hamburge jau 24 metus. Labai mielas, jaukus miestas, turintis gražų senamiestį, katedrą, penkias gotikines bažnyčias ir rotušę. Maloniai pasivaikščiojome saulėtą rudens dieną siaurutėmis senamiesčio gatvelėmis besigėrėdamos viduramžių architektūra, miesto simboliu Holšteino vartais, mažyčiais jaukiais kiemeliais, kanalu plaukiančiais laiveliais.  

Ar su marčia Egle pirmą kartą keliavote dviese? 

Sūnus Simas su šeima gyvena Alytuje, todėl mes dažnai susitinkame. Kartu su jais esame buvę Turkijoje, Tenerifėje, Gdanske, o štai dviese su Egle keliavome pirmą kartą. Buvo labai smagu, nes mudvi su marčia gerai sugyvename. Mielai pakartosime šią patirtį, nes Hamburgo lietuviai vėl žadėjo kviestis, kai su Jolita Herlyn išleisime naujus romanus (šį kartą atskirai). Be to, su jaunimu ramu keliauti, nes jie greičiau susigaudo nežinomoje situacijoje, pavyzdžiui, kaip pirkti iš automato metro bilietus (juokiasi).   

Ar norėtumėte dar kartą rašyti knygą su kitu autoriumi? Gal su ta pačia Jolita Herlyn?

Su Jolita jau kalbėjome šia tema, nes patiko bendradarbiauti. Gal ir sugalvosim ką nors dabar, kai atsitrauksime nuo ką tik parašytų atskirų romanų siužetų ir jų herojų.

Jei ne paslaptis, kokį rankraštį neseniai atidavėte leidyklai?

Mudvi su Jolita šį kartą rašėme atskirai, bet nuolat raginome viena kitą, kad kartu galėtume pristatyti savo romanus Knygų mugėje. Dabar jau abi išsiuntėme – Jolita prieš mums atvykstant į Hamburgą, o aš ką tik. Jos romanas vadinasi „Nepažįstamoji“. O mano – „Trečias kartas nemeluoja“, bet siužetų neatskleisiu. Laukite Knygų mugės!