Alytaus vaikų gydytojos akistata su pandemija: „Nerimą kelia pokovidiniai sindromai“

Deja, anksčiau vaikams nepavojinga laikyta Covid-19 infekcija, mutuojant virusams, parodo savo nasrus. Nors Alytaus ligoninėje vaikai nuo koronaviruso negydomi, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Vaiva Savickienė pasakoja, kad pastaruoju metu Alytaus ligoninės medikams tenka susidurti ne tik su vaikų koronaviruso infekcijos atvejais, bet ir su ypač pavojingomis komplikacijomis, pasireiškiančiomis po keleto savaičių ar mėnesių, kai vaikai laikomi pasveikę nuo šios ligos.

Patirtis nedidelė, bet reikšminga

„Didžiajai daliai į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių atvežamų vaikų būdingas karščiavimas ir mes privalome juos tirti dėl koronaviruso infekcijos. Ėminių iš vaikų priėmimo skyriuje paimame labai daug, tačiau teigiamų Covid-19 infekcijos atsakymų – labai mažai. Tikėtina, kad dauguma atvejų vaikų COVID-19 ligos formos nėra sunkios ir vaikai į priėmimo skyrių nepatenka.

Nors didelės patirties su vaikų Covid-19 infekcijomis mes neturime, tačiau ligos atvejų pasitaiko. Anksčiau pas mus patekdavo vaikai su virškinimo sistemos funkcijos sutrikimais – pilvo skausmais, vėmimais, viduriavimais ir karščiavimu. Vėliau šie simptomai keitėsi – prasidėjo viršutinių kvėpavimo takų ir plaučių uždegimai.

Turėjome įvairaus amžiaus vaikų. Pirmieji buvo jaunesnio mokyklinio amžiaus, paaugliai, o vėliau su plaučių uždegimais turėjome ir labai mažų vaikų – 2 mėnesių ir naujagimių.

Didžioji dalis vaikų, kuriems mūsų ligoninėje buvo nustatyti užsikrėtimo koronavirusu atvejai, išleisti gydytis namuose ir tik nedidelei daliai prireikdavo stacionarios pagalbos, tačiau šiuo atveju  jie siunčiami į trečio lygio gydymo įstaigas.

Stacionarinio gydymo reikalaujančius vaikus mes guldome į savo skyrių, izoliuojame, kol neturime Covid-19 tyrimų atsakymų, o infekcijai pasitvirtinus – perkeliame į universitetines ligonines“, – pasakojo gydytoja.

Kalbėti apie tikslesnę statistiką esą sudėtinga, mat dažnu atveju gydymą perima kitos ligoninės, kurios ir turi galutinai patvirtinti diagnozę. Paskutiniosios koronaviruso bangos metu iš Alytaus ligoninės dėl koronaviruso infekcijos į trečiojo lygio gydymo įstaigas buvo išvežta apie 10 vaikų.

Gydytoja pasakojo, kad kai kuriems vaikams išsivystė pneumonija ir jiems net prireikė deguonies terapijos.

Nerimą kelia pokovidiniai sindromai

„Kaip ir visame pasaulyje, taip ir pas mus vaikai serga lengvesnėmis arba besimptomėmis Covid-19 formomis, bet yra ir sunkių atvejų. Ypač neramina daugiasistemiai pokovidiniai uždegiminiai sindromai (MIS-C). Tokių vaikų antplūdį turėjome nuo rudens. Iki tol su nuo koronaviruso vaikams išsivysčiusiomis komplikacijomis nebuvome susidūrę, apie tai buvome girdėję tik teoriškai. Tokiais atvejais vaikai taip pat siunčiami specialiai gydytis į trečio lygio universitetines ligonines. Jų gydymui gali būti taikomi ir imunoglobulinai, ir chirurginės intervencijos bei kiti specialūs gydymo būdai.

Tai ir gąsdinantys, ir vaiką varginantys atvejai, kurie būna pavojingi gyvybei. Pasireiškimo formos būna įvairios – ūmus karščiavimas, odos bėrimai, pilvo skausmai, viduriavimai, bendra bloga savijauta, galvos skausmai, svaigimas, silpnumas, kvėpavimo sistemos, kraujotakos, nervų sistemos bei kiti pažeidimai, greitai išsivysto skysčių trūkumas, atsiranda dideli uždegiminiai pokyčiai kraujo tyrimuose.

Praktika rodo, kad komplikacijos po persirgimo koronavirusu pasireiškia vidutiniškai po dviejų trijų savaičių, bet gali būti ir anksčiau, ir vėliau. Be to, jos gali pasireikšti ir tiems vaikams, kurie koronavirusu persirgo besimptomėmis formomis ir net nebuvo įtarta Covid-19 infekcija.

Kokios yra tokių vaikų ateities prognozės, papasakoti galėtų tik šių atvejų gydymu užsiimantys gydytojai“, – pasakojo gydytoja.

Pasiteiravus, kas tokio atsitiko, kad su daugiasistemiais pokovidiniais uždegiminiais vaikų sindromais Alytaus medikai pirmą kartą susidūrė tik rudeniop, gydytoja paaiškino, kad tai susiję tiek su besikeičiančiomis viruso atmainomis, tiek su masiniu vaikų sugrįžimu į ugdymo įstaigas, kur terpė virusui plisti yra ypač palanki.

„Kai prasidėjo karantinas, užsidarė mokyklos, mūsų skyrius buvo tuščias, ligonių neturėjome, vaikai nesirgo nei COVID-19, nei kitomis infekcijomis, nes sėdėjo namuose ir su niekuo nekontaktavo. Pradėjus vėl lankytis kolektyvuose, virusas pirmiausia pradėjo plisti tarp tų, kurie neturėjo jokio atsparumo, o kai daugiau vaikų persirgo koronaviruso infekcija, pamatėme ir daugiasistemių uždegiminių pokovidinių sindromų“, – paaiškino V. Savickienė.

Dėl vaikų skiepijimo – konsultacijos su gydytojais

Lietuva jau sulaukė pirmųjų vaikams skirtų skiepų nuo Covid-19 dozių ir jau prasidėjo vaikų nuo 5 metų vakcinacija. Vaikams skirtos vakcinos yra mažesnių dozuočių.

Dėl vaikų nuo 5 metų vakcinacijos kyla nemažai diskusijų, taip pat yra abejojančiųjų jos būtinybe vaikams, tačiau, pasak gydytojos, vakcinomis abejojama be reikalo.

„Reikia saugotis visais įmanomais būdais. Pirmiausia mane piktina tėvelių drąsa vaikus vestis kartu į prekybos centrus ir ypač sodinti į jų vežimėlius, kur vaikai čiupinėja rankenas, po to kiša rankytes į burnytes. Juk galima rasti būdų, kaip saugiai, greitai apsipirkti be vaikų. Kai vedžiojasi juos kur reikia ir nereikia, tai nelieka jokios apsaugos. Mažiems vaikams apsauginės kaukės nededamos, todėl reikėtų labai gerai pagalvoti, kur vaikus būtina vestis.

Suprantu, kad vaikams reikia bendravimo, tačiau reikėtų vengti visokių nebūtinų susibūrimų, užtektų ugdymo įstaigų kolektyvų.

Ne mažiau svarbu grūdinti organizmą, sveikai maitintis, laikytis režimo, užsiimti aktyviomis veiklomis ir bent po valandą kasdien praleisti lauke.

O kalbant apie vaikų nuo 5 metų vakcinaciją nuo koronaviruso, tai reikėtų apie tai pasitarti su šeimos gydytojais, kurie individuliai įvertins vaikų situaciją, padės pasirinkti tinkamiausią laiką skiepytis. Vakcina vaikams yra saugi, rekomenduojama ir Europos, ir Lietuvos pediatrų draugijų.

Jeigu vaikas yra silpnesnės sveikatos, dažnai serga, turi lėtinių ligų, tai jam skiepas yra būtinas“, – patikino gydytoja.

Ji sako, kad nepasitikėti vakcinomis nėra pagrindo, o vieną iš argumentų esą vakcina sukurta per greitai, paneigia šiuolaikinės technologijos, kurių pagalba ir kuriama ši vakcina. Pasak gydytojos, ateityje visų kitų vakcinų kūrimas taip pat bus ženkliai spartesnis dėl nuolat tobulėjančių technologijų.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“