Alytaus rajono gyventojas – Unesco saugomo paveldo puoselėtojas

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija yra puoselėjama ir Alytaus rajone. Jau maždaug penkerius metus tai daro Perkūnkalnio bendruomenės narys Vidmantas Stakėnas, šį pomėgį atradęs visai netikėtai. Vyras sako, kad, rišant šiaudinius sodus, svarbiausia skleisti gerų minčių energiją, mat ji persiduoda tam, į kieno rankas galiausiai patenka. Ši vertybė visuomenėje atrandama iš naujo ir pastaruoju metu tapo paklausia namų interjero detale, o japonai dėl šių grožybių esą tiesiog pametę galvas.

Bandymas virto pomėgiu

„Jau seniai mane žavėjo šiaudiniai sodai. Pasitaikė galimybė sudalyvauti šiaudinių sodų rišimo edukacijoje. Ten buvau vienas tarp keliolikos moterų. Pabandžiau, užsikabinau ir dabar tai tapo mano pomėgiu. Ši veikla labai ramina, atpalaiduoja“, – pasakoja ponas Vidmantas.

Vyras su savo darbais nuolat dalyvauja mugėse, konkursuose. Jo šiaudinius sodus buvo galima pamatyti ir regioninėje konkursinės dailės parodoje „Aukso vainikas 2023“.

Sodams – ypatingos reikšmės

Vidmantas pasakoja, kad šiaudiniai sodai turi ypatingos reikšmės simbolikos, net sakrališkų paralelių. Esą viršutinė šiaudų sodų dalis atvaizduoja dangų, vidurinė – žemę, o apatinė – pragarą.

Sodui pinti naudojami javų šiaudeliai, veriami ant siūlo sudarant trikampius ir kvadratus. Senosiose kultūrose trikampiai simbolizuodavo dvasią, o kvadratai – materiją. Jų abiejų dermė ir sudaro sodą. Šiaudiniai sodai – labai svarbi lietuvių tautos dalis, o šiaudas žmogų lydėdavo nuo pat kūdikystės. Šiaudų sodai buvo kabinami virš kūdikio lopšio. Taip pat namus jais puošdavo per didžiąsias metų šventes. Patalpose sodai kabinami prie lubų, taip, kad galėtų reaguoti į mažiausią oro krustelėjimą. Besisukantys sodai atskleidžia erdvėje esančią teigiamą energetiką. Šiaudinius sodus dovanodavo ir per vestuves naujai besikuriančiai šeimai.

Vidmantas pabrėžia, kad, rišant šiaudų sodus, ypač svarbu būti geros nuotaikos ir generuoti tik geras mintis, esą taip kuriama gera energetika, kuri persiduoda tam, į kieno rankas šiaudiniai sodai galiausiai patenka.

Šiaudinių sodų paklausa išaugo

Daugybę savo darbų ponas Vidmantas įvairiomis progomis padovanoja, dalį jų parduoda kasmet dalyvaudamas mugėse.

Pasirodo, šiaudinių sodų paklausa pastaruoju metu gerokai padidėjo – žmonės juos renkasi kaip dovaną įvairioms progoms – ypač vestuvėms, krikštynoms.

„Pastaruoju metu šiaudiniai sodai tapo labai paklausūs. Žmonės juos naudoja kaip namų interjero detales. Taip pat vis dažniau juos perka dovanoms įvairiomis progomis – vestuvėms, krikštynoms. Ypatingą susidomėjimą šiaudiniais sodais demonstruoja japonai – jie tiesiog pametę galvas dėl šių dirbinių“, – tikina Vidmantas.

Šiaudai – iš pačių užsiaugintų rugių

Pono Vidmanto žmona riša verbas. Jai reikalingos tik rugių varpos. Tai, kas lieka nuo jų, vyriškis sunaudoja šiaudiniams sodams rišti. Verboms, sodams rišti reikalingos augmenijos jie užsiaugina patys savo sodyboje Pavartėnų kaime.

Pasirodo, tai ne vienintelis pono Vidmanto pomėgis – kai pagauna ūpas, jis dar ir vaško žvakes lieja.

Sekite savo miesto naujienas!