| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Gedulo ir vilties dieną prie partizanų atminimo kryžiaus Varčios miške paminėtos Varčios mūšyje 1945 m. birželio 14 d. žuvusiųjų partizanų 80-osios metinės. Tylos minute ir prasmingu istorinės atminties išsaugojimu paminėta ir pilietinė atminties akcija „Atminties neištremsi“.
Renginyje skambėjo istorijai į užmarštį neleidžiantys nugulti prisiminimai apie žiaurius to meto įvykius, partizaniškos dainos, edukacinę programą demonstravo klubas „Miško broliai“. Taip pat vyko krepšinio turnyras 3x3 Partizano taurei laimėti. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras.
Po Sibirą ir kitus atšiaurius Sovietų Sąjungos kraštus išbarstytų dėl laisvės kovojusių mūsų artimųjų likimai sugrįžo ištarti lūpomis – skaitytos ištremtųjų pavardės ir jų likimai.
„Neleiskime sau užmiršti. Vertinkime savo laisvę, būkime susitelkę – mylėkime savo Lietuvą, kurdami ateitį, branginkime savo praeitį“, – sakė renginyje dalyvavęs Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė.
Varčios mūšis
Per visą nuo 1944 iki 1953 metų trukusį kovų laikotarpį, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, aktyvai veikė ne mažiau nei 50 tūkstančių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame partizaniniame kare žuvo per 20 tūkst. Lietuvos partizanų.
1944 metų pabaigoje Alytaus apskrityje partizaninis judėjimas smarkiai suaktyvėjo ir išsiplėtė. Į pagalbą vietos NKVD, jų pačių prašymu, gruodžio mėn. atvyko SSSR NKVD vidaus ir pasienio daliniai. Alytuje buvo jų dislokuotas 220-asis pasienio pulkas.
1945 metų birželio 14 dieną jie apsupo Varčios mišką, esantį tarp Alovės ir Daugų, ir apie tūkstantis NKVD bei jiems talkinusių stribų puolė ten įsikūrusių Adolfo Ramanausko-Vanago kuopos apie 90-ties partizanų stovyklą.
Mūšyje žuvo 30 partizanų, (kitais duomenimis – 47) atsargos ltn. A. Ramanausko-Vanago vadovaujamos kuopos partizanų, paimti gyvi į nelaisvę 6 (kitais duomenimis – 14). Karinė operacija truko visą savaitę.
Birželio 23 dieną įvyko antrasis Varčios mūšis, Lietuvos partizanai į Varčios mišką grįžo po pirmojo Varčios mūšio ir sovietinės okupacinės kariuomenės, kuriai talkino vietiniai koloborantai, vėl buvo užpulti.
Šiame mūšyje kovėsi Adolfo Ramanausko, Juliaus Čapliko, Kosto Barausko-Vėžio, Vaclovo Dusevičiaus ir Juliaus Jauneikos vadovaujami partizanų būriai. Abejuose Varčios mūšiuose žuvo 61 – 63 Lietuvos partizanai.
Yra žinomos šios Varčios mūšyje žuvusių partizanų pavardės:
Jie Lietuvos laisvės istoriją rašė savo likimais, kad šiandien mes būtume laisvi.
Istorinės atminties akcija
1941 m. birželio 14 d. prasidėjęs masinis lietuvių trėmimas į Sibirą ir Sovietų Sąjungos šiaurę naikino tautą. Ištremta daug to meto visuomenės veikėjų, inteligentų, tautos patriotų. Sunkūs fiziniai darbai, šaltis, gyvenimas jurtose, barakuose, ligos ir skausmai. Toks gyvenimas laukė tremtinių. Didesnis ar mažesnis trėmimas vyko iki 1952 m., o pavieniai – ir iki 1953 m. Daugelis žmonių dėl nežmoniškų ir pernelyg sudėtingų gyvenimo sąlygų į Lietuvą nebegrįžo. Tremtyje juos šildė meilė Lietuvai, kęsdami šaltį ir badą jie neprarado vilties sugrįžti, savo vaikams dainavo lietuviškas dainas, pasakojo apie tėvynę ir jos grožį. Daugelis tremtinių išgyveno tik dėl nenumaldomo troškimo ir vėl išvysti tėvynę.
Skaičiuojama, kad sovietų vykdytų represijų metu nukentėjo daugiau nei 300 000 Lietuvos gyventojų, kurie patyrė tremtį ir kalinimus.
Tai nesuvokiami skaičiai, kuriuos dažnai galima rasti istorijos vadovėliuose, tačiau ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės.
Kiekvienas Alytaus rajono politinių kalinių ir tremtinių ištartas vardas, kiekviena perskaityta pavardė – didi ir nepakartojama istorija.
0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 1 0 0 2 0 0 0 0 0 8 0 0 0 0 7 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
