Alytaus rajone lankėsi aplinkos ministras

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė priėmė aplinkos ministrą Povilą Poderskį. Tai pirmasis ministro vizitas į regioną, kaip jis pats teigė, norint išgirsti žmonių balsą, siekiant spręsti ir lengvinti iki šiol galiojusias biurokratines procedūras.

 Svarbu pratęsti gręžinių įteisinimą

Alytaus rajone stebimas reikšmingas naujakurių skaičiaus augimas. Įsigiję ar paveldėję seną sodybą, kurioje nebuvo įteisinti vandens gręžiniai, gyventojai susiduria su nemenkais iššūkiais. Ypač dėl to, kad įteisinimo terminas artėja pabaigos link. Dokumentus susitvarkyti ketinantys gyventojai turi suskubti iki balandžio 30 dienos.

„Per pirmuosius šių metų mėnesius esame gavę jau daugiau kaip 120 paraiškų dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį, gyventojai intensyviai konsultuojasi telefonu, kitais būdais, išreiškia susirūpinimą dėl terminų“, – kalbėjo merė, siūlydama gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo terminą pratęsti dvejiems metams, kad žmonės turėtų pakankamai laiko susitvarkyti dokumentus.

Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje iki 2024 m. pabaigos jau buvo įregistruoti 89 gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai.

Dėl įsiterpusios valstybinės žemės plotų formavimo

Pagal galiojančius įstatymus, įsiterpę valstybinės žemės plotai, neviršijantys 4 arų, esantys urbanizuotose teritorijose gali būti parduodami be aukciono besiribojančių žemės sklypų savininkams.

Tokie parduodami įsiterpę žemės plotai gali būti didinami, jeigu plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys, neviršijanti 10 metrų. Alytaus rajone kompaktiško užstatymo teritorijose vyrauja dažni atvejai, kuomet valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp gatvės ir suformuotų žemės sklypų yra didesnis nei 4 arai , o jo plotis  viršija 10 metrų (dažnais atvejais įsiterpusios valstybinės žemės plotas sudaro nuo 4,2 aro iki 5,5 aro, o juostos plotis nuo 10,20 metro iki 13 – 14 metro).

„Alytaus rajono teritorijose vyrauja dažni atvejai, kuomet valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp gatvės ir suformuotų žemės sklypų, yra didesnis nei 4 arai, o jo plotis viršija 10 metrų, siekiant sukurti gražią ir vizualiai tvarkingą vietovės aplinką, valstybinės žemės plotus, įsiterpusius tarp gatvių ir sklypų, žemės savininkams tenka prižiūrėti, tvarkyti“, – situaciją dėstė merė R. Vitkauskienė.  

Ministras patikino, kad įsiterpusių sklypų dydžiai bus peržiūrimi, planuojama, jau Seimo pavasario sesijos metu.

Prašoma įteisinti šildymo būdą

Diskutuojant apie problemas, kurias dėl biurokratinių kliūčių ir kitų institucijų nenoro bendradarbiauti patiria savivaldybė, merė pristatė situaciją, kuomet 2001 m. tuometinei valdžiai nusprendus nutraukti centrinį šildymą daugiabučiuose, problemos dėl tinkamai nesutvarkytų dokumentų gyventojus persekioja dar ir šiandien.

Be tuo metu reikalingų dokumentų atlikti darbai (vietinių katilinių įrengimas ir pan.) daugiabučių gyventojus pavertė situacijos įkaitais.

Dėl oficialiuose dokumentuose nepakeisto šildymo būdo daugiabučių gyventojai negali pretenduoti į renovacijos programas bei tam tikras kompensacijas.

Savivaldybė kreipėsi į Energetikos ministeriją,  Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei VĮ Registrų centrą, prašydama išaiškinimų, kaip elgtis šioje beprecedentėje situacijoje, kai dėl atliktų remonto darbų, dėl kurių pasikeitė daugiabučių šildymo būdas, ir kurie nebuvo užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastre, kenčia gyventojai.

Institucijų atsakymas paprastas – paprastojo remonto darbai daugiabučiuose turi būti užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą, prieš tai parengiant paprastojo remonto aprašą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

Šiandien dėl pasikeitusių teisės aktų reikalingų dokumentų susitvarkymas gula ant gyventojų pečių.

Gyventojams tokios, ne dėl jų kaltės, atsiradę procedūros bei papildomos reikšmingos išlaidos kelia pasipiktinimą, todėl merė kreipėsi į aplinkos ministrą prašydama tarpininkauti, sprendžiant Registrų centro nenorą prisiimti atsakomybę ir sutvarkyti dokumentus tinkamai.

„Žmonės neturėtų būti varinėjami, užtektų, kad viena institucija tiesiog atiliktų savo darbą“, – sutiko ministras P. Poderskis.

Toliau kalbant apie daugiabučius namus bei jų renovacijos sąlygas, ministras teigė suprantantis savivaldybės nuogąstavimus dėl keliamų pernelyg didelių reikalavimų ir patikino, kad planuojama renovacijos sąlygas peržiūrėti. „Našta, – sutinka ministras – gyventojams uždėta pernelyg didelė.“

Iš viso Alytaus rajone 19 renovuotų daugiabučių namų, dar 4 renovuojami šiuo metu. Tolimesnis renovacijos procesas įstrigęs dėl pernelyg didelių biurokratinių kliūčių.

Kvietė bendradarbiauti

Susitikimo Alytaus rajono savivaldybėje metu taip pat buvo diskutuota apie apleistus pastatus ir jų įveiklinimą, perteklinius reikalavimus, kuomet, norint parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, pastatus, būtina gauti tarybos pritarimą. „Prikurtos procedūros apsunkina žmonių gyvenimą, o taip neturėtų būti“, – sakė merė.

Su merės mintimis ministras sutiko, sakydamas, jog nors ir mato daug problemų biurokratiniame aparate, Vyriausybės tikslas – nekurti naujų tvarkų, o sutvarkyti esamas.

„Kviečiu bendradarbiauti, išsakyti savo skaudulius, o mes stengsimės padėti“, – pažadą davė Alytaus rajone viešėjęs aplinkos ministras P. Poderskis.

Taip pat buvo kalbėta dėl Nemuno vagos gilinimo, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro veiklos ir kylančių iššūkių dėl atliekų rūšiavimo, taip pat statinių priežiūros bei kitais visam regionui svarbiais klausimais.

Merė kartu su ministru taip pat lankėsi Alytaus rajone esančiame Žuvinto biosferos rezervate. Čia aptarė bendradarbiavimo galimybes gamtos apsaugos ir tvaraus turizmo srityse.