Alytaus Likiškėlių progimnazija švenčia 35-ąjį gimtadienį

Pavasario saulės nušviestas ir sušildytas gegužės 22-osios rytas buvo ypatingas. Jis atnešė ne tik šilumą, bet ir šiltą, džiugią šventę Alytaus Likiškėlių progimnazijos bendruomenei.

Šiais mokslo metais įstaiga mini ypatingą sukaktį – 35-ąjį gimtadienį. Tai ne tik svarbus skaičius, bet ir puiki proga prisiminti nueitą kelią, pasidžiaugti pasiekimais bei padėkoti visiems, kurie per šiuos metus kūrė ir puoselėjo mokyklos dvasią.

Tai ne tik datos minėjimas, tai liudijimas apie nueitą kelią per dešimtmečius, apie širdis, kurios čia paliko dalelę savęs.
 
Įrengtos priešmokyklinukams skirtos erdvės

Ši progimnazija gražią šventę pasitinka ir su džiugiais pokyčiais – siekdama pagerinti mažųjų ugdymo sąlygas, ji nusprendė investuoti į  progimnazijos aplinkos tvarkymą. Čia neseniai įrengtos 4 priešmokyklinukams skirtos naujos erdvės – trys modernios klasės ir poilsio kambarys. Jame vaikai gali žaisti, ilsėtis ir muzikuoti. Mokykla taip pat įsigijo interaktyvių ekranų, mobiliųjų universalaus dizaino baldų, „Lego“ stalų, magnetinių konstruktorių, įvairių interaktyvių priemonių, robotų ir planšetinių kompiuterių. 

Vakaro kulminacija – šventinis renginys „Obuolys nuo obels...‘‘

Progimnazijos šventė  prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, už kurias esame dėkingi  Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos klebonui kunigui Renaldui Janušauskui ir mokytojai Virginijai  Virmauskienei. Grįžę į mokyklą,  mokiniai  kūrė įvairius darbus, dovanas, rašė laiškus  mokyklai. 

Vakarą vainikavo šventinis renginys „Obuolys nuo obels...‘‘, kuris sukvietė daug garbių svečių, mokytojų, tėvų, mokinių. Išaugusi iš mažo obels daigelio mokykla per tris dešimtmečius išskleidė savo šakas, po kuriomis glaudėsi kartos. Obelų alėja svečius ir dalyvius vedė į Bendrystės salę, kur buvo demonstruojamos nuotraukos ir vaizdo įrašai apie mokyklos gyvenimą, istoriją.  Pradėdama renginį mokyklos direktorė  Loreta Jurkonienė apžvelgė nueitą kelią, pasidžiaugė,  jog per  tuos metus mokykla subūrė žmones, kurie jaučia stiprų  ryšį su šia vieta. Apie  šimtas buvusių  mokinių vaikų mokosi šioje mokykloje, jie  pradeda savo kelią tose pačiose klasėse, kur kažkada mokėsi jų tėvai. Mokyklos vadovė pabrėžė bendruomenės svarbą, padėkojo visiems už bendradarbiavimą ir darbus, darytus su meile, pasidžiaugė gausiai susirinkusiais bei pasveikino ir įteikė padėkos raštus mokyklos darbuotojams,  dirbantiems  nuo mokyklos  atidarymo.

Edita Jurčienė, Lietuvos Respublikos Seimo narės Jurgitos Šukevičienės patarėja, perdavė Lietuvos Respublikos Seimo narės sveikinimus, mokyklą sveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė, Alytaus miesto  savivaldybės tarybos narė Raimonda Remeikienė, Alytaus miesto švietimo įstaigų vadovai, Alytaus Jurgiškių seniūnaitė Renata Bazevičienė. 

Renginyje dalyvavo vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis, tarybos nariai  ir kiti garbūs svečiai.

Buvusių mokinių – dabar KTU gimnazijos direktoriaus Tomo Kivaro,  Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriaus Donato Vasiliausko, mokytojos Rimantės Adomaitienės – kalbos atskleidė, kokį poveikį turi mokykla gyvenime. Čia buvo atrastas pašaukimas, išmokta drąsiai žengti į gyvenimą, čia užaugo sparnai.  Ilgametė mokyklos mokytoja Virginija Šerkšnienė dalijosi mintimis, kad mokykla – tai priminimas, kad esame kažko didesnio dalis, kad kiekvienas prisidedame prie mokyklos istorijos.

Visus džiugino specialiai šiai progai paruošti muzikos mokytojos Margaritos Ivanauskienės  ir šokių mokytojos Vilijos Sližauskienės mokinių muzikiniai pasirodymai, Mokinių tarybos sveikinimas. Ypač širdį glostė buvusių mokinių ir jų vaikučių, kurie mokosi mūsų įstaigoje, pasirodymai. Tai priešmokyklinio ugdymo „Voveriukų“ grupės mokinuko Jono ir jo sesutės Barboros su savo mama Dovile atliekama daina „Jei galėčiau pakeist pasaulį“, 1b klasės mokinio Jokūbo Žiūko ir jo tėčio Tado  atliekama ispanų liaudies daina „La cucaracha“. Nudžiugino ir nustebino Ievos Martinkutės, 3b klasės mokinės, ir jos mamos Virginijos bei  priešmokyklinio ugdymo „Boružiukų‘‘ grupės mokinės Izabelės Bušaitės ir jos tėčio Tomo nutapyti paveikslai mokyklai.

Renginio vedėjai mokytoja Miglė Pročkytė ir 7a klasės mokinys Lukas Adomaitis džiaugėsi, jog mokykla – ne tik pastatas, tai atminties, patirties vieta, kur susitinka kelios kartos, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys gali didžiuotis būdamas šios istorijos dalimi, jog  tai ne tik sukaktis, tai širdžių šventė,  tai laiko gijos, sujungiančios praeitį, dabartį ir ateitį, ir priminė, kad mūsų šaknys čia, mūsų vertybės čia, o mūsų ateitis taip pat čia, kartu, tereikia atidaryti duris ir tyliai užeiti vidun, kur namai vaikystės sodais plaukia ir mūsų tebelaukia.

Šventė baigėsi prie arbatos puodelio, kur visi turėjo galimybę pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais ir kartu pasidžiaugti šia ypatinga proga. Vienas ryškiausių šventės akcentų buvo bendruomeniškumo jausmas, kuris sklido iš kiekvieno kampelio. Ši šventė priminė, kad visas kartas jungia meilė šiai vietai ir žmonėms, kurie ją kuria, kad mokykla – tai širdis, kuri plaka daugelio mūsų gyvenimuose.