Alytaus kalėjime – pragaras kameroje: kalinį mušė ir prievartavo itin pavojingi „autoritetai“

Vieša paslaptis, kad gyvenimas kalėjime dažniausiai nebūna nei lengvas, nei malonus, ypač jeigu užkliūni kitiems kaliniams ar nesilaikai vadinamųjų „panetkių“. Tačiau vienam Alytaus kalėjimo gyventojui gyvenimas itin pašykštėjo laimės – patekęs į vieną kamerą su dar penkiais nuteistaisiais, vyras buvo žeminamas, mušamas ir prievartaujamas.

Kaip paaiškėjo, likimas nelaimėlį suvedė su užkietėjusiais nusikaltėliais – prieš tai 17 kartų teistu E. J. ir 15 kartų teistu V. Š. Abu vyrai – ne tik recidyvistai, užkietėję nusikaltėliai, bet ir turintys psichikos anomalijų.

Kaip paaiškėjo, kameroje, kurioje gyveno 6–7 kaliniai, du iš nuteistųjų kentėjo patyčias ir smurtą, tačiau dėl šios istorijos herojų kaltinimų sulaukė tik trys kaliniai. Vienas iš tų, kurie galėjo sulaukti kaltinimų, kentėjo nuo astmos ir mirė uždusęs lovoje, kitas kaltinimų nesulaukė.

Nesuvokiamos patyčios

Trys vyrai buvo nuteisti už smurtą, kuris tęsėsi nuo 2022 m. sausio iki tų pačių metų kovo. Kaip paaiškėjo, kaliniai per šiuos mėnesius ne kartą sistemingai mušdavo likimo draugą, darydavo „omarį“ – smaugdavo, o žiemos pabaigoje–pavasario pradžioje bent du kaliniai nelaimėlį kameros miegamajame ir tualete prievartavo oraliniu būdu.

Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad ne tik šie trys kaliniai, bet ir dar vienas, bylos metu jau miręs, jį ne tik mušdavo rankomis ir kojomis, bet ir liepdavo tvarkyti kamerą, plauti grindis, sienas, tualetą, neleisdavo miegoti, jeigu nemiegodavo jie.

Anot vyro, jam tekdavo ir masažuoti E. J. nugarą, o vienu metu jį sumušė visi kameros „draugai“. Dėl nuolatinio smurto nukentėjusysis buvo psichologiškai palaužtas, vėliau netgi bandė nuodytis vaistais.

Kad nelaimėlis neišsigalvojo šių dalykų, paliudijo kitas kalinys, kuriam teko pagyventi toje pačioje kameroje, kurioje gyveno auka ir jo skriaudėjai. Pastariesiems užkliuvo ir naujai atkeltas įnamis – vyras teigė, kad po kelių dienų kiti kaliniai prie jo pradėjo kabinėtis, liepdavo daryti žeminančius darbus, o atsisakius pradėjo jį mušti, sakė, kad turės jiems „čiulpti“.

Neapsikentęs smurto liudininkas tvarkė kamerą, plovė grindis – tada kelias dienas turėjo ramybę. Tačiau E. J. jam uždraudė vienam išeiti iš kameros, neleido eiti į pasivaikščiojimus, kad neturėtų galimybės pasiskųsti pareigūnams.

Vienu metu ir liudininką kaliniai vertė tenkinti jų seksualinius įgeidžius, tačiau vyras atsisakė, dėl to buvo sumuštas. O nelaimėlis, per kurį trys nuteistieji vėliau nukeliavo į teisiamųjų suolą, buvo skriaudžiamas ir terorizuojamas ilgą laiką – liudininkas teigė matęs ir girdėjęs, kad pastarajam teko tenkinti vieną iš kalinių oraliniu būdu tualete, kitą kartą nuteistasis buvo pririštas prie lovos ir vėlgi turėjo tenkinti E. J., o patys kaliniai apie tai garsiai kalbėdavo ir iš to juokdavosi.

Iš „žiurkės“ išėjo „mikimauzas“

O kovo 8 d., anot liudininko, E. J. garsiai pasiūlė kitiems nuteistiesiems aprengti ir išdažyti skriaudžiamą kalinį kaip „mikimauzą“, sakė, kad tegul toks vaikšto visą dieną. Vienas iš kalinių iš chalato kišenių padarė imitacines ausis, V. Š. nupiešė flomasteriu ant aukos veido ūsus, išdažė lūpas, nosį, E. J. uždėjo padarytas ausis ir liepė visą dieną vaikščioti, kad pamatytų pareigūnai, nes tai yra „prikolas“.

Kaip paaiškėjo, būtent pastarasis „prikolas“ atskleidė, kas dėjosi kameroje: kai kalėjimo darbuotojai pamatė „mikimauzu“ paverstą nelaimėlį, pasivedė jį ir ėmė domėtis, kas nutiko. Iš pradžių vyras nenorėjo kalbėti, teigė, kad su juo susidoros, vėliau prabilo.

Vienas iš prižiūrėtojų vėliau parodė, kad, nuėjus į nuteistųjų kamerą ir nurodžius pataisyti vieną raštą, jam E. J. pasakė: „Ateik po pietų, mes tau parodysim išdresuotą žiurkę.“

Prižiūrėtojas teigė, kad teiravosi, iš kur kalinys tą žiurkę gavo, ar atsinešė iš pasivaikščiojimo kiemelių. Tačiau iš E. J. sulaukė atsakymo, kad ne – turi čia nuosavą žiurkę kameroje.

Pareigūnas teigė nesupratęs, apie ką kalbama, kol nepamatė „išpuošto“ kito kalinio.

Kalėjime galioja džiunglių įstatymai / www.needpix.com

Po šio įvykio nukentėjusysis buvo iškeltas į kitą kamerą, tačiau likę budeliai nenurimo – vakarais per langelį girdavosi savo „žygdarbiais“ kitiems kolegoms ir ragino daryti taip pat, o kiti kaliniai, kaip paaiškėjo, buvo pasipiktinę, kad kalėjimo pareigūnai nepastebėjo smurto, naudoto prieš kalinį.

Nupirko arbata, tabaku ir papildymais?

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. vasario pabaigoje dviem kaliniams, E. J. ir V. Š., už smurtą ir prievartavimus skyrė po trejus metus kalėjimo. Kadangi abu vyrai dar nebuvo atlikę ankstesnių bausmių, E. J. prieš metus, pridėjus naują bausmę, buvo likę ketveri metai už grotų, V. Š. – penkeri metai kalėjimo.

Abu kaliniai savo aukai taip pat turėjo sumokėti po 1 tūkst. eurų padarytai moralinei žalai atlyginti.

Trečiasis kalinys, N. K., buvo nuteistas tik dėl mušimo, už tai sulaukė 9 mėnesių laisvės atėmimo.

Pastarasis nuosprendis įsiteisėjo visai neseniai, kai bylą pakartotinai išnagrinėjo Kauno apygardos teismas. Į šią instanciją su skundais kreipėsi ir prokurorai, ir visi nuteistieji.

Alytaus prokurorė Rasa Urbienė apskundė nuosprendį, prašydama N. K. pripažinti kaltu ir dėl kitų smurto epizodų, skirtą bausmę jam padidinti iki 1 metų 2 mėnesių už grotų.

Pats N. K. irgi apskundė nuosprendį prašydamas jį išteisinti – vyras teigė, kad pats nukentėjusysis teisme paliudijo, jog nieko jam nedarė. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį prokurorė, nukentėjusysis N. K. siuntė raštelius ir šiais galėjo susitarti – jeigu gauna arbatos, tabako, telefono sąskaitos papildymų, jis parodymus pakeis.

Kaip paaiškėjo, teisme nukentėjusysis išties keitė parodymus ir teigė, kad N. K. prieš jį nesmurtavo.

Vyrai – atgrasūs

Skundus pateikė ir dėl prievartavimo nuteisti kaliniai. V. Š. aiškino, kad nukentėjusysis meluoja ir ne kartą keitė parodymus, o jam, kaip vyrui, atgrasu prievartauti kitą kalinį, todėl to nedarė, E. J. teigė, kad jau 17 kartų yra teistas, visus kartus prisipažino, tad ir šį kartą būtų prisipažinęs, jei pateikti kaltinimai būtų teisingi.

Nuteistieji taip pat tikino, kad patys neva smurtą patyrę kaliniai paliudijo, kad prieš juos parodymus davė tik todėl, kad vertė pareigūnai.

Mirė nesulaukęs teisingumo

Kauno apygardos teismo teisėjai Algirdas Remeika, Gytis Večerskas ir Valdas Vitunskas tokias nuteistųjų spekuliacijas atmetė kaip gynybinę versiją – anot teisėjų, įrodymų, kad smurto ir seksualinės prievartos tikrai būta, užtenka, o nukentėjusiojo ir liudininko versijos yra nuoseklios.

Tiesa, atmestas buvo ir prokurorės skundas, kuriuo prašyta N. K. pripažinti dėl kitų nusikalstamų veikų epizodų ir skirti griežtesnę bausmę.

Kiti du kaliniai, nors savo teisybės ir neįrodė, visgi pasiekė, kad nuosprendis būtų kiek pakeistas.

Kaip paaiškėjo, nelaisvėje žiaurią prievartą patyręs kalinys ilgai neišgyveno – nors sulaukė pirmojo nuosprendžio, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vyras mirė.

Teisėjų vertinimu, nors skriaustam kaliniui buvo priteista 2 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti, šie pinigai dar nesumokėti, o teisė į juos nėra paveldima, todėl nuosprendžio dalis dėl priteistos žalos buvo panaikinta.