Alytaus Covid-19 skyriaus vedėjas: „Nė vienas mūsų gydytas pacientas skiepų neatsisakytų“

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Vidaus ligų gydytojas Povilas Bardzilauskas (30 m.) nė neįsivaizdavo, kad jo kaip gydytojo karjera prasidės nuo iššūkių ir neįkainojamos patirties pandemijos akivaizdoje. Covid-19 skyriui Alytuje vadovaujantis daktaras ir pats įsitikino – ši infekcija nepraeina be liekamųjų reiškinių ir nė vienas ja persirgęs žmogus skiepo nuo nųdienos rykštės nė už ką neatsisakytų.

Kokia buvo pirmoji Jūsų kaip pradedančiojo gydytojo patirtis?

Esu dar „šviežias“ gydytojas ir, galima sakyti, mano patirtis prasidėjo nuo pasaulį netikėtai užpuolusios Covid pandemijos. Lapkritį ir pats susirgau šia infekcija, o kai grįžau dirbti po ligos, manęs paprašė pavaduoti tuo metu taip pat koronavirusu sirgusį Covid-19 skyriaus vedėją. Vėliau nutiko taip, kad ir likau vadovauti skyriui.

Neslėpsiu, dėl nedidelės savo patirties dvejojau, ar sugebėsiu susitvarkyti su man patikėta atsakomybe, juolab kad ši pandemija buvo visiškai nauja patirtis ir patyrusiems kolegoms.

Ar didelį nerimą jautėte pandemijai įžengus į Lietuvą?

Matėme, kas dedasi Kinijoje, vėliau ir Europoje – Ispanijoje, Italijoje. Tada Covid-19 pandemija mums atrodė tarsi egzotika. Neturėjome jokios patirties su šia infekcine liga. Buvo minčių, kad čia kaip eilinis gripas ir taip blogai neturėtų būti. Tačiau situacijos rimtumą suvokiau prasidėjus antrajai pandemijos bangai Lietuvoje, kai per pirmą jos savaitę visas mūsų Covid-19 skyrius buvo užpildytas. Tada ir paaiškėjo, su kuo iš tiesų turime reikalų. Nerimas, įtampa augo.

Jus kaip jauną gydytoją tai užgrūdino?

Patirtis išties neįkainojama. Nebuvau matęs tiek jaunų ir taip sunkiai sergančių pacientų. Be to, mūsų skyrius – itin disciplininis, dirba daug skirtingų sričių gydytojų, o man reikėjo visa tai apjungti, viską efektyviai suorganizuoti, sudėlioti.

Minėjote, kad ir pats užsikrėtėte koronavirusu. Kokia buvo ligos eiga?

Ryškių simptomų nejutau. Pasireiškė aukšta temperatūra, skonio bei uoslės sutrikimai, kurie iki šiol nėra galutinai išnykę. Tačiau labiausiai pasekmes pajutau po ligos grįžęs į darbą. Sunkiausios buvo pirmos pora savaičių, kai jaučiau didelį nuovargį, silpnumą.

Ar numanote, kur galėjote užsikrėsti?

Panašu, kad darbe, nes prasidėjus pandemijai, nuo visų fiziškai atsiribojau, neturėjau jokių kontaktų, išskyrus darbe ir su savo drauge.

Mano režimas buvo darbas ir namai. Į parduotuves taip pat nevaikščiojome, naudodavomės atvežimo į namus paslaugomis.

Ar Jums, persirgus koronavirusu, skiepai jau nebuvo aktuali dilema?

Infekcija persirgusiems medicinos darbuotojams reikėjo pasitikrinti imunoglobulinų kiekį. Praėjus trims mėnesiams po persirgimo koronavirusu, aš imunoglobulinų jau nebeturėjau, todėl buvau paskiepytas. Mūsų komandoje persigusių Covid-19 ir jau nebeturinčių imuniteto yra ne vienas. Turime jau ir antrą kartą šia liga sergančių pacientų ir tai labai neramina.

Ar po skiepo jautėtės gerai?

Jaučiau ganėtinai intensyvų skausmą skiepo srityje. Kartais jis mane pažadindavo naktį. Bet jokių kitokių simptomų nejaučiau, tačiau kitiems pasireiškia silpnumo, karščiavimo ar kitokių simptomų. Turbūt yra tik vienetai žmonių, kurie nejaučia jokio vakcinos poveikio.

Tačiau tai nė iš tolo neprilygsta pačios ligos simptomams. Svarbu įvertinti tai, kad vakcina kol kas yra vienintelis ginklas prieš šią pandemiją. Veikiausiai nė vienas koronavirusu persirgęs ir mūsų gydytas pacientas vakcinos neatsisakytų. Skiepytis reikia jau vien dėl to, kad išvengtume itin sunkios ligos formos ir liekamųjų reiškinių.

Tai kuri vakcina yra efektyviausia, saugiausia ir turi mažiausią poveikį?

Vakcinų efektyvumai šiek tiek skiriasi, kalbama ir apie skirtingus jų šalutinius poveikius. Tačiau galiu pasakyti, kad geriausia vakcina yra ta, kurią šiuo metu greičiausiai galima gauti. Pavyzdžiui, mano tėtis pasiskiepijo Astra Zeneca vakcina, nors prieš tai jis taip pat klausinėjo manęs, kuri vakcina saugiausia, efektyviausia. Turint gretutinių ligų, visi šie niuansai nublanksta ir raginau jį, kad tik greičiau pasiskiepytų. Nauda tikrai yra didesnė nei galima žala.

Ar po skiepų, stojant į akistatą su pandemija, jaučiatės drąsiau?

Žinoma, drąsiau tiek dirbant darbe, tiek bendraujant su artimaisiais. Kuo daugiau žmonių persirgs ir pasiskiepys nuo koronaviruso, tuo greičiau sulauksime ir karantino ribojimų atlaisvinimo. Tada visuomenė ir supras skiepų naudą.

Izraelis mums turėtų būti sektinas pavyzdys, nes čia buvo paskiepyta didžioji dalis populiacijos, tad praktiškai ten dabar nėra mirčių nuo koronaviruso ir itin mažai registruojama naujų infekcijos atvejų.

Kaip manote, ar tikrai į koronavirusą jau netrukus reaguosime kaip į eilinį gripą?

Panašu, kad dar su šia pandemija teks gyventi neapibrėžtą laiką ir skiepytis gali reikėti ne vien tik sezonine vakcina nuo gripo, bet ir nuo koronaviruso. Deja, sunku pasakyti, kaip bus ištobulintos vakcinos, kokiais laiko intervalais reikės skiepytis ir kiek jų reikės, tačiau mokslas į priekį žengia dideliais žingsniais.

Kokia situacija šiuo metu yra Alytaus Covid-19 skyriuje?

Kovo pradžioje viskas buvo aprimę, tačiau antroje mėnesio pusėje padaugėjo naujų susirgimų ir pastebėjome, kad pacientai yra jaunesnio amžiaus, kvėpavimo sistemos nepakankamumas, plaučių uždegimas yra agresyvesni, stipresni. Šiuo metu skyrius vėl beveik pilnas pacientų. Turime 40 vietų, o Covid-19 reanimacijos skyriuje jų yra šešios.  Situacija labai greitai keičiasi ir jeigu matysime, kad ji blogėja, atidarysime dar vieną skyrių, tačiau tikėkimės, kad to neprireiks.

Ligoninė yra pasiruošusi ir didesniam vietų poreikiui.

Ar iš tiesų naujosios koronaviruso atmainos, jau pasiekusios ir Lietuvą, yra agresyvesnės?

Alytaus ligoninėje turėjome keletą pacientų su britiškąja koronaviruso atmaina. Džiugu, kad jiems viskas baigėsi gerai, yra pasveikę. Britiškoji infekcijos forma greičiau progresuoja ir paveikia jaunesnio amžiaus, maždaug 30-60 metų, pacientus. Sveikimo procesas taip pat užtrunka ilgiau, liekamieji reiškiniai juntami ilgesnį laiką.

Kaip šis virusas veikia vaikus?

Alytaus ligoninėje vaikų Covid-19 skyriaus nėra. Kiek žinau, iki kovo vidurio turėjome apie 10 mažųjų pacientų, kurie buvo nukreipti stacionariniam gydymui į kitas įstaigas. Vaikai perserga arba labai lengva forma, arba besimptome. Žinoma, retais atvejais pasitaiko ir sunkių formų. Tikrai negalime sakyti, kad vaikai nuo šio viruso yra saugūs.

Šiandien minima Medicinos darbuotojų diena. Ar pandemija kaip nors keitė jos reikšmę Jums pačiam?

Šiuo metu labai vertinu savo žinias, darbą ir galimybę padėti žmonėms. Nesame nusiteikę šventiškai, nes sunkūs pacientai reikalauja daug laiko, pastangų, o tai mums yra prioritetas.

Ar nepasigailėjote dėl savo pasirinkimo būti gydytoju?

Ne, nesigailiu. Dabar kaip tik į priekį veda noras tobulėti, išbandyti savo galimybių ribas.

Iš kur kilo noras tapti gydytoju?

Turbūt šaknys slypi vaikystėje. Mano mama yra bendrosios praktikos slaugytoja, daug laiko būdamas vaiku su ja praleisdavau gydymo įstaigose ir mano pasirinkimą šiek tiek visa tai įtakojo. Niekur kitur savęs ir neįsivaizdavau.

Dauguma jaunų gydytojų siekti karjeros renkasi respublikines ligonines. Ar vaikystės sentimentai paskatino grįžti dirbti į savo gimtąjį miestą, į regioninę ligoninę?

Turėjau pasiūlymų likti dirbti Kaune, kur šiuo metu ir gyvenu. Paskutiniaisiais rezidentūros metais pagalvojau, kad būtų gerai išvykti ten, kur galėčiau įgyti daugiau profesinio savarankiškumo. Susibendravau su Alytaus ligoninės kolektyvu, čia jaučiausi drąsiau, laisviau, be to, įžvelgiau daugiau galimybių negu dirbant didesnėje ligoninėje. Reikšmės turėjo ir savas miestas, žmonės.

Ar ateities planuose yra ketinimų pasilikti čia dirbti ir toliau, o gal net atsikraustyti gyventi?

Kol kas planuoju dirbti Alytuje. Yra minčių ir apie kraustymąsi čia gyventi, tačiau dabar dar Kaune mediciną studijuoja draugė, tad šiuo metu patogiau yra taip, kaip dabar. Vėliau dėl gyvenimo vietos nuspręsime kartu.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės Jums nelengvame bei tokiame atsakingame darbe.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“